Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-04-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-101-270/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-06
Bylos Nr.
II-101-270/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00182-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
A. S.
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-101-270/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00182-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S. (S.),jos atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau - Institucija) 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimo, Nr. 10ANN-136600440-17, kuriuo ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ANK ) 417 straipsnio 6 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus 100 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. (S.) nubausta už tai, kad ji, 2017 m. lapkričio 18 d. 18.34 val. , vairuodama automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio policijos pareigūnų automobiliui su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais ir garsiniu specialiuoju signalu. Sukdama į kairę, į degalinę, ji užkirto kelią ją lenkiančiam policijos automobiliui Volkwagen Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais padarė ANK 417 straipsnio 6 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus.

Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

A. S. (S.) nesutikdama su priimtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas į jos transporto priemonę atsitrenkusio policijos automobilio vairuotojas. Pažymi, kad policijos automobilyje važiavo du policijos pareigūnai, už vairo, buvo mažesnio ūgio pareigūnas, nors vėliau, kaip vairuotojas, kažkodėl prisistatė ir į alkotesterį pūtė aukštesnio ūgio pareigūnas. Paskui ją važiavęs liudytojas patvirtino, kad garsinis, policijos automobilio , signalas buvo įjungtas labai trumpam. Ji jo apskritai negirdėjo ir darydama posūkį policijos automobilio nematė. Tas pats liudytojas pateikė vaizdo registratoriaus įrašą iš kurio matyti, kad 19 val. 18 min. 03 sek., jos vairuojamas automobilis įjungė kairįjį posūkio žibintą, automobiliai juda toliau, 19 val. 18 min. 07 ir 08 sek. girdisi du labai trumpi signalai, 19 val. 18 min. 13 sek. Jos vairuojamas automobilis pradėjo sukti į kairę ir jau įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, 19 val. 18 min. 14 sek. pro liudytojo vairuojamą automobilį dideliu greičiu pravažiuoja policijos automobilis tuo pat metu įjungdamas garso signalą ir iš karto atsitrenkia į jos, posūkio manevrą baigiantį, automobilį. Susidūrimas fiksuojamas fiksuojamas 19 val. 18 min. 15 sek.

Skunde taip pat pažymėta, kad ji buvo nubausta už tai, kad neva neteisėtus veiksmus įvykdė 2017-11-18 18 val. 34 min. , tačiau nurodytas laikas neatitinka tikrovės. Liudytojo pateiktame vaizdo įraše, eismo įvykis užfiksuotas 2017-11-18 , 19 val. 18 min. 15 s. Vaizdo registratoriaus laikas galėjo būti netikslus. Bet byloje yra pareigūnės A. V. tarnybinis pranešimas, kad 2017-11-18 apie 18 val. 34 min. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu N. P. iš Vilniaus VPK OVS gavo pranešimą, kad Liepkalnio g. 130 susidūrė du automobiliai, vienas iš jų - policijos automobilis. Todėl darytina neginčijama išvada, kad eismo įvykis įvyko 2017-11-18, 18 val. 18 min. kaip nurodyta vaizdo registratoriuje.

Tai, kad eismo įvykyje dalyvavęs policijos automobilis vyko neįjungęs garso signalo, matyti ne tik iš vaizdo įrašo registratoriaus, bet ir iš byloje esančios policijos pajėgų valdymo sistemos suvestinės, kurioje matyti, kad 2017-11-18 nuo 18 val. 29 min. 15 sek. iki 18 val. 29 min. 35 sek. policijos automobilio garso sistema buvo išjungta, po to 18 val. 29 min. 36 sek. - įjungta, 18 val. 29 min. 37 sek. - vėl išjungta. 18 val. 29 min. 37 sek. - vėl įjungta. 18 val. 29 min. 38 sek. - išjungta ir 18 val. 29 min. 44 sek. įjungta. Tuo metu policijos automobilio greitis buvo 99 km/h. Ir po to jissulėtėjo iki 17 km/h per 4 sek. Taigi, iki eismo įvykio pradžios policijos automobilis 6 sekundės dideliu greičiu važiavo be specialaus garso signalo.

Pagal KET 186 punktą, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360° kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Kelių eismo taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI. XXII skyrių ir 1-3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai vyko į Salininkus, kur jau buvo sulaikytas asmuo, vairavęs transporto priemonę MB, valst Nr. EEA 90, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Todėl vadovaujantis KET 186 punktu, jie neturėjo teisės važiuoti su specialiais šviesos ir garso signalais (pažeidėjas jau buvo sulaikytas), o jei ir važiavo, tai privalėjo važiuoti su nuolat įjungtais šviesos ir garso signalais, įsitikinę, kad tai nepakenks eismo saugumui, kad jiems duodamas kelias, bet policijos pareigūnai važiavo periodiškai įjungdami specialųjį garso signalą, dėl ko ir įvyko ši nelaimė.

Atsiliepimas

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašė palikti galioti priimtą nutarimą, kadangi A. S. (S.) administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 417 straipsnio 6 ir 8 dalį patraukta teisėtai ir teisingai. A. S. (S.) nevykdė KET 157 p. reikalavimų, sukdama į kairę nedavė kelio ją lenkiančiai transporto priemonei. Kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis lenkti leidžiama. Kaip matyti iš vaizdo įrašo policijos automobilis lenkė liudytojo automobilį, liudytojas važiavo paskui automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam tikru atstumu. Remiantis tuo galima konstatuoti, kad policijos automobilis buvo lenkiantysis ir važiavo priešpriešine eismo juosta dar prieš tai, kai pareiškėjos vairuojamas automobilis automobilis pradėjo sukti į kairę, jo lenkimo manevras nebuvo staigus. Iš to seka, kad A. S. (S.) sukdama į kairę turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, leisti automobiliui VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ją aplenkti, o sukdama į kairę jį sudarė netikėtą neišvengiamą kliūtį lenkiančiam automobiliui. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės (KET 87 p.).

Policijos automobilis VW Caddy, valst. Nr. FBu 869 važiavo su įjungtais mėlynais - raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais. Byloje yra policijos pajėgų valdymo sistemos suvestinė, kurioje atsispindi automobilio V1723 duomenys laikotarpyje nuo 2017-11-18 18:29:02 iki 2017-11-18 18:29:57. Iš suvestinės matyti, kad nuo 18:29:02 policijos automobilis važiuoja su įjungtais švyturėliais, garsinis signalas buvo įjungtas 18:29:15 iki 18:29:35, vėliau jis buvo trumpai įjungtas 18:29:36, 18:29:37, 18:29:44. Liudytojai patvirtina, kad girdėjo trumpai įjungtą garso signalą, matė kaip juos lenkė policijos automobilis ir tuo metu policijos automobilis važiavo įjungtais mėlynais ir raudonais signalais.

Teismo posėdžio metu ištirti įrodymai

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja A. S. (S.) paaiškino, kad įvykio metu buvo tamsu, tačiau matomumas buvo geras. Ji matė paskui ją važiuojantį liudytojo S. automobilį , bet policijos automobilio ji nematė. Įjungusi kairiojo posūkio signalą ji įsitikino, kad kliūčių iš priekio ir iš galo nėra, jos niekas nelenkia ir pradėjo sukti į degalinę. Baigiant manevrą išgirdo garsinį signalą ir pajuto smūgį. Iki pradedant posūkį garsinio signalo ji negirdėjo ir policijos pareigūnų automobilio nematė.

Po įvykio ji tikrai matė, kad iš policijos pareigūnų automobilio vairuotojo pusės išlipo mažesnio ūgio pareigūnas, tačiau pūsti į alkotesterį davė aukštesniajam pareigūnui.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2017-11-18 vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. DGO. Jo automobilyje buvo įrengtas vaizdo registratorius. Priekyje važiuojantis automobilis VW Passat pradėjo rodyti kairįjį posūkio signalą, norėdamas pasukti į degalinę. Iki degalinės buvo likę apie 20 m. tuo metu jis pastebėjo raudoną švyturėlio signalą, tačiau garsinio signalo nebuvo. Tikslu praleisti pareigūnų automobilį jis pasitraukė į dešiniau. Kai pareigūnai susilygino su juo, tuomet jie pradėjo jį lenkti ir įjungė garsinį signalą, tačiau VW Passat automobilis jau buvo pradėjęs sukimo manevrą ir jie trenkėsi į jį. Po įvykio jis matė, kaip iš policijos automobilio vairuotojo pusės išlipo neaukšto ūgio, šviesiais plaukais pareigūnas. Vėliau jis matė , kad dėl girtumo tikrino kitą pareigūną. Vaizdo registratoriaus įrašą jis pateikė vėliau pagal pareigūnų prašymą, nes jie nurodė, kad jų vaizdo registratoriaus įrašo išsaugoti nepavyko.

Posėdžio metu liudytojas nurodė teismo posėdžių salėje esantį liudytoją V. M. kaip vairavusį policijos automobilį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2017-11-18 vairavo policijos automobilį VW Caddy“, kartu buvo kolega M.. Jie važiavo į Salininkus, kadangi kitas policijos ekipažas prašė pagalbos. Kelis kartus buvo gautas prašymas paskubėti. Jų automobilio švyturėliai buvo įjungti nuolat, o garsinį signalą įjungdavo kartas nuo karto pagal poreikį, prieš įvykstant susidūrimui 3-4 automobiliai jiems davė kelią. Prieš degalinę jie išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą nes juosta buvo tuščia, tačiau ties degaline įvyko eismo įvykis. Garsinio signalo jie nejungė nuolat, nes automobiliai ir taip traukėsi. Jis matė, kad VW Passat automobilis rodo kairįjį posūkį, tačiau tuo pat metu jis pasitraukė dešiniau į kelkraštį, todėl jis suprato, kad vairuotojas jį praleis, tačiau įvyko susidūrimas. Prieš pat susidūrimą jis vėl įjungė garsinį signalą, tuo metu iki automobilio buvo likę apie 30 metrų. Jų važiavimo greitis buvo apie 80-90 km/h, koks greitis buvo prieš pat susidūrimą pasakyti negalėjo.

Į įvykio vietą atvyko jam nepažįstami pareigūnai. Automobilį tikrai vairavo jis ir girtumas nustatinėjamas buvo jam.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad 2017-11-18 su kolega V. M. vyko į Salininkus kur buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas ir kolegos prašė pagalbos. Automobilį vairavo V. M.. Važiavo su nuolat įjungtais švyturėliais, o garso signalas buvo jungiamas atitinkamai pagal eismo intensyvumą, prieš susidūrimą jis buvo keletą kartų įjungtas. Prieš susidūrimą pravažiavo 3-4 automobilius, kurie jiems davė kelią. Jie važiavo kelio viduriu, kadangi automobiliai traukėsi dešiniau. Stabdant jie suko kuo kairiau, kad išvengti rimtesnių pasekmių. Garsinis signalas taip pat buvo įjungtas prieš susidūrimą, tačiau iki VW Passat automobilio buvo likę mažiau nei 100 metrų. Jų automobilio vaizdo registratoriaus įrašas neišliko, nes įvykio metu registratorius nukrito, buvo nutrauktas jo maitinimas. Girtumą tikrino V. M., nes jis vairavo automobilį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. P. parodė, kad 2017-11-18 buvo atvykęs į eismo įvykį nustatyti aplinkybių. Girtumas buvo patikrintas tam asmeniui, kuris nurodė, kad vairavo automobilį, ar tikrino jis, neatsimena, kadangi buvo kartu su porininke A. V., tačiau niekada sąmoningai netikrintų kito asmens, kuris automobilio nevairavo, kadangi už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

Prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą jis peržiūrėjo liudytojo pateiktą vaizdo registratoriaus įrašą. Iš jo buvo matyti, kad VW Passat vairuotoja pažeidė ir KET 12 p. nes darydama posūkį į kairę ji turėjo laikytis arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau ji suko laikydamasi dešinės pusės, neatmeta , kad protokole galėjo nepažymėti visų punktų . Vairuotoja privalėjo dažniau žiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį tačiau to nedarė, ko pasėkoje ir įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje matėsi policijos automobilio stabdymo kelias.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyt, kad , įrašas pagal registratoriuje nustatytą laiką prasideda 19:16:49 val.. 19:18:03 val. priekyje važiuojantis pareiškėjos vairuojamas automobilis įjungia kairįjį posūkio žibintą, automobiliai juda toliau, 19:18:07 val. girdisi du garsiniai automobilio sirenos signalai, 19:18:13 val. A. S. ( S ) automobilis pradeda sukti į kairę, 19:18:14 įjungiamas garso signalas ir 19:18:15 val. įvyksta susidūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios policijos pajėgų valdymo sistemos suvestinės nustatyta, kad , policijos automobilio garso sistema 2017-11-18 buvo išjungta nuo 18:29:15 val. iki 18:29:35 val. Nuo 18:29:36 val. - įjungta, 18:29:37 val. - vėl išjungta. 18:29:37 val. - vėl įjungta. 18:29:38 val. - išjungta ir 18:29:44 val. įjungta. Tuo metu policijos automobilio greitis buvo 99 km/h. Ir po to jis per 4 sek sulėtėjo iki 17 km/h.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 417 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitoks kliudymas jų eismui.

ANK 417 straipsnio 8 dalis numato atsakomybę už kitus KET pažeidimus, kurie nėra numatyti ANK.

Pareiškėja ginčija savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, nurodydama, kad tai policijos pareigūno vairavusio automobilį kaltė. Šiam klausimui išspręsti reikalinga nustatyti ar pareiškėja turėjo objektyvią galimybę matyti policijos pareigūnų automobilį.

Pareiškėja teigia, kad policijos automobilio su įjungtais švyturėliais apskritai nematė ir negirdėjo jokių garsinių signalų. Teismo nuomone, pareiškėja turėjo galimybę policijos automobilį matyti ir girdėti ir tai patvirtina byloje surinkta medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Pati pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad buvo tamsu, tačiau matomumas buvo geras.

Teismo posėdyje apklaustas paskui pareiškėjos automobilį važiavęs liudytojas A. S. parodė, kad iki degalinės likus 20 metrų jis pastebėjo raudoną policijos automobilio švyturėlį ir pasitraukė į dešinę. Liudytojas, policijos automobilį vairavęs V. M. parodė, kad jie važiavo su nuolatos įjungtais švyturėliais, garsinį signalą įjungdavo pagal poreikį, visi automobiliai kelyje juos matė ir traukėsi dešiniau duodami jiems kelią. Prieš degalinę jis matė, kad priešpriešinė juosta yra laisva todėl dalinai išvažiavo į priešpriešinę juostą ir tuo metu pamatė sukantį į degalinę pareiškėjos automobilį. Bandė stabdyti, tačiau automobiliai susidūrė. Liudytojas nurodė, kad jis matė, jog pareiškėja rodo kairiojo posūkio ženklą tačiau , tuo pat metu ji pasitraukė dešiniau, kas leido jam manyti, kad automobilis juos praleidžia.

Liudytojas M. M., kuris taip pat važiavo policijos automobilyje parodė, kad švyturėliai buvo įjungti nuolat, garsinis signalas buvo jungiamas atsižvelgiant į eismo intensyvumą. Prieš autoįvykį jie pravažiavo 3-4automobilius, kurie jiems davė kelią.

Peržiūrėjus liudytojo A. S. pateiktą vaizdo registratoriaus įrašą nustatyta, kad pareiškėjos vairuojamajame automobilyje kairiojo posūkio signalas įsijungia 19:18:03 val. registratoriuje nustatytu laiku, po 5 sekundžių , 19:18:07 val. girdisi du policijos automobilio sirenos signalai, dar po 6 sekundžių, 19:18:13 val. pareiškėjos vairuojamas automobilis pradeda sukti į kairę ir dar po 2 sekundžių, 19:18:15 įvyksta susidūrimas. Taigi nuo posūkio signalo įjungimo iki susidūrimo praeina 12 sekundžių. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad prieš pradėdama kairiojo posūkio manevrą pareiškėja vairuojamą automobilį pasuka arčiau dešiniojo kelio krašto ir tik tuomet pradeda posūkio manevrą.

Policijos pajėgų valdymo suvestinėje pateikti duomenys patvirtina, kad garso signalai policijos automobilyje buvo įjungiami. Nors vaizdo registratoriaus ir šios suvestinės duomenų laikas skirtingas, tačiau garsinių signalų įjungimo intervalai visiškai sutampa ir patvirtina, kad garso signalai buvo įjungti iki susidūrimo likus 8 sekundėms. Taip pat garso signalas buvo įjungtas ir prieš pat susidūrimą, tačiau likus vienai sekundei, įvykio pasekmių jis įtakoti negalėjo.

Taigi aukščiau aptarti bylos duomenys teismui leidžia konstatuoti, kad pareiškėja būdama pakankamai atidi ir dėmesinga turėjo objektyvią galimybę pamatyti su įjungtais švyturėliais ir kartas nuo karto įjungiamu garsiniu signalu, kad ir pakankamai greitai važiuojantį , policijos automobilį ir duoti jam, kelią kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 12 punktas. Tai patvirtina tos aplinkybės, kad kiti kelyje buvę automobiliai iš kelio traukėsi, policijos automobilį su įjungtais švyturėliais matė ir paskui pareiškėją važiuojantis liudytojas A. S., vaizdo registratoriaus įraše girdėti ir garsinis policijos automobilio signalas, be to per 12 sekundžių intervalą, kuris praėjo nuo posūkio signalo įjungimo iki pradėjimo sukti pareiškėja turėjo galimybę ne vieną kartą pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, kadangi Kelių eismo taisyklių 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, - ir lenkiančioms transporto priemonėms. Šioje situacijoje labai svarbi ir ta aplinkybė, kad pareiškėja sukdama į kairę privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 106 punkto, kuris nurodo, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad pareiškėja prieš posūkį pasitraukia į dešiniąją važiuojamosios dalies pusę, kas leido policijos pareigūnui manyti, kad ji jam duoda kelią kaip tai ir numato Kelių eismo taisyklių 12 punktas. Pilnai tikėtina, kad šios taisyklės nepaisymas galėjo suklaidinti pareigūną.

Pareiškėja savo skunde taip pat kėlė prielaidą, kad girtumas buvo tikrinamas ne policijos automobilį vairavusiam asmeniu, o jo porininkui, taip pat ar policijos pareigūnai nepažeidė Kelių eismo taisyklių 186 punkto, kuris numato, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių v airuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360° kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI. XXII skyrių ir 1-3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias, taip pat ar neprivalėjo važiuoti su nuolat įjungtu garsiniu signalu.

Pareiškėjos iškelta versija, kad girtumas buvo patikrintas ne automobilio vairuotojui, o jo porininkui paneigta liudytojo N. P. ir A. S. parodymais. Liudytojas P. parodė, kad girtumą tikrino asmeniui, kuris vairavo automobilį. Su šiuo pareigūnu jis nėra pažįstamas, be to už sąmoningą ne to asmens tikrinimą jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Liudytojas A. S., taip pat kėlė prielaidas, kad galimai tikrinamas dėl girtumo buvo ne tas asmuo, tačiau posėdžio metu jis nurodė liudytoją V. M., kaip asmenį vairavusį automobilį, o bylos duomenimis nustatyta, kad girtumas buvo tikrinamas būtent M..

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareigūnai vyko link Salininkų, kur jų laukė kitas policijos ekipažas, kuris net kelis kartus prašė pagalbos, todėl teismas neįžvelgia, kad pareigūnai naudodami švyturėlius nusižengė Kelių eismo taisyklių 186 punkte išdėstytoms nuostatoms. Taip pat teismas pažymi , kad policijos patrulių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta nuostata, kad naudojant švyturėlius garsinis signalas turi būti įjungtas nuolat.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialistas priimdamas 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą, Nr. 10ANN-136600440-17 tinkamai, įvertino byloje esančią medžiagą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto priimtą 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą, Nr. 10ANN-136600440-17, palikti nepakeistą ir A. S.( S.) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas ZaicevasNuorašas tikras