- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-12
- Bylos Nr.
- N-444-1748-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutarties E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio pareigūno (toliau – ir Institucija) 2007 m. sausio 31 d. nutarimu E. J. paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 6 balais, už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams (pagal ATPK 130² straipsnio pastabą, per vienerius metus surinkus 10 baudos balų).
Nuobauda paskirta už tai, kad E. J. 2006 m. spalio 8 d. apie 22.24 val., kelio Nr. A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda 95 km 80 m, vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 34 km/h (leistinas greitis – 80 km/h, važiavo 114 km/h greičiu), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172 punkto reikalavimus. Metų bėgyje už analogišką pažeidimą baustas 150 lt bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais.
II.
E. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą sumokėjo. Pažeidimo padarymo metu buvo sunkios emocinės būklės, nes sužinojo, kad sunkiai serga jo tėvas, kurį gali ištikti miokardo infarktas. Skubėjo, nes buvo susitaręs dėl konsultacijos su kardiologu ir vėlavo į šį susitikimą. Teigė, kad yra padorus dirbantis žmogus, augina nepilnametę dukrą, kuria reikia tris kartus per savaitę vežti į muzikos mokyklą. Dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, pareigos susijusios su automobilio vairavimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui Institucija nurodė, kad prašo teismo savo nuožiūra spręsti dėl skundo tenkinimo galimybės.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi E. J. skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas, t,y, ATPK 30¹ straipsnio taikymas, yra išimtis iš bendrų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių. Galimybė skirti švelnesnę nei įstatymo nustatyta administracinę nuobaudą sietina su išskirtinių aplinkybių, vertintinų pareiškėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, kostatavimu. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, todėl teisė vairuoti transporto priemones nėra susijusi su jo darbu. E. J. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, o už šiuos pažeidimus paskirtos nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nepasiekia administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.
IV.
Apeliaciniu skundu E. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.
Nurodo, kad automobiliu viršydamas greitį važiavo nedidelį atstumą – apie 150 metrų, kur leistinas greitis sumažintas nuo 100 km/h iki 80 km/h, vėlyvu metu, nesant toje kelio atkarpoje kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų judėjimo. Realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Skubėjo aplankyti tėvą A. J. , kuris 2006 m. lapkričio mėn buvo hospitalizuotas dėl ištikusio infarkto, vežė jam vaistus. Paskirtą baudą yra sumokėjęs. Prašo teismo šias aplinkybes pripažinti lengvinančiomis atsakomybę ir taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį. Be to, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jo darbas nėra susijęs su automobilio vairavimu. Automobilis lizingo būdu pirktas įmonės, apelianto, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybinėje instrukcijoje nurodyta teisė naudotis įmonės automobiliu darbo reikmėms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad sutinka su apelianto prašymu pakeisti Institucijos 2007 m. sausio 31 d. nutarimą, prašo teismo savo nuožiūra spręsti dėl apeliacinio skundo tenkinimo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliantas neginčija padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, tačiau prašo sušvelninti jam skirtą administracinę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 130² straipsnis numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kaip privalomą nuobaudą asmeniui, pakartotinai per vienerius metus padariusiam du ar daugiau pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 124-1 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau. Netaikyti apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t.y. paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Apelianto teigimu, paskirtoji nuobauda jam turėtų būti sušvelninta todėl, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga jo darbinėje veikloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens profesinė veikla ar darbinės funkcijos siejamos su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, apeliantas privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas už nustatyto greičio viršijimą baudžiamas nebe pirmą kartą (b.l. 30-31). Esant tokioms aplinkybėms apelianto interesams, susijusiems su jo poreikiu vairuoti transporto priemones, negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas nepateikė teismui duomenų, liudijančių kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kliudytų jam atlikti darbines funkcijas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybinės instrukcijos matyti, kad apeliantas turi teisę naudotis įmonės automobiliu darbo reikmėms (b.l. 48), tačiau ši instrukcija nepatvirtina, kad direktoriaus pareigos yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijusios su automobilio vairavimu, ir kad apribojus šią teisę apeliantas jų nebegalėtų eiti. To nepatvirtina ir aplinkybė, kad apelianto vairuotas automobilis pirktas (duomenys neskelbtini) lizingo būdu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepatogumai, susiję su jam paskirtos administracinės nuobaudos taikymu, negali būti pagrindu paskirtąją nuobaudą švelninti, kadangi kiekviena administracinė nuobauda visada yra susijusi su tam tikrų apribojimų taikymu pažeidimą padariusiam asmeniui, siekiant jį nubausti ir atgrasyti nuo naujų pažeidimų darymo ateityje (ATPK 20 straipsnis).
Apeliantas teigia, kad pažeidimą padarė skubėdamas aplankyti silpnos sveikatos tėvą, kuris 2006 m. lapkritį buvo hospitalizuotas dėl infarkto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimas buvo padarytas 2006 m. spalio 8 d., o skunde pirmosios instancijos teismui apeliantas teigė, kad apie tėvo ligą sužinojo 2006 m. rugsėjo 22 d., t.y. daugiau nei prieš dvi savaites iki pažeidimo (b.l. 4). Be to, nors skunde pirmosios instancijos teismui apeliantas teigė skubėjęs į konsultaciją su kardiologu (b.l. 4), šis teiginys kelia abejonių atsižvelgiant į paros metą, kuriuo buvo padarytas pažeidimas – 22.24 val. (b.l. 19). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, atsižvelgiant į apelianto padaryto pažeidimo pobūdį, jo emocinė būsena pažeidimo padarymo metu ar subjektyvus pažeidimo priežasčių svarbos vertinimas apelianto atsakomybei įtakos neturi. Vertinant apeliantui paskirtos nuobaudos pagrįstumą nėra reikšmingos ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad viršydamas greitį apeliantas važiavo nedidelį atstumą, ir kad pažeidimas įvykdytas tamsiu paros metu. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad apeliantas pažeidimo metu būtų veikęs būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 straipsnis).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant pagrindų apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. J. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.