Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4738-888/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-12
Bylos Nr.
A2.6.-4738-888/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04017-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4738– 888/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04017-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,sekretoriaujant Justinai Antanaitienei ir Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 17 d., 07 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), A. S. vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi Galant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai gretima juosta ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui, nesustojo, nepažymėjo eismo įvykio vietos nustatyta tvarka, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 10, 219.1., 220 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino. Teismui parodė, kad įvykio dieną važiavo antra eismo juosta, iš paskos važiavo moteris, kuri nesilaikė saugaus atstumo tarp automobilių. Jis buvo priekyje ir jam buvo pirmenybė rikiuotis. Jokio automobilių kontakto jis nejuto ir nuvažiavo. Signalo negirdėjo, kadangi mašinoje grojo muzika. Jo automobiliui tik dažai nubraukti (b. l. 35, 44).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. Ž. parodė, kad įvykio dieną važiavo į darbą Lukšio gatve automobiliu Nissan Micra. Netoli sankryžos, prie degalinės „Lukoil“ į pirmą eismo juostą iš antros eismo juostos pradėjo rikiuotis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis, trenkėsi į šonines jos automobilio dureles, įskėlė automobilio dažus, ji nespėjo nei sustabdyti, nei aplenkti. Pradėjo pypsinti, o A. S. atsisukęs pagrūmojo. Ji buvo pasimetusi, sustabdė automobilį, bandė signalizuoti, kad A. S. sustotų, tačiau jis nuvažiavo. Ji užsirašė automobilio numerius ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 41-42).

Teismo posėdžio liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad įvykio dieną G. Ž. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, G. Ž. automobilis eismo įvykio buvo apgadintas. G. Ž. bandė signalizuoti, parodyti, kad jos transporto priemonę apgadinusio automobilio vairuotojas sustotų, tačiau jis nestojo ir nuvažiavo. G. Ž. nurodė kaip atrodė vairuotojas, įsidėmėjo automobilį, valstybinius numerius. Automobilio apgadinimai buvo ženklūs, nubraukimas akivaizdus (b. l. 42).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio prie degalinės „Lukoil“, vienas vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnus iškvietė G. Ž., kuri paaiškino, jog kitas automobilis rikiavosi ir ją kliudė. Įvykio vietoje rasto automobilio apgadinimai buvo ženklūs, matomi (b. l. 42-43).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Kelių eismo taisyklių 219.1. punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė automobilių kontakto, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. A. S. kaltę, visų pirma, patvirtina patikimi, nuoseklūs liudytojos G. Ž. parodymai, kad įvykio dieną į jos automobilį persirikiuodamas atsitrenkė A. S. vairuojamas automobilis, ji jam signalizavo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jai pagrūmojo, nesustojo ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Ji įsidėmėjo valstybinius numerius ir iškvietė policiją (b. l. 41-42).

Liudytojos G. Ž. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų – A. J. ir E. V., teisme duoti paaiškinimai. Liudytojas A. J. parodė, kad įvykio dieną nuvyko į įvykio vietą, rado ženkliai apgadintą G. Ž. automobilį, nubraižė schemą, paėmė paaiškinimą (b. l. 42), o liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad nuvyko į įvykio vietą, joje rado tik vairuotoją G. Ž. ir jos ženkliai apgadintą automobilį, užpildė eismo įvykio vietos schemą (b. l. 42-43). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 21), kuriame nustatyti techniniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio Mitsubishi Galant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), defektai – ant priekinio bamperio dešinės pusės nuo 0,5 m iki 0,58 m aukštyje nuo žemės plokštumos braukimo žymės, ant priekinio dešinės pusės sparno nuo 0,6 m iki 0,74 m aukštyje nuo žemės plokštumos braukimo žymės, nubraukta priekinio dešinės pusės rato padanga, šie apgadinimai pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Nissan Micra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ,apgadinimus. Minėtu transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatytus apgadinimus patvirtina ir fotonuotraukos (b. l. 9-18). Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimų mastas atitinka nustatytą transporto priemonės techninės apžiūros aktu, o ant Nissan Micra automobilio likę dažų žymės atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės Mitsubishi Galant spalvą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 2, 3), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 4-5), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 6), G. Ž. paaiškinimas (b. l. 7).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad A. S. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 220 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. gegužės 17 d., 07 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), A. S. vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi Galant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai gretima juosta ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui, nesustojo, nepažymėjo eismo įvykio vietos nustatyta tvarka, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 10, 219.1., 220 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. A. S. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad pažeidimai padaryti judrioje gatvėje (S. Žukausko g., Kaune), esant intensyviam eismui, persirikiuojant, todėl tai rodo didesnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad itin neigiamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdina jo elgesys po pažeidimo padarymo – A. S. padaręs turtinę žalą (automobilio apgadinimus) nesustojo, neįsitikino ar kitam eismo įvykio dalyviui nebuvo sutrikdyta sveikata, priešingai – jis, kaip parodė liudytoja G. Ž. (b. l. 41), jai pagrūmojo. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai rodo jo didelę nepagarbą socialinėms normoms ir neatsakingą požiūrį į kitus eismo dalyvius ir Kelių eismo taisyklių paisymą. A. S., grubiai pažeisdamas nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti sunkesnes pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, sankcijose, jų dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam baudos vidurkiui bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo terminą nustatant lygų ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpio vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

A. S. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16058036654. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė