- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- 1-1271-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45345-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- B. Š.
- Nukentėjusysis
- M. A., V. Š.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
vertėjams Audriui Krušnai, Vandai Žitkauskaitei, Irinai Pikčiulingienei ir Olgai Macijauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. Š. 2016-09-24 apie 14.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – organizme esant ne mažiau kaip 0,43 promilių alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su žmona V. Š. bei uošviene M. A. metu, grasino nužudyti sutuoktinę, sakydamas, kad ją nužudys, pasmaugs, bei smurtavo prieš savo uošvienę M. A. – trenkė jai per galvą, pastaroji nuo smūgio parkrito ant grindų, susimušė dešinį šoną. M. A. gulint ant grindų, jis griebė jos dešinę koją ir ją suko. Šiais smurtiniais veiksmais įbaugino sutuoktinę V. Š. ir davė jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir yra realus, bei M. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės girnelės lūžiu.
Kaltinamasis B. Š. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad įvyko konfliktas su žmona ir jos motina, jis pagrasino žmonai, pastūmė jos motiną ir pastaroji galėjo susižaloti. Tiksliai visų aplinkybių nebeprisimena, dėl savo veiksmų gailisi, šiuo metu toliau gyvena viename bute su savo žmona, su nukentėjusiosiomis susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo B. Š. visiško kaltės pripažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusioji V. Š. paaiškino, kad jai sunku kalbėti, dėl sveikatos būklės jai reikalinga nuolatinė priežiūra. 2016-09-24 pas ją buvo atvažiavusi mama, vyras bandė ją išvaryti, bet jai nesutikus išeiti, jis ėmė ją mušti: į šonkaulius, kojomis spardė. Į kurią kūno vietą spyrė nepamena. Mama buvo nukritusi ant žemės. Policijos pareigūnus iš karto po įvykio iškvietė mama. Atvyko du pareigūnai. Po to atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba. Atvykę pareigūnai apklausė ją ir mamą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja ją apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę, o mama išvažiavo namo. Kai vyro nebuvo namuose, tai mama pas ją nakvojo. Kaltinamasis buvo Anglijoje ir 2015 m. rugpjūtį grįžo iš ten. Ją apklausė vienas iš dviejų atvykusių pareigūnų jos namuose, virtuvėje. Tai buvo vienintelis kartas, kai ją apklausė ir ji kalbėjo su pareigūnu rusų kalba. Apklausoje buvo du pareigūnai. Kai atvyko pareigūnai, vyras buvo kambaryje, jis tylėjo ir neišėjo. Po to pareigūnai su vyru kalbėjosi kambaryje. Apie ką jie kalbėjo ji negirdėjo. Paskui jį išsivežė ir jis grįžo ryte. Ji patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Siekiant patikrinti nukentėjusiosios duotus parodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios B. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu B. Š. paaiškino, kad ji kartu su vyru B. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jam, nors ji jį išpirkinėjo, butas registruotas jos vardu, tačiau dokumentus vyras kažkur paslėpė. Kadangi ji yra neįgali, sunkiai vaikšto, jos vyras nuolat jai grasina, kad ją uždarys į ligoninę. Jis jos neprižiūri, ja nesirūpina, neduoda valgyti. Ja rūpinasi jos mama M. A.. Jos vyras nuolat neleidžia jos mamai ją prižiūrėti. Jai grasina, kad ji čia negyvens. 2016-09-23 apie 18 val., kai ji buvo virtuvėje, jos vyras jai grasino, kad ji čia vis tiek negyvens, kad jis ją nužudys, pasmaugs. Kadangi ji yra neįgali, negali apsiginti, todėl bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. 2017-09-24 apie 14 val., gal ankščiau, jos vyras vėl pradėjo konfliktuoti su jos mama, ją pastūmė, todėl jos mama atsitrenkė į sieną. Dėl šio įvykio ji labai išsigando, o mama paskambino pagalbos telefonu 112. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 19).
Nukentėjusioji M. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji atvažiuoja pas dukrą, atveža jai valgyti ir ją valgydina. Kartais būna pas ją ir jos namuose gamina maistą. Dukra neįgali, bet nepamena nuo kada, tačiau seniai ji sunkiai kalba. Konflikto su kaltinamuoju nebuvo, ji sėdėjo ir nieko jam nesakė, ji kalbėjosi su dukra. Jis jai trenkė į akį, sumušė skruostą, trenkė į krūtinę ir ji nukrito ant grindų. Spardė dar ir tada, kai ji buvo nukritusi ant grindų. Ją pakėlė kaimynas I., bet jo pavardės ji nežino. Nukrito ji virtuvėje ant grindų. Kada tai buvo, nepamena. Ji iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, nes negalėjo kvėpuoti. Jai skaudėjo koją. Nepamena, ar kaltinamasis jai buvo paėmęs už kojos ar trenkė. Atvyko policiją ir jį paėmė. Kai atvyko pareigūnai, I. nebuvo. Kaltinamasis draugauja su I.. Tą dieną B. Š. grasino dukrai, bet ką tiksliai sakė – nepamena. Pamena, kad grasino, pamena ir tai, kad ją mušė. Jai sudavė į veidą ir į šonkaulius. Koja buvo stipriai sumušta. Ji ėmė skaudėti iš karto. Ją greitoji medicinos pagalba paėmė iš karto. Visko tiksliai ji nebeprisimena. Dukra buvo išsigandusi.
M. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Penktadienį, t. y. 2016-09-23, ji nuvažiavo į svečius pas savo dukrą V. Š., kuri gyvena kartu su savo vyru B. Š. (duomenys neskelbtini). Jos dukra V. Š. serga, važiuoja dažnai slaugyti jos. Šeštadienį, t. y. 2016-09-24, jos žentas B. Š. konfliktavo su jos dukra, reikalavo iš jos pinigų. Visa tai vyko virtuvėje. Ji ją ginė nuo jo. Jis prie jos kabinėjosi su kumščiais. Jis griebė ją (M. A.) viena ranka už veido o kita ranka už plaukų. Išdarkė plaukus ir sudavė smūgį per galvą. Ji griuvo ant grindų ir susitrenkė dešinįjį šoną. Kai gulėjo ant grindų, jis sugriebė už dešinės kojos ir suko ją. Ji pradėjo šaukti ir jis ją paleido. Po to jis nuėjo į savo kambarį, o ji iškvietė policiją. Šeštadienį greitosios pagalbos nekvietė. Greitąją pagalbą sau išsikvietė sekmadienį. Ją nuvežė į Lazdynų ligoninę ir paliko ten stebėti. Daugiau nieko parodyti negali (b. l. 23).
Liudytojas S. N. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos tėvas, o V. Š. – motina. Viskas prasidėjo nuo ligoninės, kai mama į ją pateko prieš 3 metus. Jos su sese buvo išvykę, o tėvas buvo tik grįžęs iš užsienio. Tėvas prieš 3 m. grįžo, po kelių mėn. mamą paguldė į ligoninę. Po to ji negalėjo vaikščioti, jai buvo nustatyta alkoholinė polineuropatija. Tai alkoholio sukelta liga, nes ji juo piktnaudžiavo. Ir tada močiutė ėmė veikti mamą, nuteikti ją prieš juo, sakė, kad jos blogos dukros, nes ją paliko. Jau 6 m. kaip jos išvykę gyventi į užsienį. Po kėlių mėn., kai išvyko, pas jas atvyko ir tėvas, tačiau prieš 3 m. jis grįžo į Lietuvą. Gal 2014 m. liepos mėn. pabaigoje ar rugpjūtį motina pateko į ligoninėje, jau manė, kad ji neišgyvens. Jos bandėme ją pasiimti pas save, nes turi tam visas sąlygas. Ji kelis kartus buvo atvykusi, bet po to atsisakė važiuoti. Tėvas grįžo į Lietuvą, nes mama jau 9 m. nedirba ir sakė, kad neturi pinigų. Tėvas jai siuntė pinigų, kad turėtų iš ko gyventi. Kai atvažiuodavo atostogoms į Lietuvą, pas mamą bute rasdavo labai daug butelių nuo alaus, jie buvo visur paslėpti. Kai jai pranešė, kad mamą sumušė, ji atvažiavo. Buvo pasakyta, kad jai sumušta akis, skilusi lūpa, bet šeštadienį, kai ją aplankė, mamai nebuvo nei mėlynės, nei skilusios lūpos, tada paklausė kaip taip greit gija, bet ji jai nieko nepaaiškino. Pasakė jai, kad jeigu jai blogai, tai gali ją pasiimti, nes turi tokią galimybę, bet močiutė neleido joms su mama tarpusavyje pakalbėti, ji visą laiką atsakinėjo už mamą. Tėvas viską kaupia savyje, kad nepratrūktų. Kai tėvą sulaikė, jos ėmė jo ieškoti, jis papasakojo savo versiją. Jų kaimynas Igoris yra draugas abejų tėvų. Jam paskambino ir paklausė, bet jis pasakė, kad yra išvykęs, nors močiutė sako, kad tai jis padėjo močiutei atsikelti. Ji mano, kad problema yra dėl buto, o tam įtaką daro močiutė, nes ji neturi savo būsto, kadangi savo pardavė ir dabar gyvena mirusio sūnaus bute. Močiutė bando savo tvarką vesti. Kai kalbėjo kažkada su tėčiu per „skype“, tai atėjus močiutė ėmė ant jo šaukti. Jos sesuo tėvams 25 m. vestuvių sukakties proga padovanojo rėmelius su jų vestuvine nuotrauka, tačiau vietoj jų nuotraukos į rėmelį buvo įdėtas Dievo paveikslas. Tada tėvas paklausė, kur nuotrauka, o močiutė pasakė, kad ją išmetė. Močiutė puolė tėvą su šluota, jis pagriebė už šluotos ir su ja močiutę pastūmė, o ji nukrito. Tada tėvas pasiėmė pinigus ir išėjo mokėti mokesčių už butą, ėjo į parduotuvę, o kai grįžo, namie jau buvo pareigūnai. Net ir dabar jai močiutė neleido pakalbėti su mama.
Liudytojas M. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba Patrulių rinktinėje, įvykio nepamena ir prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Pagarsinus tarnybinį pranešima M. R. paaiškino, kad negali pasakyti, ar įvykio metu kas nors buvo sumuštas.
Liudytojas V. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirba Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju. Atsimena, kad buvo įvykis, bet ką darė – nepamena. Nukentėjusiąją pamena. Pateikus liudytojui protokolą-pareiškimą, pastarasis nurodė, kad tai jo rašysena. Būna tokių atvejų, kai žmonės nemoka lietuviškai rašyti, bet supranta lietuviškai ir skaityti gali, o kaip buvo šiuo atveju tiksliai pasakyti negali. Jis surinko pirminę medžiagą, buvo įvykio vietoje ir namuose priėmė pareiškimą. Patruliai išsivedė smurtautoją. Jis vienas nuvyko į įvykio vietą. Smurtautoją jis matė policijos komisariate, bet kaip jis elgėsi – negali pasakyti. Įvykio vietoje buvo nukentėjusioji ir jos motina, prie jo greitoji medicinos pagalba nebuvo kviečiama. Namuose kraujo žymių nesimatė, motina buvo labai susijaudinusi ir pergyveno dėl dukters sveikatos, sakė, kad ne pirmą syki konfliktuoja, nesirūpina dukterimi, neleidžia motinai atvažiuoti prižiūrėti dukters, o dukra sunkiai vaikšto. Akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Negali pasakyti, ar kuri nors iš nukentėjusiųjų skundėsi, kad kažkas skauda. Kaip buvo surašytas protokolas-pareiškimas, negali pasakyti, nes praėjo nemažai laiko. Jis uždavinėjo jai klausimus ir turėjo visa tai užfiksuoti. Pareiškimą jis surašė įvykio vietoje – bute. Bute buvo nukentėjusioji, jos motina. Jis bendravo su motina, ji papasakojo visus tuos faktus, kodėl ji pergyvena, ką sakė. Po to jis bendravo ir su nukentėjusiąja, klausė ką jis jai darė. Nukentėjusioji patvirtino, kad jis jai grasino. Nukentėjusioji rišliai negalėjo kalbėti, todėl uždavė jai patvirtinančius klausimus.
Liudytoja D. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji dirba Vilniaus miesto 2 PK tyrėja. Ji prisimena kaltinamąjį ir nukentėjusiąją V. Š.. B. Š. buvo sulaikytas, ji atvykusi į darbą sužinojo, kad turės ikiteisminį tyrimą su sulaikytu asmeniu. V. Š. jau buvo apklausta, todėl man reikėjo apklausti tik M. A., taip pat nuvažiuoti į areštinę, įteikti B. Š. pranešimą apie įtarimą ir jį apklausti. M. A. kalbėjo rusiškai, todėl apklausa vyko su vertėja. M. A. rišliai viską pasakojo, rodė gestais, kad jai skauda šoną. Kalba buvo kaip ir rišli, įtarimų nekilo. Tikrai pamena, kad M. A. pati atvyko į policijos komisariatą. Kaltinamąjį ji apklausė lietuvių kalba, jis pasakė, kad supranta lietuviškai ir jam vertėjas nereikalingas. Kai įteikė kaltinamajam kaltinamąjį aktą, jis pasirašė lietuviškai, reagavo į pranešimus apie įtarimą ir jai nekilo minčių, jog jis nemoka lietuviškai. M. A. skundėsi, kad jai labai skauda šoną, ji negalėjo net įkvėpti. Kitų nusiskundimų nepamena, tik tai, kad skauda šoną.
Liudytojas I. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynas, jų namai priešais: jo namas 18, jų 20. Jis yra abiejų draugas. Įvykio dieną jo nebuvo, jam kaltinamojo dukra paskambino sekmadienį ir pasakė, kad M., t. y., močiutė pasakė, kad ją kėlė, bet jo tada nebuvo. Jis tą dieną buvo kaime. Apie įvykį daugiau nieko pasakyti negali. Patvirtinti, kad tą dieną jis buvo kaime gali jo sugyventinė L. B.. Jam paskambino kaltinamojo dukra iš Anglijos ir pasakė, kad tėvą paėmė policiją. Dukra jo klausė į kokį policijos komisariatą galėjo tėvą išvežti. B. Š. visada ramus, niekada konfliktų nebuvo. V. Š. irgi normali, konfliktų nebuvo, bet ji piktnaudžiaudavo alkoholiu.
Liudytojas M. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirbu 2 PK tyrėju. Kaltinamąjį iš išvaizdos atsimena. Tuo metu jis atlikinėjo stažuotę Patrulių rinktinėje ir gavo iškvietimą į Vaduvos g. įvykį. Smulkių detalių nepamena, todėl reiktų vadovautis jo pirminiais parodymais. Kiek pamena, gavo pranešimą, nuvykus į vietą, juos pasitiko dukra, kuri pasakė, kad žentas, t. y. kaltinamasis, stumdė, keikė necenzūriniais žodžiais. Atsimena, kad išvedamas asmuo įžūliai elgėsi, priešinosi, keikėsi, kažkam grasino. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad peilio ar kitų ginklų nematė. Sumušimo nepamena, gal koks paraudimas ar nubrozdinimas ir buvo, bet įvykių daug, todėl nepamena. Pamena, kad buvo tarp jų konfliktas, B. Š. varė nukentėjusiąją iš namų, keikėsi, elgėsi įžūliai, pasakojo, kad jis turi kitų moterų, o ši jam neįdomi. Jis elgėsi įžūliai, kiti asmenys elgėsi ramiai. Močiutę (nurodo į nukentėjusiąją M. A.) tikrai pamenu, o šalia moters (nukentėjusiosios V. Š.) nelabai. Nepamena ar močiutė skundėsi, berods sakė, kad kažkas skauda, lyg ir nugaros sritį.
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad M. A. nustatytas dešinės girnelės lūžis, padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-09-24). Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 16).
Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad M. A. skambino pagalbos telefonu 112 bei atsiliepusiai operatorei paaiškino, kad ją sumušė jos žentas B. Š., kuris grasina. Kitą dieną M. A. skambina į pagalbos centrą išsikviesti medikus, nurodo, kad ją vakar sumušė žentas (b. l. 29, 30).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis B. Š. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada apie nukentėjusiosios sužalojimus. Kaltinamasis patvirtino, kad jis su nukentėjusiosiomis konfliktavo, grasino, pastūmė ir galėjo sužaloti. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš savo šeimos narius atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis, nukentėjusiosios ir prokurorė prašė nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi nurodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiosiomis susitaikė, civiliniai ieškiniai nepareikšti, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis B. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), tačiau jie padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vieno konflikto metu, praktiškai tais pačiais veiksmais. Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, šiuo metu toliau kartu gyvena, teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiųjų pasirašytas susitaikymo protokolas. Kaltinamasis po šios nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracinėn atsakomybėn trauktas nebuvo, todėl, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos B. Š. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas B. Š. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
B. Š., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiosiomis M. A. ir V. Š. bei baudžiamąją bylą B. Š. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti B. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą B. Š. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.