Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios J. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamosios skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje; tenkino M. Č. prašymą dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ir pripažino M. Č. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-288/2015; įpareigojo nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą M. Č. nurodyti žalos pobūdį bei žalos dydį pinigais bei atmetė prokurorės R. Č. prašymą dėl baudžiamosios bylos atskyrimo ir perdavimo prokurorui.

Dėl minėtos teismo nutarties kaltinamoji J. Č. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria teismas pripažino M. Č. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-288/2015 bei atnaujino įrodymų tyrimą. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti kaltinamosios J. Č. skundą ir grąžino jį kaltinamajai.

Kaltinamoji J. Č. pateikė teismui skundą, kuriame prašoma panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teisėjos Liubos Kymantienės priimtą nutartį, kuria atsisakyta priimti kaltinamosios J. Č. skundą ir priimti jos 2015 m. lapkričio 2 d. skundą.

Skunde nurodo, kad teisėja priimdama 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį dėl skundo priėmimo, kuriuo buvo skundžiamas jos pačios priimtas sprendimas, negalėjo nešališkai įvertinti skunde nurodytų aplinkybių, todėl skundžiamą nutartį priėmė neatsižvelgusi į visas reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, kad 2015 m. spalio 26 d. nutartį Kauno apylinkės teisme priėmė teisėja Liuba Kymantienė. Ta pati teisėja priėmė ir 2015 m. lapkričio 5 d. skundžiamą nutartį, šia nutartimi buvo atsisakyta priimti kaltinamosios J. Č. skundą. Nurodė, kad teisėjai sprendimus priima atsižvelgę į visas byloje surinktas aplinkybes (įrodymus) ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais bei savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau tai nereiškia, kad vertinant įrodymus pagal vidinį įsitikinimą gali pasireikšti teisėjo savivalė. Vidinis įsitikinimas priimant sprendimus (vertinant įrodymus) privalo būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pateikus skundą, jo priėmimo klausimą sprendė ta pati teisėja, kurios priimta nutartis buvo skundžiama. Nagrinėjant skundo, kuriuo yra skundžiama minėtoji nutartis priėmimo klausimą, teisėja negalėjo priimti nešališko ir sau nepalankaus sprendimo. M. Č. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-288/2015 iki 2015 m. spalio 26 d. nutarties priėmimo nebuvo šio teisminio proceso dalyvis, todėl šiuo konkrečiu atveju šio asmens (ne proceso dalyvio) prašymo išsprendimas nepriskirtinas įstatymo nustatytiems atvejams, kuomet teisiamajame posėdyje priimta nutartis yra neskundžiama. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamosios skundas turėjo būti priimtas.

Kaltinamosios J. Č. skundas tenkintinas iš dalies.

Kaltinamoji J. Č. savo skundu siekia, jog būtų panaikinta Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti jos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties panaikinimo ir priimtas 2015 m. lapkričio 2 d. skundas. Todėl aukštesnysis teismas pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo- nutarties neleisti kaltinamajai pasinaudoti teise apskųsti nutartį.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog kaltinamosios J. Č. skundą Kauno apygardos teismui dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties panaikinimo pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, tokį savo sprendimą pagrįsdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t.y., jog teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo bei dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo neskundžiamos.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo priimta nutartimi.

BPK X dalyje numatytos žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo taisyklės (439 – 442 straipsniai). Kaip numatyta BPK 439 straipsnio 1 dalyje, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. BPK 439 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodytos visos BPK X dalies tvarka neskundžiamos teismo nutartys: 1) dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2) dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, 3) dėl pareikštų nušalinimų, 4) dėl naujų įrodymų rinkimo, 5) dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, 6) dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, 7) dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios nutarties, teisiamojo posėdžio metu buvo išspręstas klausimas dėl ne proceso dalyvio prašymo nagrinėjimo( nutarties priėmimo metu M. Č. nebuvo proceso dalyviu) ir tikslu sudaryti sąlygas tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui įtraukus į procesą naują asmenį, atnaujintas įrodymų tyrimas, nes kad teismas suteikė galimybę M. Č. nurodyti žalos pobūdį ir žalos dydį pinigais, kitų atliktinų veiksmų teismas nenumatė. Teismo nutarties dalis, dėl ne proceso dalyvio prašymo pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, nepatenka į BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamų teismo nutarčių sąrašą (BPK 439 straipsnio 2 dalis). BPK 440 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančio žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarką, taip pat nustatyta, jog bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; todėl ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti kaltinamosios J. Č. skundą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Taigi, įvertinus anksčiau minėtas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad skundų priėmimo klausimas yra skundžiamą nutartį priėmusio teismo kompetencijos dalis, nes privalu ne tik išspręsti skundo priėmimo klausimą, bet ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus ( BPK 440str.2d.), todėl skundo priėmimo klausimui spręsti byla su skundu perduotina Kauno apylinkės teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti kaltinamosios J. Č. skundą.

Grąžinti Kauno apylinkės teismui baudžiamąją bylą 1-626-288/2015 su J. Č. 2015m.lapkričio 2 dienos skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 440 straipsnio 2 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.