- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-689-134-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Rima Keblienė
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2
2012 m. lapkričio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
nuteistajam D. S.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. ir nukentėjusiosios G. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kurio D. S. :
nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams;išteisintas pagal BK 233 str. 3 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteista iš D. S. G. K. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, laikotarpyje nuo 15 d. 22.00 val. iki 16 d., 01.00 val., bute, esančiame adresu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą su G. K., nukentėjusiajai atsisakius patenkinti jo lytinę aistrą, siekdamas palaužti jos pasipriešinimą- panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tai yra smaugdamas ranka lovoje gulinčią G. K., suduodamas jai smūgį ranka į kairį smilkinį, delnu uždengdamas burną ir užspausdamas nosį, o G. K. priešinantis, vėl suimdamas ranka jai už kaklo, užsimodamas kumščiu ir grasindamas ją toliau mušti, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir palaužęs G. K. pasipriešinimą, jėga lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, taip, prieš jos valią, ją išžagino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti arba sušvelninti skirtą bausmę.
Skunde nurodo, kad nukentėjusioji G. K. jau prieš įvykį ir įvykio metu buvo apsvaigusi nuo sidro, ji dėl girtumo net apsivėmė jo namuose. Be to, ji rūkė, nors teigė nerūkanti. Nuteistojo teigimu, šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji, bijodama tėvams prisipažinti girtaujanti ir rūkanti, nenorėjo grįžti namo ir išsigalvojo nebūtą istoriją. Ji tėvams telefonu melagingai pranešė esanti gatvėje, nes su juo prieš tai žiūrėjo šioje gatvėje esančios katedros nuotraukas. Aplinkybės, kad G. K. buvo išsigandusi, nepatvirtina Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame nesigirdi jos rėkimo ir pagalbos kvietimo. G. K. neprašė pagalbos ir liudytojo D. G., su kuriuo po 22 val. vakaro bendravo telefonu. Nukentėjusiosios parodymų, kad jis ją savo bute mušė ir prievartavo, nepatvirtina jo kaimynų parodymai, kurie teigė įvykio metu bute jokio triukšmo negirdėję, nors jų namo sienos yra plonos ir pralaidžios garsui. Nors nukentėjusioji teigė, kad jis ją smaugė, smogė į smilkinį, tačiau teismo medicinos ekspertas jos kūne jokių sužalojimų ir spermos nerado, nukentėjusiosios rūbai nebuvo suplėšyti. Jo gynėjas J. S. teisme paliudijo girdėjęs, kaip nukentėjusioji akistatos metu jam (apeliantui) pasakiusi : ,,Kaip aš dar atsidaviau tokiam kaip tu“. Jo gynėjui teisme nukentėjusiosios paklausus, ką reiškia ši frazė, ji tesugebėjo paaiškinti, kad stebisi, kaip apskritai galėjo eiti į tokio žmogaus namus. Nukentėjusioji neteisingai nurodė, kad iš jo buto negalėjo išeiti, nes nemokėjo atsirakinti durų. Liudytoja R. S. parodė, kad vienintelis durų raktas buvo pas ją, o tai reiškia, kad nukentėjusioji iš jo buto galėjo išeiti bet kada. Jo buto durys nerakinamos raktu, tai gali patvirtinti duris užplombavę policijos pareigūnai. Apelianto teigimu, visos jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiosios G. K. parodymai, kad jis prieš ją smurtavo ir išžagino, yra nepatikimi. Nukentėjusioji jį apšneka, nes jis jai už pasimylėjimą pažadėjo sumokėti 100 Lt, tačiau nesumokėjo, todėl ji supyko.
Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pabaigoje jam susipažįstant su bylos medžiaga, jo gynėjas nedalyvavo, todėl jis negalėjo tinkamai pasiruošti nukentėjusiosios apklausai teisme ir jai užduoti norimus klausimus. Prokurorė L. Š. prieš teismo posėdį aiškino nukentėjusiajai G. K., kokius ji turi duoti parodymus. Mano, kad nukentėjusioji ir jos motina gali būti prokurorės pažįstamos.
Teigia, kad byloje esanti prokurorės pateikta charakteristika neišsami, nes jį teigiamai gali apibūdinti žinomi asmenys : E. M., V. N.. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo ankstesni teistumai išnykę, jis anksčiau nusikalto dėl sunkios turtinės padėties, gyvenimiškos patirties stokos.
Švelninant bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji pas jį atėjo pati, buvo girta, sutiko mylėtis už pinigus, o jis pats turi nepilnamečių vaikų.
Nukentėjusioji G. K. prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir jai iš nuteistojo priteisti 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skunde teigia, kad nuteistasis tyčia siekė jai sukelti kuo daugiau dvasinių išgyvenimų ir fizinių kančių : suklaidino dėl vykimo į jo namus tikslo, sąmoningai nurodė klaidingą adresą, kad jos negalėtų rasti tėvai ir policija. Teismas nepagrįstai jos vykimą į nepažįstamo žmogaus namus įvertino kaip rizikingą elgesį, nes ji taip elgėsi dėl jauno amžiaus ir patirties trūkumo. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ji pas nuteistąjį vyko girta, nes ji išgėrė tik jo namuose. Fizinio sužalojimo ji nepatyrė ne dėl nuteistojo veiksmų, o tik dėl savo pačios apdairumo. Teismas turėjo įvertinti, kad nuteistasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, o tai rodo jo pavojingumą visuomenei. Dėl šių priežasčių atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti padidintas dešimt kartų.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiosios skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmestini
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo
Nuteistasis skunde pakartoja analogišką savo proceso metu dėstytai versiją, kurios esmė ta, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu, už tai pažadėjęs sumokėti 100 Lt, tačiau pažado netesėjo, todėl nukentėjusioji jį apkalba. Ši nuteistojo versija nuosprendyje išanalizuota ir paneigta bylos įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, garso įrašo, telefono apžiūros protokolų duomenimis.
Vienas pagrindinių įrodymų šaltinių, kuriuo rėmėsi teismas, grįsdamas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, yra pačios nukentėjusiosios parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie parodymai apie esmines nuteistojo prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu: ji konkretizavo nuteistojo prieš ją atliktus lytinės prievartos veiksmus, paaiškindama, kuo pasireiškė nuteistojo prieš ją vartotas fizinis ir psichinis smurtas ir kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistuoju, išsamiai išdėstė nusikalstamų veiksmų eigą. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino, atpažindama D. S. kaip prieš ją nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį, taip pat akistatoje su nuteistuoju ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Nors nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, tačiau jos parodymų detalumas ir nuoseklumas rodo, kad ji visiškai adekvačiai suprato, įvertino ir gerai įsiminė nuteistojo prieš ją atliktus prievartos veiksmus.
Nukentėjusiosios parodymus apie lytinės prievartos veiksmus netiesiogiai patvirtina liudytojų A. K. ir D. K. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji prieš įvykį telefonu siuntė SMS pranešimą D. K., prašydama iškviesti policiją į P g., o rytą gavo kitą pranešimą, kuriame nukentėjusioji pranešė esanti geležinkelio stotyje ir jos pasiimti nuvykusiems tėvams A. ir A. K. pasakė buvusi išžaginta ir parodė butą, kuriame tai įvyko.
Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus apie nukentėjusiosios broliui D. K. siųstus SMS pranešimus patvirtina telefono apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad kitos po išžaginimo dienos rytą nukentėjusioji artimiesiems parašė, kad ją išžagino ir prašė atvažiuoti jos pasiimti, taip pat Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo duomenys, kuriuose užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis šiam centrui ir girdėti moters balsas, besiprašantis namo (1 t., 100; 178-180 b.l.).
Nuteistojo argumentai, kuriais jis motyvuoja nukentėjusiosios sutikimą su juo lytiškai santykiauti : tai, kad ji kada panorėjusi galėjo išeiti iš buto, nes rytą taip ir padarė, teismo medicinos specialistas jos kūne nerado nei sužalojimų, nei jo spermos, kaimynai jos pagalbos riksmų negirdėjo, o nukentėjusioji tėvams melagingai nurodė esant P g., yra nepagrįsti. Nukentėjusioji savo parodymuose nurodė neturėjusi galimybių pabėgti nuo nuteistojo, nes jis ją nuolat saugojo : draudė naudotis telefonu, lydėjo į tualetą, neišleido iš kambario, o po išžaginimo miegojo greta ir reaguodavo į jos bandymą pajudėti. Teismo medicinos specialistas nukentėjusiosios kūne sužalojimų nenustatė ir nuteistojo spermos nerado (1 t., 31 b.l.), tačiau tai paaiškinama tuo, kad ji specialisto buvo apžiūrėta, praėjus trims dienoms po įvykio, per kurias sperma buvo nuplauta, o sužalojimai galėjo išnykti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. R. parodymai, kad ji negirdėjo nukentėjusiosios beldimo į sieną ir riksmų, paaiškinami liudytojos parodymais, kad naktį kambaryje, besiribojančiame su nuteistojo kambariu, ji nemiega (1 t., 155 b.l.). Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji broliui išsiųsta žinute prašė kviesti policiją ne teisingu adresu, o į nuteistojo nurodytą, t.y. Vysk. K. P. gatvę, tik patvirtina nuteistojo siekį apsunkinti Panevėžio gerai nepažįstančiai nukentėjusiajai galimybė išsikviesti pagalbą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam susipažįstant su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavo jo gynėjas, susipažinimas truko 3 val., jie jokių pastabų ar prašymų nepareiškė (1 t., 110-112 b.l.), todėl nuteistojo skundo teiginiai apie jam suvaržytą galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga atmestini kaip nepagrįsti. Jokiais bylos duomenimis nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai apie prokurorės L. Š. ir nukentėjusiosios pažintį, prokurorės aiškinimus nukentėjusiajai, kokius ji turinti duoti parodymus, todėl šie teiginiai taip pat atmestini.
Apibendrinus daroma išvada, kad byloje surinkti nuteistojo kaltę dėl nukentėjusiosios išžaginimo patvirtinantys įrodymai atitinka patikimumo ir pakankamumo reikalavimus, todėl nuteistojo skundo prašymas jį išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo atmestinas.
Teismas, parinkdamas nuteistajam vienintelės BK 149 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės - laisvės atėmimo – trukmę, teisingai įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir asmenybę apibūdinančius požymius, atsižvelgė į jo skunde nurodomas aplinkybes : išnykusius teistumus, rizikingą nukentėjusiosios elgesį, kuris pripažintas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgus į nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir tai, kad nuteistojo prašymas švelninti bausmę grindžiamas jo paneigta versija apie nepadarytą nusikaltimą, tenkinti jo prašymą ir švelninti bausmę nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo
Nukentėjusioji prašo padidinti jai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį nuo 5000 Lt iki 50000 Lt, motyvuodama nuteistojo siekiu sukelti jai kuo daugiau fizinių ir dvasinių kančių, jo neprisipažinimu ir savo pačios gyvenimiškos patirties stoka, neleidusia jai tinkamai įvertinti savo veiksmų rizikingumo. Šie nukentėjusiosios argumentai nepagrįsti. Bylos įrodymai nepatvirtina nukentėjusiosios teiginių, kad nuteistasis jai siekė sukelti kuo daugiau fizinių ar dvasinių kančių, nes, kaip jau aptarta, teismo medicinos specialistas jos kūne sužalojimų nerado, o tai reiškia, kad nuteistojo naudotas fizinis smurtas nebuvo intensyvus ir stiprus. Nuteistojo prieš nukentėjusiąją naudotas psichinis smurtas yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtinė dalis, todėl negali būti vertinamas kaip siekis sukelti kuo daugiau dvasinių kančių. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios skunde aptariamas nuteistojo prieš ją įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis teismo įvertintas, nuteistajam skiriant bausmę, todėl iš esmės tais pačiais motyvais dar kartą sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, didinant priteistinos neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo. Nukentėjusioji skunde nepateikia jokių naujų objektyvių duomenų apie jai padarytą neturtinę žalą.
Sumažindamas nukentėjusiosios prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai įvertino ir pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį : tai, kad ji viena, būdama neblaivi, naktį nepažįstamame mieste vyko į svetimo vyro namus. Nukentėjusiosios skundo argumentams, kad ji taip elgėsi dėl gyvenimiškos patirties stokos, prieštarauja bylos įrodymai apie jos socialinę ir fizinę brandą : nukentėjusioji nusikaltimo metu buvo pilnametė, įgijusi pagrindinį išsilavinimą, studijuojanti, turėjusi draugą, gyvenusi lytinį gyvenimą. Šios aplinkybės rodo, kad ji turėjo ir galėjo numatyti, kad jos elgesys gali paskatinti nuteistąjį elgtis nusikalstamai, tačiau nedėjo reikiamų pastangų, kad išvengtų tokios rizikingos situacijos.
Apibendrinus daroma išvada, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, teisingai įvertinus CK 6.250 išdėstytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, todėl jį didinti nukentėjusiosios skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atmetus nukentėjusiosios apeliacinį skundą, jai iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. S. ir nukentėjusiosios G. K. apeliacinius skundus atmesti.