Kauno apylinkės teismo nuosprendis

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2017 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri BK 64¹ str. sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 140 str. 3 d. ir nuteistas 12 (duomenys neskelbtini)92 eurų dydžio bauda, kuri BK 64¹ str. sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant, paskiriant galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo ir 8 (duomenys neskelbtini)28 (trijų šimtų vieno euro 28 ct.) eurų dydžio baudą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 322 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdamas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys, nustatytu laiku, t. y. nuo 2020 m. sausio 11 d. 20.00 val. iki 2020 m. sausio 15 d. 15.10 val., be pateisinamų priežasčių neatvykdamas į tarnybos vietą Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, dislokuotą (duomenys neskelbtini), ilgiau kaip tris paras, savavališkai pasišalino iš tarnybos.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 323 straipsnio 1 dalyje ir paaiškino, kad buvo suplanavęs savaitgalį, tačiau jį pastatė į tarnybą. Dėl tos priežasties į tarnybą neatvyko. Į tarnybą atvyko po keturių dienų. Ankščiau atvykti vengė, nes buvo neblaivus, po to neturėjo pinigų ant kelionės. Patvirtino, kad jam ne vieną kartą buvo skambinta iš tarnybos, kad prisistatytų į tarnybos vietą. Dėl padarytos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė, be paties kaltinamojo parodymų, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visuma.

2020 m. vasario 20 d. Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadovybės (duomenys neskelbtini) būrio vado M. L. tarnybinio patikrinimo išvada dėl A. K. pasišalinimo iš tarnybos vietos, nustatyta, kad A. K., vadovaudamasis MPB „Geležinis Vilkas“ vado 2020 m. sausio 10 d. Nr. RTA-2 įsakymu „Dėl laisvo nuo tarnybos laiko suteikimo Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“, buvo išleistas iš tarnybos vietos – (duomenys neskelbtini) – vienai laisvai nuo tarnybos dienai, nuo 2020 m. sausio 10 d. 16 val. iki 2020 m. sausio 11 d. 20 val. Nustatytu laiku karys į tarnybos vietą neprisistatė. Karys į tarnybos vietą grįžo 2020 m. sausio 15 d. 15 val. 10 min. (b. l. 9-11).

2020 m. sausio 15 d. MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės (duomenys neskelbtini) vado M. S. tarnybiniu pranešimu dėl pasišalinimo iš tarnybos vietos, nustatyta, kad karys A. K. buvo išleistas į namus nuo 2020 m. sausio 10 d. iki sausio 11 d. 20.00 val., tačiau į tarnybos vietą nustatytu laiku, taip ir neatvyko. Karys į tarnybos vietą grįžo š.m. sausio 15 d. 15val. 10 min. Visą šį laiką karys buvo pasišalinęs iš tarnybos vietos be leidimo (b. l. 13).

2020 m. sausio 10 d. Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vado įsakymu dėl laisvo nuo tarnybos laiko suteikimo kariams nustatyta, kad A. K. išleidžiamas nuo 2020 m. sausio 10 d. išleidžiamas iki 2020 m. sausio 11 d. 20.00 val. (b. l. 22-25).

2019 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus įsakymu dėl karo prievolininkų skyrimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadovybei tiesiogiai pavaldžiose kuopose, A. K. buvo skirtas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Vadovybei tiesiogiai pavaldžiose kuopose (b. l. 33-34).

2019 m. rugpjūčio 13 d. dr. J. B. Karo medicinos tarnybos Regioninės pakomisės Vilniuje ekspertinio nutarimo pažyma nustatyta, kad A. K., pagal sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę pripažintas tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai b.(b.l. 35).

Liudytojo R. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis tarnauja Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) vado pareigose. A. K. buvo jo skyriaus karys. Kaip karį gali jį charakterizuoti vidutiniškai, nes nebuvo labai motyvuotas karys, reikalinga buvo nuolatinė kontrolė. Kario niekas niekada neterorizavo, jo tarnybos sąlygos buvo tinkamos. 2020 m. sausio 10 d. 16 val. A. K. buvo išleistas pagal vado įsakymą į namus ir turėjo grįžti 2020 m. sausio 11 d. 20 val., kadangi nuo sausio 12 d. 8.00 val. jis turėjo budėti, t.y. būti kuopos tvarkdariu. 2020 m. sausio 11 d. 20.00 val. A. K. į tarnybą negrįžo, ir niekam nepranešė negrįžimo priežasčių. Kuopos budėtojas bandė susisiekti su juo telefonu, bet tiksliai negali pasakyti ar pavyko ar ne, tik žino, kad po to buvo pranešta brigados budėtojui ltn. V. L., kuris susisiekė maždaug 20 val. 30 min. su juo ir pasakė, kad jo skyriaus karys A. K. į tarnybą negrįžo ir nurodė jam su juo susisiekti telefonu, bandė gal kokią dešimt kartų ir jam pavyko. Tada pasikalbėjus su A. K. jis paaiškino, kad yra neblaivus ir neturi su kuo grįžti į dalinį, jis bandė jį įkalbėti grįžti, paaiškino teisines pasekmes, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė, jei į tarnybos vietą negrįš. Nurodė grįžti kuo greičiau, jis pasakė, kad pabandys grįžti. A. K. į tarnybos vietą sugrįžo tik sausio 15 d. apie 15 valandą. Tai reiškia, kad A. K. nuo 2020 m. sausio 11 d. 20.00 val. iki 2020 m. sausio 15 d. 15 val. buvo savavališkai pasišalinęs iš tarnybos vietos, nes tuo laikotarpiu jis turėjo pareigą vykdyti tarnybą. Šiuo metu karys yra baigęs privalomąją pradinę karo tarnybą ir Lietuvos kariuomenėje netarnauja. (b. l. 45-46).

Liudytojo M. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis tarnauja Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (duomenys neskelbtini) vado pareigose. A. K. buvo jo būrio karys, jį gali charakterizuoti neigiamai, nes kaip karys nėra motyvuotas, tarnyboje vengdavo užduočių. 2020 m. sausio 10 d. 16 val. A. K. pagal vado įsakymą buvo išleistas iš tarnybos į namus ir grįžti į tarnybą turėjo 2020 m. sausio 11 d. 20.00 valandą, kiek pamena buvo išleistas penktadienį, o šeštadienį turėjo grįžti, nes sekmadienį jis turėjo vykdyti tarnybą, tačiau nustatytu laiku į tarnybos vietą negrįžo, jis 2020 m. sausio 11 d. apie 20 val. 30 min. gavo informaciją iš A. K. skyriaus vado P. ir iš brigados budėtojo V. L. apie tai, kad jo būrio karys A. K. negrįžo į tarnybos vietą, jis pats bandė jam skambinti jo paliktu kontaktiniu telefono numeriu, tačiau jis neatsiliepė, taip pat jis buvo palikęs savo draugės kontaktinį telefono numerį, kuriuo jis paskambino ir jai paaiškino, kas gresia, jei A. K. negrįš į tarnybos vietą, nurodė, kad jam perduotų, kad kuo greičiau grįžtų, ji paaiškino, kad jis yra pas brolius savo ir švenčia, todėl negrįžta. Kiek atsimena jis dar bandė pats jam skambinėti kelias dienas, tačiau nepavyko ir tik 2020 m. sausio 15 d. ryte apie 9.00 valandą jis jam pakėlė ragelį ir tada jam paaiškino, kad jam gresia areštas, kad kuo greičiau grįžtų į tarnybos vietą. Jis pažadėjo, kad grįš tą pačią dieną iki 15.00 valandos ir grįžo į tarnybos vietą po 15 valandos. Karys A. K. iš tarnybos vietos buvo pasišalinęs nuo 2020 m. sausio 11 d. 20.00 valandos iki 2020 m. sausio 15 d. 15:10 val., pagal įsakymą jis turėjo būti tuo laikotarpiu tarnybos vietoje. Šiuo metu A. K. jau yra baigęs nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Aplinkybių dėl kurių karys galėjo tarnyboje jaustis blogai tikrai nebuvo, jo niekas neterorizavo, todėl pagrindo bėgti iš tarnybos tikrai nebuvo. (b. l. 48-49).

Savavališkas pasišalinimas (BK 322 straipsnis) yra trunkamasis nusikaltimas ir šis nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikaltimo sudėtimi. Esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, nusikaltimas laikomas baigtu nuo objektyvios veikos padarymo, o nusikaltimo padariniai yra už tokio nusikaltimo sudėties ribų. Kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai susiję su trukme, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 322 straipsnį kyla, jei kario pasišalinimas iš tarnybos vietos truko ne trumpiau nei tris dienas ir ne ilgiau kaip dešimt dienų.

Teismo vertinimu, A. K. kaltė, padarius BK 322 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę taip pat pripažino. A. K. nurodytos priežastys, dėl ko jis neatvyko savalaikiai į tarnybą (asmeniniai planai, alkoholio vartojimas, pinigų neturėjimas, nežinojimas, kad gresia baudžiamoji atsakomybė) negali būti laikomos pateisinamomis neatvykimo į tarnybą priežastimis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, patvirtina, kad kariui neatvykus į tarnybą nustatytu laiku, jam ne kartą buvo skambinta, aiškintos neatvykimo pasekmės ir jis buvo įkalbinėjamas atvykti, tačiau į tarnybą atvyko tik praėjus keturioms dienoms. Leidimas neatvykti į tarnybą A. K. nebuvo duotas, priešingai, jis privalėjo atvykti į tarnybą 2020 m. sausio 11 d. 20.00 valandą, ir tai numatyta kariuomenės vado įsakyme, taigi, kaltinamasis pasišalino iš tarnybos savavališkai. Aukščiau išdėstytų įrodymų kontekste teismas daro išvadą, kad A. K. tyčia savavališkai pasišalino iš tarnybos daugiau nei tris dienas ir mažiau nei dešimt dienų, tai yra laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 11 d. 20.00 val. iki 2020 m. sausio 15 d. 15.10 val. Kaltinamojo veika pagal BK 322 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalis, 13 p.), atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalis, 2,3 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas krašto apsaugos tarnybai. Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Yra dvi kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti, kaltinamasis praeityje teistas, paskutinis teistumas neišnykęs, eilę kartų (24 kartus) baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, veiką už kurią teisiamas padarė neišnykus administracinių nuobaudų galiojimo terminui (b.l.70-90), pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 64). (duomenys neskelbtini) skyriaus vado charakterizuojamas teigiamai (b.l.37).

BK 322 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik dvi alternatyvios bausmės: laisvės atėmimas ir areštas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą A. K. skirti kitokią nei sankcijoje numatyta bausmę, nenustatyta. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo padarymą skirtina arešto bausmė, jos dydį parenkant žemesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą, eilę kartų baustas administracine tvarka ir šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja kaip linkusį pažeisti įstatymo saugomas vertybes asmenį. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamajam skirtina reali arešto bausmė, nes teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti arešto bausmės vykdymą atidedant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61), paliktina galioti iki bausmės atlikimo pradžios, po to – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 322 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai (telefonas (8 37) 452 371) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.