Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. (toliau – Ž. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. liepos 29 d. viešosios tvarkos pažeidimo), 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. L. turto vagystės), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. J. turto vagystės), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo J. B. atžvilgiu), 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. liepos 29 d. viešosios tvarkos pažeidimo), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, paskiriant Ž. M. subendrintą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas Ž. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 29 d. 22.20 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 14.40 val., nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. 19.52 val. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val., nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. 11.45 val. iki 2017 m. spalio 2 d. 11.25 val. (iš viso 5 paros) bei suėmimo terminas nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš Ž. M. nukentėjusiosios J. B. naudai priteista 100 (vienas šimtas) eurų turtinės žalos ir 1000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. M. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. liepos 29 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties kitų žmonių akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais T. V., metė į jį skardinę su gira bei jį vijosi rankoje turimu peiliu, tuo įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.00 val., iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išlaužęs garažo spyną jis įsibrovė į garažo vidų, iš kur pagrobė vaikišką keturratį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. L. padarė 200 eurų turtinę žalą.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune, iš J. J. jis atvirai pagrobė svetimą turtą – rankinę, 50 eurų vertės, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ – 170 eurų vertės, 300 eurų, kupiūromis po 20 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. J. 520 eurų turtinę žalą.Be to, Ž. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 11.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – turgavietėje, priekabiavo prie žmonių, vartodamas necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius grasino juos užmušti, po ko, turguje prekiavusiam V. R. bandė suduoti stikliniu buteliu bei rankomis ne mažiau kaip du kartus smogė V. R. į viršutinę kūno dalį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmą, tuo įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.Taip pat jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 8 d., apie 06.25 val., prie kavinės „C.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iš už nugaros priėjęs prie kavinės duris rakinančios J. B. ir sugriebęs už kairėje rankoje laikytos rankinės jis pradėjo ją plėšti, o J. B. besigrumiant ir nukritus ant žemės, koja prispaudė nukentėjusios J. B. kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kakle ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, taip atimdamas galimybę jai pasipriešinti pagrobė rankinę – 30 eurų vertės, piniginę – 10 eurų vertės, kurioje buvo – 8,14 eurų įvairiomis monetomis, dėklas su 10 vienetų įvairių spalvų rašiklių, bendros 23 eurų vertės, dokumentų dėklas – 3 eurų vertės, užrašų knygutė – 7 eurų vertės, „S.“ kroviklis su laidu – 5 eurų vertės, jungtis – 3 eurų vertės, šukos – 16 eurų vertė, dėklas – 10 eurų vertės, įvairi kosmetika, bendros 98 eurų vertės, auskarai su tamsiai mėlynos spalvos akutėmis – 15 eurų vertės, Kauno miesto kortelė – 1,50 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. B. 241,50 eurų turtinę žalą.Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu iš naujo ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. J. turto vagystės) ir BK 284 straipsnį (2017 m. rugsėjo 30 d. viešosios tvarkos pažeidimas) jį išteisinti. Nuteistojo teigimu, nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. J. turto vagystė) ir BK 284 straipsnyje (2017 m. rugsėjo 30 d. viešosios tvarkos pažeidimas), jis nepadarė, todėl buvo nuteistas neteisingai. Tuo tarpu dėl kitų skundžiamu nuosprendžių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo savo kaltę jis pripažino iš esmės ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Ž. M. ir jo gynėjas V. K. pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti.Nuteistojo Ž. M. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas Ž. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl Ž. M. kaltės šiam padarius BK 284 straipsnyje (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant Ž. M. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, dėl ko, keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, be kita ko, iš esmės nepateikiant jokių savo nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų, nėra pagrindo. Sprendžiant tiek iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, tiek iš jo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje (dėl 2017 m. liepos 29 d. viešosios tvarkos pažeidimo), 178 straipsnio 2 dalyje (dėl V. L. turto vagystės) ir 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo J. B. atžvilgiu), nuteistasis neginčija, nesutikdamas tik su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. J. turto vagystė) ir 284 straipsnį (2017 m. rugsėjo 30 d. viešosios tvarkos pažeidimas), teigdamas, kad šių nusikalstamų veikų jis nepadarė, dėl ko, sprendžiant nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. liepos 29 d. viešosios tvarkos pažeidimo), 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. L. turto vagystės) ir 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo J. B. atžvilgiu) klausimas išsamiau nevertinamas, pasisakant tik dėl jo kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. J. turto vagystė) ir 284 straipsnį (2017 m. rugsėjo 30 d. viešosios tvarkos pažeidimas).

Dėl Ž. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. J. turto vagystė).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Komentuojamame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal komentuojamo straipsnio nuostatas Ž. M. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 11.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – turgavietėje, priekabiavo prie žmonių, vartodamas necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius grasino juos užmušti, po ko, turguje prekiavusiam V. R. bandė suduoti stikliniu buteliu bei rankomis ne mažiau kaip du kartus smogė V. R. į viršutinę kūno dalį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį. Nors apeliaciniu skundu su šių Ž. M. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnį nesutinkama, teigiant, kad savo kaltės šios nusikalstamos veikos padaryme pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis nepripažino, tačiau vien tik ši aplinkybė, įvertinus kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pakankamo pagrindo abejoti Ž. M. kalte, nesudaro. Motyvuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad, sprendžiant iš Ž. M. apylinkės teisme duotų parodymų visumos, jis pripažino komentuojamo įvykio dieną kartu su E. S. vartojęs alkoholį, užsukęs į turgavietę (viešoji vieta) ir ten su kažkuo susimušęs (tokiais savo veiksmais neabejotinai sutrikdydamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį), pažymėdamas, jog kitų įvykio detalių jis iš esmės nepamena, čia pat paaiškindamas, jog įvykio metu jis niekam negrasino, suduoti V. R. buteliu nebandė, jokio stiklinio butelio neturėjo. Remtis tokiais neinformatyviais, tuo pačiu ir prieštaringais (teigdamas, jog jokių vertinamo įvykio detalių jis nepamena, to paties teisiamojo posėdžio metu nuteistasis vis tik nurodo, jog jokio butelio su savimi neturėjo ir V. R. juo suduoti nebandė) nuteistojo parodymais, įvertinus tai, kad savo kaltę šios nusikalstamos veikos padaryme ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino iš esmės, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog jo kaltę šios nusikalstamos veikos padaryme betarpiškai patvirtino nukentėjusysis V. R., liudytojais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausti asmenys (V. C. ir L. Č.) bei kiti objektyvūs bylos duomenys, kurių patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja. Kaip nustatyta nukentėjusiojo V. R. parodymais, jam būnant turgavietėje, į ją atėjo du neblaivūs vyriškiai (vienas iš jų – Ž. M.) ir pradėjo kabinėtis prie žmonių. Jie buvo grubūs, todėl jis liepė jiems dingti. Vienas iš vyriškių norėjo paimti sūrį nuo jo prekystalio, tačiau tai pastebėjęs, pasakė, kiek tas sūris kainuoja, po ko, pasakęs, „gal jis durnas“, vyriškis užsimojo rankose turimu buteliu, ėmė kabinėtis prie kitų žmonių. Jis liepė vyrams eiti iš turgaus, o šiems pasakius neaiškinti, jis (nukentėjusysis) nurodė, jog atims ramentą. Tuo metu Ž. M. agresyviai artėjo prie jo (nukentėjusiojo) su rankoje turėtu buteliu, norėjo jam suduoti, tačiau jis smūgio išvengė ir kartu su kitais turgaus prekeiviais šį asmenį sulaikė. Ž. M. draskėsi. Sulaikant Ž. M., jam iš tiesų buvo suduoti smūgiai. Ž. M. vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, sakė: „tau galas bus“, „tau viskas bus“. Šiuo metu tiksliai aplinkybių neatsimena, jam atrodo, kad Ž. M. nespėjo suduoti, nes jis išvengė smūgio ir pats puolė sulaikyti Ž. M.. Netikėti šiais nukentėjusiojo, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymais, teisinio pagrindo nėra. Iki komentuojamo įvykio Ž. M. jis nepažinojo, todėl nukentėjusiojo suinteresuotumas melagingai apkalbėti nuteistąjį, nenustatytas. Be to, nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės iš esmės atitiko ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jo pateiktą įvykių versiją, kurią betarpiškai patvirtino liudytojas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulis L. Č. (t. 2, b. l. 28), savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtindamas ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, aukščiau aptartiems nukentėjusiojo parodymams neprieštarauja ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 1, 14–15), kuriuos teisiamojo posėdžio metu V. R. patvirtino kaip teisingus, papildomai paaiškindamas, kad nors teisme jis ir nurodė, jog Ž. M. jam smūgių nesudavė, tačiau tokius jo parodymus sąlygojo tai, kad smūgiai į veidą komentuojamo įvykio metu jam suduoti nebuvo – smūgiuojama buvo į kūną. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog tam tikri mažareikšmiai neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose, pakankamo pagrindo atmesti juos kaip nepagrįstus ir nepatikimus bei nesivadovauti jais sprendžiant kaltininko kaltės klausimą, nesudaro. Juo labiau, kai esminėse asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybėse jie atitinka tiek faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, tiek ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymus. Šių duomenų plotmėje vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. R. išdėstytas komentuojamo įvykio aplinkybes betarpiškai patvirtino ir liudytojas V. C.. Jo teigimu, į turgelį atėjo du neblaivūs asmenys. Jie iš vienos prekiautojos pasiėmė obuolius ir tiesiog nuėjo, iš V. R. norėjo paimti sūrį nesumokėję. Dėl to tarp vyriškių ir V. R. kilo konfliktas. V. R. liepė susimokėti už sūrį, o vienas iš vyriškių pasiuntė jį necenzūriniais žodžiais. Tada tas vyriškis užsimojo buteliu trenkti, bet nepataikė, o galiausiai pats gavo į nosį. Iš esmės analogiškai komentuojamo įvykio aplinkybes, jas kiek papildydamas, liudytojas aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 20), šiuos savo parodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtindamas kaip teisingus, pažymėdamas, kad asmuo trenkė buteliu V. R., bet nepataikė, nes V. R. išsisuko nuo smūgio (kas iš esmės atitinka aukščiau aptartų nukentėjusiojo V. R. parodymų visumą), tada užsimojo dar kartą, bet V. R. jam sudavė, gavosi muštynės, kurių metu asmuo buvo sulaikytas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste neabejojant nukentėjusiojo V. R. parodymų, iš esmės patvirtinančių esmines Ž. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įvykdymo aplinkybes, patikimumu, akcentuotina ir tai, kad bylos duomenimis, įvykio vieta, kurioje analizuojamo įvykio dieną kilo konfliktas tarp V. R. ir Ž. M., buvo filmuojama, o vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, išsamiai aprašytos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neabejotinai patvirtina tiek nukentėjusiojo V. R., tiek liudytojo V. C. išdėstytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, tuo pačiu iš esmės paneigdamos Ž. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog V. R. jis suduoti neketino (vaizdo įraše matomi Ž. M. suduoti smūgiai V. R.), butelio su savimi jis neturėjo (Ž. M. rankose matomas daiktas, panašus į stiklinį butelį). Atsižvelgiant į išdėstytą, neabejojant, jog komentuojamas konfliktas vyko viešoje vietoje – turgavietėje, t. y. tokioje vietoje, kur bet kokiu momentu gali lankytis bet kokie asmenys, bei smūgių V. R. sudavimo faktu, vertinant šiuos nuteistojo veiksmus BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių plotmėje, atkreiptinas Ž. M. dėmesys, jog smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Kartu pažymėtina, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. M. dar iki vertinamo konflikto su V. R., kabinėjosi prie turgavietės prekeivių – nesumokėjęs nuo prekystalio paėmė obuolį, norėjo pasisavinti ir V. R. parduodamą sūrį, po to, kai buvo sudrausmintas, garsiai reiškė savo nepasitenkinimą, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tuo metu turgavietėje buvusiems asmenims (tiek prekeiviams, tiek ir pirkėjams) neabejotinai kėlė įtampą ir baimę, trikdė normalią turgavietės veiklą, dėl neteisėto Ž. M. elgesio neabejotinai buvo sutrikdytas turgavietės darbas – remiantis byloje esančiu vaizdo įrašu, siekdami sulaikyti Ž. M., į pagalbą V. R. atbėgo ir kiti tuo metu turgavietėje buvę asmenys, ką betarpiškai patvirtino ir liudytojas V. C., be kita ko, nurodęs, jog yra pasipiktinęs dėl tokio Ž. M. elgesio. Esant šioms aplinkybėms, abejoti tuo, kad aukščiau aprašytais neteisėtais Ž. M. veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo.Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinės instancijos teisme išdėstytos aplinkybės, jog komentuojamą nusikalstamą veiką analizuojamo įvykio metu padarė ne jis, bet E. S.. Vertinant šį nuteistojo argumentą vis tik pažymėtina, kad nors analizuojamu atveju neabejotina, jog E. S. komentuojamo įvykio metu buvo kartu su Ž. M. (tai patvirtino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, bet ir įvykio vietoje užfiksuotas vaizdo įrašas), tačiau šioje baudžiamojoje byloje E. S. kaltės klausimas nesprendžiamas. Tuo tarpu Ž. M. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoti veiksmai, atitinkantys BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra betarpiškai patvirtinti aukščiau aptartų duomenų, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja, visuma. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog apeliaciniame skunde išdėstytos nuteistojo abejonės dėl jo kaltumo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Nuteistojo skundo motyvai, kad jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, jis nepadarė, yra argumentuotai paneigti jau minėtais liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymais bei apylinkės teismo nuosprendyje išvardintais kitais įrodymais. Pripažindamas Ž. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, įvertino juos pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tokiu būdu, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos nuosprendį nėra jokio objektyvaus pagrindo, dėl ko, nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį paliekant nepakeistą.

Dėl bausmės

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstyti teiginiai dėl per griežtos skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (šis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvas nuteistojo apeliaciniame skunde išreikštas nebuvo). Neabejojant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių, tiek ir galutinės subendrintos bausmės griežtumu bei proporcingumu, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė penkias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (178 straipsnio 2 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių (284 straipsnis) nusikaltimų kategorijoms, veikdamas tiesiogine tyčia. Praeityje Ž. M. buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir už esmės analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (t. 2, b. l. 153-165), jo daromos nusikalstamos veikos (atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas ir už plėšimą) savo pobūdžiu sunkėja. Be to, praeityje Ž. M. atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau įvertinus tai, kad analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už net 5 nusikalstamų veikų padarymą, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui jos neturėjo, Ž. M. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, atskleidžia jo antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad Ž. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, ką neabejotinai patvirtina ir nuteistojo praeityje buvę baustumai, tame tarpe ir už analogiškų veiksmų atlikimą – viešosios tvarkos pažeidimas, svetimo turto pagrobimas ir pan., administracine tvarka (t. 2, b. l. 166–170). Šių duomenų plotmėje neabejojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. M. paskirtų bausmių individualizavimu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, įgijęs vos 7 klasių išsilavinimą, tačiau niekur nedirba ir nesimoko, kas įvertinus jo daromų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų pobūdį teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog pajamos, gaunamos iš nusikalstamų veikų darymo yra pagrindinis Ž. M. pragyvenimo šaltinis, kas vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog prioritetą nuteistasis savo gyvenime teikia svaiginimuisi alkoholiu ir nusikaltimų darymui, bet ne sąžiningam darbui ir norui pasitaisyti. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo Ž. M. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus ir baustumus administracine tvarka, jo elgesį taikant jam švelnesnio pobūdžio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes (tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir subendrintą bausmę) vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtosios bausmės nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant Ž. M. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.