- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- 1S-540-485/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susideda iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. kovo 7 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojo sektoriaus (toliau – Komisija) nutarimą, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirta 9 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 , 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 10 m. laisvės atėmimo. Anksčiau teistas.
Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 22 d.
2016 m. kovo 7 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. kovo 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
E. G. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, priimti teisingą sprendimą ir taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo jam skirtus įpareigojimus, yra baustas drausminėmis nuobaudomis10 kartų, bet tai buvo bausmės atlikimo pradžioje, beveik ketveri metai neturi nuobaudų, elgiasi nepriekaištingai, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, dėl ligos nebuvo įdarbintas, baigė mokymus ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, pagal kurią paleistas lygtinai bus įdarbintas. Nurodo, jog yra skatintas už gerą mokslą ir nepriekaištingą elgesį, jo nusikalstamumo rizika yra žema. Yra progresas, nes nusikalstamumo rizikos balai sumažėjo nuo 32 balų iki 28 balų. Nesutinka dėl teismo nurodyto teiginio, jog nuteistojo nuostata į jį prižiūrinčius pareigūnus yra dviprasmiška ir teigia, kad tai yra tik nuomonė. Nuteistojo teigimu jo nuostata nepasikeitė nuo ankstesnės išvados, jo niekas neapklausė ir nežino kodėl minėta išvada pasikeitė šiuo požiūriu. E. G. nurodo, kad nori sukurti šeimą, pradėti dirbti, tapti visaverčiu visuomenės nariu, jo nuomone, jis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus. Apeliantui nėra suprantama iš kur atsirado kriminogeniniai veiksniai ir kodėl pasikeitė išvada bei kas už tai atsakingas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. G. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo E. G. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis E. G. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis dalyvauja Alternatyvios reabilitacijos centro programoje, lankė anoniminių narkomanų programą, tačiau įvertinus pateiktą teismui medžiagą bei nuteistojo skundą, akivaizdu, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, padaryta 10 režimo reikalavimo pažeidimų, kurių pasekoje dėl dviejų pažeidimų apsiribota auklėjamuoju pokalbiu, o dėl aštuonių – paskirtos drausminės nuobaudos. Nuteistasis, reabilituodamas padarytus pažeidimus, nurodo, jog jie buvo padaryti bausmės atlikimo pradžioje, tačiau matyti, jog padaryti pažeidimai vyravo keturių metų laikotarpiu, kas paneigtina, jog tai tik pačioje bausmės atlikimo pradžioje. Užfiksuotas ir atvejis dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tai, kad paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, o nuteistasis yra paskatintas 1 kartą, atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis įvykdė. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 28 balai. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais išlieka teisės pažeidimai, ankstesnis narkotikų vartojimas bei ankstesnis gyvenimo būdas. Neginčytina, kad nuteistasis deda pastangas taisytis ir jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu išvadai, kad yra pasiekti bausmės vykdymo tikslai ir E. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nuteistasis skunde nesutiko su socialinio tyrimo išvados turiniu dėl jo dviprasmiškų nuostatų į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą bei nurodė teiginius dėl priimtos socialinio tyrimo išvados pakitimų lyginant su ankstesnėmis išvadomis. Tačiau aukštesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas nevertina ar socialinio tyrimo išvada yra pagrįsta ir teisėta, todėl šiuo klausimu nuteistasis turi teisę pasinaudoti BVK suteikta galimybe pareigūnų veiksmus skųsti BVK 183 str. pagrindais.
Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą E. G. atžvilgiu, paties nuteistojo nuomonė, prieštaravimų išsakymas dėl skundžiamos nutarties motyvų ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, skundą nagrinėjančio teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo E. G. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.