Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. S. ir I. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai M. S. ir I. B. kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti 2020-09-28 jų sudarytą taikos sutartį ir pakeisti 2020-03-18 teismo priimtą sprendimą. Nurodė, kad 2020-03-18 teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino santuokos apskaitos akto įrašą bei patvirtino šalių sudarytą civilinių teisinių pasekmių sutartį, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustaytmo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Kadangi M. S. grįžo iš užsienio, sūnus pareiškė norą gyventi su tėčiu ir tai faktiškai vyksta, t. y. aplinkybės iš esmės pasikeitė, šalys sudarė taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Dėl taikos sutarties, sudarytos CK 6.983–6.986 straipsniuose nustatytu pagrindu bei tvarka, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Teismo vertinimu, pareiškėjų sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių bei įstatymo saugomų interesų, nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), todėl prašymas tenkintinas ir pateikta taikos sutartis tvirtintina.

Teismas išaiškina, kad patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo galią (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.985 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad neapribojama pareiškėjų teisė, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms ar pasikeitus faktinei situacijai, kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos (CK 3.174 straipsnis), bendravimo su vaikais tvarkos (CK 3.175 straipsnis) nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai šalys sumoka lygiomis dalimis. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Teismas pažymi, kad pareiškėjų pateiktos taikos sutarties tekstas į teismo nutarties rezoliucinę dalį įtrauktinas su redakciniais taisymais, kurie nekeičia susitartų sąlygų teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Patvirtinti pareiškėjų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį, kuria keičiami 2020-03-18 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1668-335/2020 patvirtintos civilinių teisinių pasekmių sutarties 1-3 punktai, tokiomis šalių sutartomis sąlygomis:

Pareiškėjas M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. B. (S.), a. k. (duomenys neskelbtini), šia Taikos sutartimi susitaria pakeisti 2020-03-18 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų priimto sprendimo 1, 2 ir 3 punktus civilinėje byloje Nr. 2YT-1668-335/2020, susijusius su jų nepilnamečių vaikų – M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų vietų nustatymu, išlaikymu, bendravimo tvarka ir išdėstyti juos taip:

1.1. M. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra tėvo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta.

1.2. P. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra motinos I. B. (S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta.

2. Dėl įsipareigojimo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams:

2.1. M. S. įsipareigoja teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, kiekvieno mėnesio 1 d. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas I. B. (S.) valdys uzufrukto teise.

2.2. I. B. (S.) įsipareigoja teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, kiekvieno mėnesio 1 d. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas M. S. valdys uzufrukto teise.

3. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo:

3.1. Nustatyti tėvo M. S. ir dukros P. S. bendravimo tvarką:

3.1.1. Tėvas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžina jį motinai sekmadienį iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą.

Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas, nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

- poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., Kūčias bei Šv. Kalėdas vaikas praleidžia motinos namuose. Neporiniais metais, t. y. 2021, 2023 ir t. t., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiima iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 23 dieną nuo 18 val., o vaiką grąžina gruodžio mėn. 26 dieną iki 18 val.;

- poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., vaikas praleidžia Naujųjų Metų šventę ir Šv. Velykas tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiima gruodžio mėn. 31 dieną 18 val., o grąžina motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 val.

3.1.2. Nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

3.1.3. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklauso tėvui, kai švenčiama Tėvo diena, o motinai – kai švenčiama Motinos diena.

3.1.4. Tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų.

3.1.5. Nustatyti, kad bendru sutarimu vaiko lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą).

3.1.6. Vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata. Motina įsipareigoja sudaryti tėvui galimybes lankyti vaiką ligos metu, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

3.1.7. Tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaiku asmeniškai užtikrinti jo saugumą ir priežiūrą.

3.1.8. Nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose.

3.1.9. Motinos gimimo diena ir tėvo gimimo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui/motinai, kurio gimimo diena yra švenčiama.

3.1.10. Tėvas aplanko vaiką per vaiko gimtadienį.

3.1.11. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti bei suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

3.1.12. Tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų bei atsižvelgti į vaiko mokymosi atostogas.

3.1.13. Motina įsipareigoja apie motinos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti per kaip įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Jei motina siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), motina privalo gauti tėvo rašytinį sutikimą, taip pat nurodyti tėvui konkretų gyvenamosios vietos užsienio valstybėje adresą, sudaryti galimybes tėvui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis.

3.2. Nustatyti motinos I. B. (S.) ir sūnaus M. S. bendravimo tvarką:

3.2.1. Motina pasiima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžina jį tėvui sekmadienį iki 17 val. į tėvo gyvenamąją vietą.

Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

- poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., Kūčias bei Šv. Kalėdas vaikas praleidžia motinos namuose. Neporiniais metais, t. y. 2021, 2023 ir t. t., motina vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiima iš tėvo gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 23 dieną nuo 18 val., o vaiką grąžina gruodžio mėn. 26 dieną iki 18 val.;

- poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., vaikas praleidžia Naujųjų Metų šventę ir Šv. Velykas tėvo namuose.

3.2.2. Nustatyti, kad motina gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

3.2.3. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui, kai švenčiama Tėvo diena, o motinai – kai švenčiama Motinos diena.

3.2.4. Motina bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai motinai priklauso antroji pusė vaiko atostogų.

3.2.5. Nustatyti, kad bendru sutarimu vaiko lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą).

3.2.6. Vaiko ligos metu vaikas būna tėvo gyvenamojoje vietoje. Tėvas privalo informuoti motiną apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata. Tėvas įsipareigoja sudaryti motinai galimybes lankyti vaiką ligos metu, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

3.2.7. Motina įsipareigoja bendraudama su vaiku asmeniškai užtikrinti jo saugumą ir priežiūrą.

3.2.8. Nustatyti, kad motina turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose.

3.2.9. Motinos gimimo diena ir tėvo gimimo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui/motinai, kurio gimimo diena yra švenčiama.

3.2.10. Motina aplanko vaiką per vaiko gimtadienį.

3.2.11. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti bei suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

3.2.12. Tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų bei atsižvelgti į vaiko mokymosi atostogas.

3.2.13. Tėvas įsipareigoja apie tėvo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti per kaip įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Jei tėvas siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), tėvas privalo gauti motinos rašytinį sutikimą, taip pat nurodyti motinai konkretų gyvenamosios vietos užsienio valstybėje adresą, sudaryti galimybes motinai bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis.

4. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir šalių patirtų asmeninių bylinėjimosi išlaidų šalys neprašo priteisti viena iš kitos.

5. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai šalys sumoka lygiomis dalimis.

6. Pasirašydamos šią Taikos sutartį, šalys patvirtina, kad ši sutartis kiekvienos šalies yra perskaityta ir šalys pareiškė, kad ši sutartis surašyta teisingai, šalys yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais ir pilnai bei visiškai supranta Taikos sutarties turinį, kuris šalims yra visiškai aiškus ir suprantamas. Šalys Taikos sutarties sąlygas suderino abipusių derybų būdu pačios, konsultuodamosi su savo atstovais. Šalys taip pat įsipareigoja ir pasižada Taikos sutartimi nustatytas bei prisiimtas prievoles (įsipareigojimus) vykdyti sąžiningai ir tinkamai. Šalys pareiškia, kad ši sutartis atitinka kiekvienos šalies tikrąją valią ir tai šalys patvirtina žemiau pasirašydamos šią sutartį.

Nutartis neskundžiama.