- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1-2953-573/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-1-01-38623-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- Ž. Ž.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Neringa Grublius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 100 MGL dydžio (13000 litų) bauda, 2019 m. kovo 18 d. bauda neišieškota,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. Ž. 2022 m. spalio 10 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, nustatytas 3,05 promilės neblaivumas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. Ž. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad sekmadienį, spalio 9 d., pasivaišino. Iš namų su taksi atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie turgelio. Ten stovėjo jo mašina, jis sėdo į mašiną ir važiavo pas buvusią žmoną į (duomenys neskelbtini) gatvę genėti medžių. Bevažiuojant, jį pasivijo policijos pareigūnai ir susistabdė. Paklausė ar išgėręs, pripažino, kad išgėręs. Patikrino girtumą, alkotesteris parodė virš 3 promilių. Jį nusivedė į autobusiuką, ten pasėdėjo, vėl davė pūsti, buvo 3,05 promiles. Su alkotesterio parodymais sutinka, nes vartojo alkoholį iki antros, trečios valandos nakties. Pareigūnas pasakė, kad mašina bus nutempta į aikštelę. Paskui leido pasiimti būtinus daiktus iš automobilio. Automobilis priklausė jam. Jei teismas skirtų baudą, galėtų sumokėti dalimis, nes finansinė būklė nėra labai gera, uždirba per mėnesį 500-700 eurų, be to, nors alimentai ir nepriteisti, tačiau prisideda prie vaiko išlaikymo. Advokato išlaidas apmokėtų, priklausomai kokia tai būtų suma.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo Ž. Ž. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis):
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresniosios tyrėjos E. Ž. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodytos aplinkybės, jog 2022 m. spalio 10 d. apie 12.00 val., Kaune, važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įjungus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, minėtas automobilis sustabdytas ties namu Nr. 11. Priėjus prie automobilio, nustatyta, kad vairuotojo vietoje sėdi ir transporto priemonę vairavo Ž. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nurodė, kad alkoholinius gėrimus gėrė maždaug prieš valandą. Bendraujant su vyriškiu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402, patikros sertifikato Nr. 1710553, Ž. Ž. nustatytas 3,42 promilės neblaivumas, o antruoju pūtimu – 3,05 promilės neblaivumas (b. l. 33);
įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. x, Kaune, apžiūra. Apžiūrėta transporto priemonė – automobilis „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuri paimta ir nuvežta saugojimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-30);
2022 m. spalio 10 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad Ž. Ž. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402, 2022 m. spalio 10 d., 11.58 val. nustatyta – 3,42 ‰ promilės, antrojo tikrinimo – 12.13 val. – 3,05 ‰ promilės girtumas (b. l. 35, 37), patikros sertifikatas Nr. 1710553 (b. l. 36);
VĮ "Regitra" išrašu, kuriame nurodyta, jog automobilio „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas Ž. Ž. (b. l. 38);
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, jog automobilio „Opel Vectra“, gamybos periodas 2004-2009, pasirinkti metai 2007, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 1745,90 Eur, su PVM yra 2210 Eur (b. l. 49);
liudytojo R. P. parodymais, jog 2022 m. spalio 10 d., apie 11.34 val., Kaune, netoli (duomenys neskelbtini) vairavo nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Mini Cooper“. Automobilyje važiavo su kolega. Buvo šviesus paros metas, normalios važiavimo sąlygos, matomumas geras. Važiavo uždara teritorija ir važiavo link įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) plento gatvę. Aiškiai matė, kaip iš (duomenys neskelbtini), atlikdamas posūkį į dešinę, važiavo sidabrinės spalvos automobilis „Opel Vectra“. Automobilis, atlikdamas posūkį į dešinę, įvažiavo į liudytojo važiuojamosios dalies kelio pusę, vos neatsitrenkė į jo automobilį. Aiškiai matė, kad už šio automobilio vairo sėdėjo vyras, kurio amžius galėtų būtų 50-60 metų. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Aiškiai matė, kad vairuotojas yra apsiblaususiomis akimis. Kilo įtarimų, kad šis vairuotojas tikrai yra neblaivus. Sustabdė savo vairuojamą automobilį. Pro jį pravažiavęs automobilis „Opel Vectra“ sustojo prie kebabinės, kuri buvo už kokių penkiolikos metrų. Apsuko savo vairuojamą transporto priemonę ir privažiavo arčiau kebabinės taip pat. Savo automobilį pastatė priekine dalimi link automobilio „Opel Vectra“. Tada iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino ir apie neblaivų vairuotoją pranešė policijai. Iš automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo vietos ilgai vairuotojas neišlipo. Vairuotojui išlipus ir einant link kebabinės, liudytojo įtarimai dėl neblaivaus vairuotojo pasitvirtino – vyras vos laikėsi ant kojų. Matė, kad jis nuėjo prie kebabinės ir tada sugrįžo prie savo automobilio. Kuomet apie neblaivų vairuotoją pranešė policijai, nurodė jo vairuojamo automobilio valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini) Telefoninio pokalbio metu jam buvo pasakyta, kad gali nelaukti. Tada su kolega nuvažiavo pietauti. Praėjus, galimai, apie dvidešimt minučių, važiuojant Vandžiogalos pl(duomenys neskelbtini) prasilenkė su policijos tarnybiniu automobiliu. Jie pravažiavo ir tą kebabinę, prie kurios liudytojas paliko neblaivų vairuotoją su jo automobiliu „Opel Vectra“. Palikęs automobilį įmonės teritorijoje, su kolega pradėjo eiti link tos vietos, kur ir buvo neblaivus vairuotojas. Tada prie jų privažiavo policijos tarnybinis automobilis. Pareigūnams pasakė, kuria kryptimi nuvažiavo automobilis „Opel Vectra“. (b. l. 52-53).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), konstatuoja, kad Ž. Ž. 2022 m. spalio 10 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, nustatytas 3,05 promilės neblaivumas.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkoholio kiekio matuokliu. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojo parodymai, policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą tarnybinis pranešimas ir kita bylos rašytinė medžiaga.
Ž. Ž. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Kaltinamojo Ž. Ž. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 2 dalis), jis praeityje teistas 2012 metais, tačiau bauda neišieškota (b. l. 67, 68), baustas administracine tvarka 1 kartą (b. l. 64-66), bauda nesumokėta, padaryti teisės pažeidimai nėra susiję su automobilio vairavimu neblaiviam. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, dėl priklausomybės ligų gydymo įstaigoje nesilankė, nesigydė (b. l. 57, 60).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokurorės siūloma arešto bausmė, jos vykdymą atidedant ir taikant intensyvią priežiūrą, yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį Ž. Ž. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kadangi kaltinamasis nėra sumokėjęs baudų už ankstesnius jo įvykdytus teisės pažeidimus jo pajamos nėra didelės, taip pat prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, skirtina arešto bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis speciali teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad Ž. Ž. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo neblaivus, dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei.
Įvertinus pirmiau išdėstytas Ž. Ž. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, minimalios trukmės (BK 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas vienerių metų laikui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.
Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Vectra“, priklausantį pačiam kaltinamajam, todėl transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, savo kaltę pripažino visiškai, automobiliu naudojasi tik jis pats. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad konfiskuotinas automobilis, o ne jo vertė, nes tik taip gali būti pasiekti šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai. Teismo nuomone, būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 77, 78) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktinis įrodymas – automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas bylos medžiagoje (b. l. 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Šioje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam Ž. Ž.. Pažymoje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatę Neringą Grubliauskienę kaltinamojo Ž. Ž. gynėja. Antrinės teisinės pagalbos galutinės išlaidos sudaro 56,67 eurų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Nagrinėjamu atveju, Ž. Ž. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo Ž. Ž. nepriteisiamos.
2022 m. spalio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Ž. Ž. nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstinas iki turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3/ dalimi, ir paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, ją užtikrinant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant jo buvimo vietą namuose (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val. ryto, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 14 d. Apie specialiosios teisės atėmimą informuoti VĮ „Regitra“;
– konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
2022 m. spalio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą Ž. Ž. nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo iš Ž. Ž. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Ž. Ž. išaiškinama, kad nuteistasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.