- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2-61-277/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
- 52.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Ignalinos rajono apylinkes teismo teisejas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalvaujant ieškovui M. M., ieškovo atstovui advokatui Z. J., atsakovui D. J., atsakovo atstovui advokatui I. M., viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal M. M. ieškini D. J. del apmokejimo už atlikta darba priteisimo ir atsakovo D. J. priešieškini M. M. individualiai imonei del permoketu lešu priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad 2010 m. liepos menesi su atsakovu sudare sutarti, pagal kuria isipareigojo nukirsti ir i sandeli ištraukti medžius atsakovui priklausanciame miško sklype, esanciame Ignalinos rajono savivaldybes Balciuleniškes kaime, o atsakovas isipareigojo už darba sumoketi po 27,5 Lt už kubini metra ištrauktos i sandeli medienos. Ieškovas mano, kad be sutartyje nurodytos darbu kainos atsakovas privalo sumoketi ieškovui dar ir pridetines vertes mokesti – 21% sutartyje nurodytos darbu kainos, nes ieškovas yra PVM moketojas. Ieškovo teigimu ta aplinkybe, kad sutartyje neaptartas pridetines vertes mokestis, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumoketi ieškovui pridetines vertes mokesti, nes pareiga moketi pridetines vertes mokesti nustato istatymas. Jis darba atliko, o atsakovas už atlikta darba sumokejo tik iš dalies. Pagal leidima kirsti miška tame sklype buvo 874 m³ medienos. Sklypas iškirstas plynai, todel atsakovas turejo už darba sumoketi 29082,35 Lt (874×27,5+21% PVM), o sumokejo tik 11000 Lt. Dali nurodytos sumos gavo atsakovo leidimu pardaves pagamintus rastus, o kita dali atsakovas sumokejo grynais pinigais. Apie gautus 11000 Lt paraše pakvitavima, nes neturejo nustatytos formos pinigu priemimo kvito blanko, o veliau, baiges darbus ir surašes PVM saskaita faktura, šiai pinigu sumai ant nustatytos formos blanko išraše pinigu priemimo kvita, kuri kartu su PVM saskaita faktura išsiunte atsakovui. Pinigu priemimo kvite nurode ne jo išrašymo data, o apytiksliai ta data, kai iš ieškovo gavo pinigus. Kai darbas buvo baigtas, atsakovas pradejo vengti bendravimo, nepasiraše darbu priemimo akto, nesumokejo visos kainos. Prašo likusia atsakovo nesumoketa kaina už atliktus darbus - 18082,35 Lt ir bylinejimosi išlaidas iš atsakovo priteisti. Atsakovo priešieškinio nepripažista. Teigia, kad atsakovas melagingai aiškina apie 22000 Lt sumokejima, nes buvo sumoketa tik 11000 Lt ir apie tai surašytas pakvitavimas, o veliau tai paciai sumai, kaip oficialus dokumentas, išrašytas pinigu priemimo kvitas. Ieškovo manymu ta aplinkybe, jog pinigai nebuvo mokami du kartus patvirtina ir tai, kad ant kvito nera atsakovo parašo. Iškirstos medienos kieki patvirtina leidimas kirsti miška, kuriame nurodyta, kad numatomos iškirsti medienos turis yra 874 m3.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažista ir pareiške priešieškini del 6243 Lt išieškojimo. Nurodo, kad pagal sutarti turejo sumoketi ieškovui po 27,5 Lt už kubini metra i sandeli ištrauktos medienos. Susitarimo, kad be šios kainos bus dar mokamas ir pridetines vertes mokestis, nebuvo, todel ieškovo reikalaujamo pridetines vertes mokescio moketi neprivalo. Sumokejo ieškovui du kartus po 11000 Lt. Pirma karta gaves 11000 Lt ieškovas išraše pakvitavima, o antra karta gaves 11000 Lt išraše pinigu priemimo kvita. Ieškovas teigia, kad nukirto ir i sandeli ištrauke 874 m³ medienos, bet paaiškejo, kad faktiškai medienos kiekis buvo daug mažesnis. Specialistas miškininkas pagal nukirstu medžiu kelmus apskaiciavo, kad sklype buvo tik 573 m³ medienos, todel už darba ieškovui turejo sumoketi 15757 Lt, o sumokejo 22000 Lt. Nepagristai permoketa suma 6243 Lt, o taip pat palukanas ir bylinejimosi išlaidas prašo priteisti iš ieškovo, o ieškini atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinys atmetamas.
Nustatyta, kad šalys sudare rangos sutarti, pagal kuria ieškovas isipareigojo atsakovo miško sklype iškirsti medžius, supjaustyti juos nurodyto ilgio rastais ir susandeliuoti juos prie kelio irengtame sandelyje, o atsakovas isipareigojo sumoketi ieškovui už atlikta darba kaina, apskaiciuota pagal sandelyje esanciu rastu kieki, skaiciuojant po 27,5 Lt už viena kubini metra rastu.
Tarp šaliu kilo gincas del tokiu aplinkybiu: 1. Del pagal sutarti moketinos kainos apskaiciavimo. Ieškovas mano, kad atsakovas be sutartyje nurodytos kainos – 27,5 Lt už kubini metra papildomai privalo sumoketi 21% pridetines vertes mokesti. Atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, nes tai nenumatyta sutartyje. 2. Del atliktu darbu apimties. Ieškovas mano, kad turi buti sumoketa už 874 m³ rastu, o atsakovas tvirtina, kad sandelyje buvo tik 573 m³ rastu. 3. Del sumoketos sumos. Ieškovas teigia, kad už atlikta darba gavo iš atsakovo 11000 Lt, o atsakovas tvirtina, kad sumokejo ieškovui 22000 Lt.
I Del pagal sutarti moketinos kainos.
Šaliu sudarytos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad medžiu kirtimo ir rastu traukimo kaina 27,5 Lt/m³, skaiciuojant už sandelyje esancius ir/arba parduotus tretiesiems asmenims rastus. Ieškovas be šios kainos reikalauja, kad atsakovas sumoketu 21% didesne kaina, nes ieškovas yra PVM moketojas ir tokio dydžio pridetines vertes mokesti privalo pagal istatyma sumoketi i valstybes biudžeta. Mano, jog ta aplinkybe, kad sutartyje neaptartas pridetines vertes mokestis, neatleidžia atsakovo nuo pareigos ji sumoketi, nes pridetines vertes mokesti nustato istatymas. Atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, nes mano, kad i sutartyje nustatyta kaina ieina ir pridetines vertes mokestis, kuri i valstybes biudžeta privalo sumoketi ieškovas. Taigi tarp šaliu kilo gincas del sutartyje numatytu darbu kainos.
Sutartis aiškinama tada, kai kyla ja sudariusiu šaliu gincas del sutarties galiojimo, jos rušies, pobudžio, salygu turinio, šaliu teisiu bei pareigu apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarciu aiškinimo taisykles reglamentuoja Civilinio kodekso 6.193-6.195 straipsniai, jos suformuluotos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje.
Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje itvirtintos tokios pagrindines sutarciu aiškinimo taisykles: kiekviena sutartis turi buti aiškinama sažiningai; pirmiausia turi buti nagrinejami tikrieji sutarties šaliu ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šaliu tikruju ketinimu negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant i tai, kokia prasme jai tokiomis pat aplinkybemis butu suteike analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme ir tiksla, jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir i iprastines salygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejoniu del sutarties salygu, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant i tos sutarties prigimti, esme bei jos dalyka, reikšme; kai abejojama del sutarties salygu, jos aiškinamos tas salygas pasiuliusios šalies nenaudai ir jas priemusios šalies naudai; visais atvejais sutarties salygos aiškinamos vartotoju ir sutarti prisijungimo budu sudariusios šalies naudai; taip pat turi buti atsižvelgiama i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu tarpusavio santykiu praktika, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir paprocius.
Pagal kasacinio teismo jurisprudencija, kai kyla šaliu gincas del konkrecios sutarties turinio, jos salygu, sutartis turi buti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyviu ketinimus, atsižvelgiant i sutarties salygu tarpusavio ryši, sutarties esme, tiksla, jos sudarymo aplinkybes, i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir kitas konkreciu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties salygos turi buti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštu nesažiningumo vienos iš šaliu atžvilgiu. Aiškinant sutarti, butina vadovautis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje itvirtintais bendraisiais teises principais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-7-409-/2010).
Pagal Civilinio kodekso 6.653 straipsnio 1 dali rangos sutartyje nurodoma darbu kaina arba jos apskaiciavimo budas ir kriterijai. Šaliu sudarytoje sutartyje nurodytas darbu kainos apskaiciavimo budas – 27,5 Lt už viena kubini metra nukirstu ir i sandeli atgabentu rastu. Civilinio kodekso 6.653 straipsnio 2 dalis nustato, kad i rangos sutartyje nurodyta kaina ieina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turetu išlaidu kompensavimas. Pagal šio straipsnio 5 dali, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbu kaina, rangovas neturi teises reikalauti ja padidinti, o atsakovas – sumažinti. Sutartyje, kalbant apie darbu kaina, pridetines vertes mokestis neišskirtas, todel, atsižvelgiant i tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pridetines vertes mokescio istatyma (Valstybes Žinios, 2002, Nr. 35-1271; Valstybes Žinios, 2002, Nr. 40; Valstybes Žinios, 2002, Nr. 46; Valstybes Žinios, 2002, Nr. 48) apskaiciuoti ir sumoketi pridetines vertes mokesti privalo paslaugos teikejas, o ne jos gavejas, laikytina, kad i sutartyje nurodyta kaina ieina ir suma, reikalinga pridetines vertes mokesciui, kuri privalo moketi ieškovas, sumoketi, nes priešingas šio sutarties punkto aiškinimas reikštu nesažininguma atsakovo atžvilgiu, kuris pagal istatyma pridetines vertes mokescio moketi neprivalo ir sutartimi neisipareigojo sumoketi ieškovui be sutartos kainos papildomai dar ir lešas, reikalingas pridetines vertes mokesciui moketi.
II Del atliktu darbu apimties.
Šalys atliktu darbu priemimo taisykliu, kurios nustatytos Civilinio kodekso 6.662 straipsnyje, nepaise. Atliktas darbas dalyvaujant užsakovui ir rangovui neapžiuretas ir darbu priemimas aktu neiformintas. Ieškovas pateike 2010 m. rugpjucio 27 d. surašyta darbu priemimo akta, bet šio akto nera savo parašu patvirtines atsakovas. Faktiškai atsakovas atlikta darba prieme, nes, kaip seka iš jo paaiškinimo, visus ieškovo i sandeli atgabentus rastus pardave, bet, remdamasis ne sandelyje buvusiu rastu matavimais, o miškininko J. M. atliktu biržeje buvusios medienos turio apskaiciavimu pagal likusiu kelmu skersmeni, teigia, kad sandelyje buvo tik 573 m³ medienos. Ieškovas savo teiginius apie atliktu darbu apimti taip pat grindžia ne i sandeli atgabentu rastu turio skaiciavimu, kaip numatyta sutarties 3.3 punkte, o leidime kirsti miška nurodytu numatomu iškirsti apytikriu likvidiniu medienos turiu. Leidima išdaves pareigunas V. K. paaiškino, kad duomenis apie numatoma iškirsti likvidini medienos turi i leidima iraše iš R. G. parengto miškotvarkos projekto. Miškotvarkos projekto autorius R. G. paaiškino, kad rengdamas pamineto sklypo miškotvarkos projekta, medžiu turi nustate atlikes vizualine taksacija, kurios leistina paklaida yra 20 procentu. Toki miškotvarkos projekto autoriaus aiškinima apie vizualines taksacijos leistina paklaida patvirtina Miškotvarkos darbu vykdymo instrukcijoje nustatyti miškotvarkos darbu tikslumo normatyvai (Žin., 2010 Nr.45-2182). Sugretinus R. G. parengtame miškotvarkos projekte esancius duomenis (b.l.74) ir leidime kirsti miška nurodytus duomenis apie numatoma iškirsti medienos turi (b.l.10), matyti, kad leidime kirsti miška nurodytas ne likvidinis iškertamas turis, o žaliu medžiu turis. Akivaizdu, kad žaliu medžiu turis ir likvidinis turis yra skirtingi, nes, kaip nurodyta miškotvarkos projekte (b.l.73), likvidinis turis – turis išvežamas iš miško, neiskaitant kirtimo atlieku: viršuniu, kelmu, nuopjovu, o padariniams rastams neiskaitoma ir žieve. Taigi, pagal miškotvarkos projekta 2a sklype, kuri kirsti išduotas leidimas, pagal vizualine taksacija likvidinis turis buvo 763 m³, o ne 874 m³, kaip klaidingai nurodyta leidime kirsti miška. Atkreiptinas demesys dar ir i tai, kad pagal leidima kirsti miška ir miškininko J. M. parengta kirtimo brežini buvo leista kirsti ne visa 2a sklypa, kuris pagal miškotvarkos projekta yra 2,3 ha ploto, o tik jo dali - 2 ha, todel iškirstu medžiu likvidinis turis turejo buti proporcingai mažesnis (2ha×763m³:2,3ha=663m³). Šalys tiksliu atliktu darbu apimties skaiciavimu nepateike, skirti ekspertizes, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 5 dalyje, nereikalavo, todel teismas, nustatydamas atliktu darbu apimti, vadovaujasi šaliu pateiktu duomenu vidurkiu. Atsižvelgdamas i tai, kad byloje nera jokiu duomenu apie neteiseta didesnio nei leidime nurodytas miško plotas iškirtima, teismas sprendžia, kad buvo iškirstas ne visas 2a sklypas, kurio plotas 2,3 ha, o tik jo dalis – 2 ha, todel proporcingai mažina miškotvarkos projekte nurodyta likvidini medienos turi iki 663 m³. Pagal atsakovo pateikta miškininko J. M. atlikta biržeje buvusios medienos turio apskaiciavima buvo iškirsta 573 m³. Šaliu pateiktu duomenu vidurkis yra (663+573:2=618) 618 m³. Teismas neatsižvelgia i paminetoje Miškotvarkos darbu vykdymo instrukcijoje nustatytas instrumentines ir vizualines taksacijos leistinas paklaidas, nes jos leistinos tiek i didejimo, tiek ir i mažejimo puse. Remdamasis tuo, kas išdestyta, nesant šaliu pateiktu tikslesniu duomenu, teismas konstatuoja, kad ieškovas iškirto ir i sandeli atgabeno 618 m³ rastu, o atsakovas toki ieškovo atlikta darba faktiškai prieme.
III Del atliktu mokejimu.
Atsakovas teigia, kad ieškovui už atlikta darba sumokejo du kartus po 11000 Lt, iš viso 22000 Lt. Aiškina, kad ieškovas, patvirtindamas 11000 Lt gavima 2010 m. rugpjucio 21 d., paraše pakvitavima, o 2010 m. rugsejo 15 d., darbu atlikimo vietoje gaves dar 11000 Lt, ant automobilio variklio gaubto išraše ir atsakovui iteike pinigu priemimo kvita. Ieškovas tokiu atsakovo teiginiu nepripažista, aiškindamas, kad atsakovas už atlikta darba sumokejo dali kainos – 11000 Lt tik viena karta. Gaves pinigus paraše pakvitavima, nes darbu atlikimo vietoje neturejo nustatytos formos pinigu priemimo kvito. Veliau, baiges darbus ir išrašes PVM saskaita faktura, ant nustatytos formos blanko išraše pinigu priemimo kvita, nes toks dokumentas buvo butinas imones veiklos apskaitai. PVM saskaita faktura ir pinigu priemimo kvita išraše 2010 m. lapkricio 3 d., bet pinigu priemimo kvite nurode ne faktine kvito išrašymo data, o apytiksliai (nes neturejo dokumento, patvirtinancio pinigu gavimo laika, ir tiksliai neprisimine tikrosios pinigu gavimo datos) ta data, kuria pinigus gavo. Darbu priemimo akta, PVM saskaita faktura ir pinigu priemimo kvita atsakovui išsiunte paštu. Antra karta 11000 Lt iš atsakovo negavo ir darbu atlikimo vietoje, ant automobilio variklio gaubto pinigu priemimo kvito neraše, kvito atsakovui darbu atlikimo vietoje neiteike. Mano, kad jo pateikta pinigu priemimo kvito išrašymo ir perdavimo atsakovui aplinkybiu aiškinima patvirtina tai, kad ant pinigu priemimo kvito nera atsakovo parašo, patvirtinancio pinigu sumokejima.
Teismas priima ieškovo aiškinima del gautu mokejimu už atlikta darba ir atmeta atsakovo aiškinima. Taip teismas sprendžia del keliu aplinkybiu. Kaip neitikima teismas vertina atsakovo aiškinima, kad iki ieškinio pareiškimo nepateike ieškovui reikalavimo gražinti permoketa suma, todel, kad pardaves sandelyje esancius rastus ir 2010 m. gruodžio 3 d. gaves miškininko J. M. akta apie biržeje buvusiu medžiu turi, negalejo kreiptis i Valstybini miškotvarkos instituta atlikti miškotvarkos projekto audita ir pateikti objektyvia išvada apie biržeje augusiu medžiu turi, nes užejo ankstyva žiema ir kelmus užsnigo (priešieškinyje išdestyti teiginiai, b.l.33), nes irodymu apie toki kreipimasi ir paminetos išvados atsakovas nepateike iki pat teismo posedžio 2011 m. birželio 16 d., kai sniegas jau negalejo buti kliutis tyrimui atlikti. Kitu kliuciu tokius duomenis pateikti atsakovas nenurode. Del paminetu priežasciu teismas vertina kaip neitikima atsakovo aiškinima, kad kelis menesius nepareiške ieškovui reikalavimo gražinti permoketa pakankamai didele (6243 Lt) suma tik del to, kad lauke gamtiniu salygu atlikti objektyvu tyrima. Atkreiptinas demesys ir i ta aplinkybe, kad, atsakydamas i ieškovo reikalavima sumoketi už atliktus darbus 29082,35 Lt, atsakovas nieko nekalba apie tai, jog už atliktus darbus 22000 Lt jau sumoketi (b.l.39-40). Teismas priima kaip reikšminga ir ta ieškovo nurodyta pinigu nemokejimo pagal pinigu priemimo kvita aplinkybe, kad kvite nera atsakovo parašo, patvirtinancio sumokejima, nes, teismo manymu, neitikima, kad tokios sumos (11000 Lt) mokejimas, atsižvelgiant i iprasta pinigu mokejimo ir priemimo praktika, nebutu patvirtintas mokejusio parašu. Teismas atsižvelgia ir i tai, kad pinigu priemimo kvite, kuriame išrašymo data nurodyta 2010 m. rugsejo 15 d. (b.l.7), minima PVM saskaita faktura serija IND Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta tik 2010 m. lapkricio 3 d. (b.l.9). Teismas mano, kad ši aplinkybe paneigia atsakovo aiškinima, jog pinigu priemimo kvitas buvo išrašytas ant automobilio variklio gaubto darbu atlikimo vietoje 2010 m. rugsejo 15 d. ir patvirtina ieškovo aiškinima, kad paminetas kvitas išrašytas kartu su PVM saskaita faktura 2010 m. lapkricio 3 d. Remdamasis išdestytomis aplinkybemis, teismas mano, kad už atliktus darbus atsakovas yra sumokejes ieškovui 11000 Lt.
Remdamasis tuo, kas išdestyta, teismas konstatuoja tokius faktus: 1.Pagal šaliu sudaryta rangos sutarti ieškovas atliko darbus, kuriu kaina 16995 Lt (618m³×27,5Lt=16995Lt). 2. Atsakovas tokios apimties darbus faktiškai prieme, bet sumokejo už juos ieškovui tik 11000 Lt. 3.Atsakovas skolingas ieškovui (16995-11000=5995) 5995 Lt. 4. Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 6243 Lt nepagristas ir atmestinas.
Del pamineto ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinys atmetamas.
Atmetus priešieškini, atsakovo del priešieškinio pareiškimo turtetos bylinejimosi išlaidos – 187,29 Lt žyminis mokestis - neatlyginamos.
Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsni kitos šaliu turetos bylinejimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimu daliai.
Ieškovas pateike tokius bylinejimosi išlaidas patvirtinancius irodymus – 542,47 Lt sumoketas žyminis mokestis (b.l.2) ir 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmoketi (b.l.18), iš viso 2542,47 Lt .
Atsakovas pateike tokius bylinejimosi išlaidas patvirtinancius dokumentus – 187,29 Lt už priešieškini sumoketas žyminis mokestis (neatlyginamas, nes priešieškinys atmetamas) ir 1600 Lt išlaidos advokato pagalbai apmoketi (b.l.36).
Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies – 33 procentai (5995×100:18082,35), todel tokia apimtimi atlyginamos ir ieškovo turetos bylinejimosi išlaidos, t.y. 839 Lt (2542,47×33%=839).
Ieškovo ieškinio dalis – 67 procentai (5995×100:18082,35) - atmesta, todel atsakovo turetos bylinejimosi išlaidos atlyginamos proporcingai atmestu ieškinio reikalavimu daliai, t.y. 1072 Lt (1600×67%=1072).
Užskaicius vienarušius priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovo atsakovo naudai turi buti priteista (1072-839= 233) 233 Lt bylinejimosi išlaidu.
Iš atsakovo ieškovui priteisiama 5995 Lt skola už atliktus darbus, o iš ieškovo atsakovui 233 Lt bylinejimosi išlaidu. Užskaicius priešpriešinius vienarušius reikalavimus, iš atsakovo ieškovui priteisiami 5762 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 262, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškini patenkinti iš dalies.
Išieškoti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5762,00 Lt (penkis tukstancius septynis šimtus šešiasdešimt du litus 00 ct) .
Priešieškini atmesti.
Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo gali buti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skunda Ignalinos rajono apylinkes teismui.