Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovės atstovėms N. B. ir R. K., atsakovei B. G., jos ir atsakovės B. G. įmonės atstovui advokatui Vytautui Gustui, atsakovo AB SEB banko atstovei advokatei G. S., trečiajam asmeniui A. G., trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovėms B. G., B. G. įmonei, AB SEB bankui, antstolei S. Ž., antstolei J. Ž., antstolei A. L., tretiesiems asmenims A. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė antstolė S. Ž. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Atstovas nurodo, kad ieškovės reikalavimas panaikinti antstolių patvarkymus turėtų būti atmestas, nes patvarkymai yra teisėti, o ieškovas turėtų prašyti panaikinti tik taikomus areštus. Pažymima, kad panaikinus patvarkymus likę pinigai tiesiog nebus pervesti į antstolio sąskaitą. Be to, ieškovė turėtų juos skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tretysis asmuo A. G. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su atlyginimo dydžiu už valstybės paimamą žemę ir palaiko atsakovės B. G. išsakytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti) procedūros pradžios Marijampolės savivaldybėje“ (2014-05-30 ieškinio 2 priedas) buvo pradėta procedūra atsakovės B. G. asmeninės nuosavybės teise valdyto 0,6005 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) 0,10 ha dydžio dalies atžvilgiu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad visuomenės poreikiams būtų paimama atsakovės žemės sklypo 0,0850 ha dydžio dalis. 2012 m. liepos 31 d. buvo surašytas aktas „Dėl žemės savininkės B. G. nepasirašytos sutarties dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) paimamą žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį“. Vadovaujantis patvirtintu žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti Marijampolės savivaldybėje) projektu, Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos vedėjo 2014 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo atsakovės B. G. žemės sklypas buvo pertvarkytas taip: į liekantį (su pastatais ir statiniais) atsakovei (0,5155 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (2014-05-30 ieškinio 11 priedas); į paimtiną visuomenės poreikiams (0,0850 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-05-30 ieškinio 12 priedas). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ iš žemės savininkės B. G. visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti) nusprendė paimti jos nuosavybės teise valdomą 0,0850 ha dydžio žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)sav., ir už jį nustatė 25 500,00 Lt atlyginimo dydį (pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančią VĮ Valstybės žemės fondo parengtą įvertinimo ataskaitą ir joje esančią turto vertės nustatymo pažymą). Kauno apygardos teismas 2014-07-03 nutartimi (įsiteisėjo 2014-10-30) leido įregistruoti iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtą 0,0850 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-04-24 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje. Nuo 2014 m. gruodžio 4 d. šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas valstybės vardu.

Dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės B. G. 0,0850 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)sav., 6 168,91 Eur (21 300,00 Lt) atlyginimo dydį ir 29 193,70 Eur (100 800 Lt) atlyginimo dydį už ginčo žemės sklype naikinamų sodinių (želdinių), statinių ir inžinerinių įrenginių (komunikacijos tinklų), žemės sklypo grunto pakėlimo ir paruošimo žemės ūkio produkcijos auginimui, viso 35 362,61 Eur (122 100,00 Lt).

Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Šios nuostatos įtvirtintos CK 4.93 ir 4.100 straipsniuose. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).

Kadangi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu, todėl pagal 2011 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45, 46, 47, ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-1314 (įsigaliojusio nuo 2011 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 3 dalį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. LR žemės įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2011 m. liepos 1 d., 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo lygiaverčio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir vietoj jo suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertes, kurioms apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, o teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė dėl ginčo žemės sklypo vertės nustatymo būtent sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Ekspertizę atliko teismo ekspertas G. J. B., kuris 2014 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad 0,0850 ha dydžio žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)sav. rinkos vertė jo paėmimo visuomenės poreikiams dieną (2014-04-24), įvertinus pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį buvo 21 300 Lt (6 168,91 Eur). Minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype yra sodinių (želdinių), statinių ir inžinerinių įrenginių (komunikacijos tinklų). Bendra sodinių (želdinių), statinių ir inžinerinių įrenginių (komunikacijos tinklų), žemės sklypo grunto pakėlimo ir paruošimo žemės ūkio produkcijos auginimui, rinkos vertė žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dieną (2014-04-24) buvo 100 800 Lt (29 193,70 Eur), tame tarpe: sodinių (želdinių) - 10 100 Lt (2 925,16 Eur); statinių - 38 300 Lt (11 092,45 Eur); inžinerinių įrenginių - 42 000 Lt (12 164,04 Eur); žemės sklypo grunto pakėlimo ir paruošimo - 10 400 Lt (3 012,05 Eur).

Teismo vertinimu, 2014 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktas yra išsamus, aiškus, jame įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, išvados nėra prieštaringos, teismo ekspertas nustatydamas ginčo žemės sklypo vertę taikė individualų vertinimą ir lyginamuoju metodu vertino žemės sklypą, pasirinkdamas dešimt lyginamųjų objektų. Be to, ekspertas nurodė paimamo visuomenės žemės sklypo vertę ir jame esančios infrastruktūros vertę jo paėmimo dieną (2014-04-24). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir atsakovei B. G. sutinkant su siūlomu atlyginimo dydžiu, teismas sprendžia, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės B. G. 0,0850 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)sav., yra 6 168,91 Eur (21 300,00 Lt) ir 29 193,70 Eur (100 800 Lt) už ginčo žemės sklype esančią infrastruktūrą (viso 35 362,61 Eur). Atsakovė B. G. sutiko su atlyginimo dydžiu ir ginčo dėl atlyginimo dydžio nekilo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai.

Dėl žemės sklypo nuomos sutarties registracijos panaikinimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė B. G. 2008-03-01 su B. G. įmone sudarė terminuotą 0,6005 ha dydžio sklypo (buv. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį (3 t. b. l. 124). Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos vedėjo 2014 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)pertvarkius minėtą žemės sklypą į du žemės sklypus, minėta nuomos sutartis buvo įregistruota ir visuomenės poreikiams paimam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t. b.l. 170-172). Sutartyje buvo numatyta, kad nuomos terminas yra penkeri metai (2 punktas). Taigi, nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs. Vadovaujantis Nekilnojamo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Atsakovė į bylą pateikė 2013-03-01 protokolą „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo“. Sutinkama su hipotekos kreditorės atstove, kad pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju, nuomos sutartis buvo pratęsta žemės sklypui, kuris įregistruotas valstybės vardu. CK 6.562 straipsnio 5 dalyje ir 6.563 straipsnyje numatyta, kad nuomos sutartis baigiasi, kai išnuomota žemė paimama visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismas tenkina ieškovės ieškinį šioje dalyje ir panaikina atsakovės B. G. 2008-03-01 su B. G. įmone sudarytos 0,6005 ha dydžio sklypo (buv. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos iki 2008-08-01 sutarties teisinę registraciją visuomenės poreikiams paimto 0,0850 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)sav., Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo hipotekos ir turto areštų panaikinimo

Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas su B. G. ir A. G. 2006-07-20 sudarė Kredito sutartį Nr(duomenys neskelbtini), kuria bankas suteikė 160 000 Lt kreditą laikotarpiui iki 2031-07-19. Banko pateiktais duomenimis 2015-02-03 negrąžinta kredito dalis sudaro 34 447,17 Eur. Prievolių įvykdymui pagal minėtą kredito sutartį bankui buvo įkeistas B. G. asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)hipotekos lakštu id. Nr. (duomenys neskelbtini). Pertvarkius minėtą žemės sklypą hipoteka liko galioti ir paimam visuomenės poreikiams žemės sklypui. CK 4.193 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. Todėl nurodytam hipotekos kreditoriui AB SEB bankui turi būti atlyginta jam įkeisto ir paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo nustatyta vertė. Kadangi hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis), todėl hipoteka naikintina CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Hipotekos kreditoriui atlyginimo dydis nustatytinas, remiantis G. J. B. 2014 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo turto ekspertize. Kreditorius sutinka su hipotekos nutraukimu su sąlyga, kad 18 332,95 Eur suma už paimtą žemės sklypą ir ant jos esančius inžinerinius įrenginius, sodinius, statinius, žemės sklypo grunto pakėlimą ir paruošimą, bus nukreipta kreditoriui. Atsakovė B. G. 2015-02-19 vykusiame teismo posėdyje tam neprieštaravo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti visuomenės poreikiams paimto 0,0850 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)r., įkeisto AB SEB bankui, hipoteką (sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)su vėlesniais pakeitimais) ir nustatyti atsakovės B. G. ir Kelių direkcijos atsiskaitymo su AB SEB bankas sąlygas: 18 332,95 Eur sumą pervesti AB SEB bankui.

Taip pat naikintini ir paimam visuomenės poreikiams žemės sklypui taikomi areštai, trukdantys valstybei atlyginus šio žemės sklypo vertę juo disponuoti, t.y., naikintinas antstolės S. Ž. turto areštas (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)skolininkė B. G. įmonė) ir antstolės A. L. turto areštas (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini),, skolininkė atsakovė B. G. įmonė) ir išregistruojamos visos šios daiktinės teisės ir jų suvaržymai iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)valstybei nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo atžvilgiu.

Dėl antstolių patvarkymų panaikinimo

Antstolė J. Ž. 2010 m. lapkričio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pas trečiuosius asmenis esančių skolininkui priklausančių išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą", vykdydama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-08-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės B. G. įmonės įpareigojo visus mokėjimus 40 011,41 Eur (138 151,39 Lt) sumai vykdyti į šios antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė S. Ž. 2014 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pas trečiuosius asmenis esančių skolininko piniginių lėšų arešto“, vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-06-12 vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl skolos išieškojimo iš skolininkės B. G. įmonės areštavo 20 651,04 Eur (71 303,91 Lt) ir įpareigojo šias areštuotas lėšas pervesti į šios antstolės depozitinę sąskaitą.

Ieškovė prašydama panaikinti minėtus patvarkymus nenurodo jokių aplinkybių, kodėl priimti patvarkymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Teismas pažymi, kad minėtų antstolių patvarkymų panaikinimas nesukels teisinių pasekmių ieškovei, nes jie niekaip nėra susiję su visuomenės poreikiams perimamu žemės sklypu ir neapsunkina disponavimo valstybės turtu, o antstolių patvarkymai pagal įstatymą vykdytini, nes patenkinus įkaito turėtojo AB SEB banko reikalavimus dėl atlyginimo dydžio nustatymo, liko ieškovei pareiga B. G. išmokėti 17 029,26 Eur atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). A. B. G. ir B. G. įmonė prašo priteisti 1168 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 330 Eur išlaidų už konsultacijas, 238 Eur už prašymo skirti ekspertizę parengimą, 300 Eur už atsiliepimo parengimą, 300 Eur už atstovavimą teisme (3 t. b. l. 123). Šios išlaidos pagrįstos dviem PVM sąskaitomis faktūromis. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, už 4 val. advokato atstovavimą teismo posėdžiuose maksimalus dydis 180 Eur (45 Eur x 4 val., 8.18 p), už prašymo skirti ekspertizę parengimą - 36 Eur (0,12 x 300 Eur, 8.16 p.). Išlaidos už konsultacijas nėra detalizuotos, todėl atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo itin didelės apimties ir sudėtinga, konsultacijos prilyginamos 3 val. atstovavimo teismo posėdžiuose ir jos sudaro 135 Eur (45 Eur x 3 val., 8.18 p). Už atsiliepimo surašymą 300 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Taigi, Rekomendacijas atitinkančios išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro 651 Eur suma. Kadangi advokatas atstovavo B. G. ir B. G. įmonę ir nenurodoma, kurios išlaidos patirtos konkrečios atsakovės atžvilgiu, todėl 651 Eur suma dalinama pusiau ir laikoma, kad B. G. ir B. G. įmonė patyrė po 325,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei B. G. buvo pareikšti du savarankiški reikalavimai (kiekvienam iš jų tenkanti advokato išlaidų po 162,75 Eur): reikalavimas dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo buvo tenkintas visiškai pagal paskutinį patikslintą ieškinį, tačiau pradinis ieškinys buvo tik dėl bendros 25 500,00 Lt atlyginimo sumos nustatymo, o atlikus žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę pagal atsakovės prašymą, ieškovė atlyginimo sumą padidino iki patikslinto ieškinio sumos - 122 100,00 Lt, todėl atsakovė dėl šio reikalavimo turi teisę į 79 % turėtų išlaidų atlyginimą 128,57 Eur (162,75 x 79 %); reikalavimas dėl nuomos sutarties išregistravimo buvo patenkintas visiškai, todėl šio reikalavimo dalyje atstovavimo išlaidos atsakovei nepriteisiamos (162,75 Eur). Atsakovės B. G. įmonės atžvilgiu ieškovė reiškė vieną reikalavimą – dėl nuomos sutarties išregistravimo, kuris buvo patenkintas visiškai, todėl jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (325,50 Eur). Atsakovė taip pat turėjo 1708,76 Eur (5900 Lt) ekspertizės išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1 p.), todėl remiantis pirmiau nurodytais argumentais, jai priteisiama 79 % arba 1349,92 Eur (4661,01 Lt) šių išlaidų atlyginimo. Todėl bendra atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma yra 1478,49 Eur (1349,92 Eur + 128,57 Eur).

Ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl iš atsakovės B. G. ir atsakovės B. G. įmonės valstybei priteisiamos po 22,63 Eur (43,26 Eur (149,37 Lt) : 2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės B. G. 0,0850 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5168/0001:702), esantį Puskelnių k., Sasnavos sen., Marijampolės sav., bendrą 35 362,61 Eur (122 100,00 Lt) atlyginimo dydį.

Panaikinti atsakovės B. G. 2008-03-01 su B. G. įmone sudarytos 0,6005 ha dydžio sklypo (buv. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos iki 2008-08-01 sutarties teisinę registraciją dėl visuomenės poreikiams paimto 0,0850 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), sav., Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini),.

Panaikinti visuomenės poreikiams paimto 0,0850 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), r., įkeisto AB SEB bankui, hipoteką (sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais) ir nustatyti B. G. ar Lietuvos automobilių Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsiskaitymo su šiuo daiktinių teisių turėtoju sąlygas: AB SEB bankui (kodas (duomenys neskelbtini),) už visuomenės poreikiams paimamą atsakovės B. G. 0,0850 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sav., nustatyti 18 332,95 Eur atlyginimą.

Panaikinti antstolės S. Ž. turto areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini),) ir antstolės A. L. turto areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas(duomenys neskelbtini),) ir išregistruoti visas ,daiktines teises ir jų suvaržymus iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini),.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei B. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini),) 1478,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės B. G. ir atsakovės B. G. įmonės valstybei po 22,63 Eur (po 78,14 Lt) iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini),, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.