- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- N-62-2466-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. liepos 26 d., apie 2.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, garsiai daužė namo duris, judino automobilius, ko pasekoje garsiai veikė automobilių signalizacijos, šūkavo, rėkė, tuo trikdydamas viešąją rimtį ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. liepos 29 d. nutarimu pripažino V. G. kaltu padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 100 litų baudą. V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Institucija nenustatė.
II.
V. G. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. liepos 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, jog jo veikoje nėra ATPK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties, o Institucijos nutarimas priimtas neužtikrinus objektyvaus, visapusiško ir pilnutinio visų aplinkybių išnagrinėjimo bei įvertinimo. Jo teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokole bei Institucijos nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje buvo kilęs privatus ten gyvenančių asmenų ginčas, kitų, šalia gyvenančių asmenų viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta, skundų iš jų nebuvo gauta, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis vieno iš privataus ginčo dalyvių pareiškimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi V. G. skundo netenkino ir konstatavo, kad tai, jog V. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusio asmens G. G. pareiškimu ir jo parodymais, teisme apklaustų liudytojų V. G., A. G., L. M. parodymais. V. G. paaiškinimus teismas vertino kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės ir nurodė, kad jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei nepaneigia reikšmingų bylai aplinkybių. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, veikos kaltės formą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, jog pagrindo V. G. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, o jam skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.
III.
Apeliaciniu skundu V. G. prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį ir Institucijos 2009 m. liepos 29 d. nutarimą panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliantas nurodo, kad 2009 m. liepos 26 d., apie 2.00 val., kartu su žmona grįžo namo. Namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), bei šiam namui priklausantis uždaras kiemas yra naudojamas dviejų šeimų, t. y. vienoje namo dalyje gyvena jis su žmona, kitoje – G. G. su žmona, jo mama V. G. su vyru ir močiutė A. G.. Pasak apelianto, grįžęs namo jis negalėjo įvažiuoti į garažą, nes automobilis buvo užstatytas V. G. automobiliu, todėl jis paskambino ir pabeldė į kaimynų G. duris bei paprašė patraukti automobilį nuo garažo įvažiavimo. Buvo atsisakyta, todėl kieme kilo barnis tarp jo ir jo giminaičių. Nukentėjusysis G. G. šiame barnyje nedalyvavo, nes, kaip teigė jo motina, miegojo. Konfliktas truko kelias minutes ir visi išsiskirstė po namus. Apelianto teigimu, jis kitą dieną sužinojo, kad jo giminaičiai, patys išprovokavę konfliktą, vėliau iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus, nebuvo nustatyta jokio triukšmo ar kitų aplinkybių, nurodytų G. G. pareiškime. Apeliantas nurodo, kad jo kaltė iš esmės grindžiama tik subjektyviais įrodymais – tariamai nukentėjusio asmens ir kartu gyvenančių jo šeimos narių, su kuriais jis nesutaria ir ginčijasi dėl bendro turto naudojimo bei nuosavybės, parodymais. Jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu. Pažymi, kad liudytojų V. G., A. G. ir G. G. parodymai yra prieštaringi, neišsamūs, neobjektyvūs, be to, visi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jais tikėti nėra pagrindo. Liudytoja L. M. yra pareigūnė, kuri pati įvykyje nedalyvavo ir jo nematė, todėl apelianto teigimu, jos parodymai neturėtų būti vertintini, kaip patvirtinantys administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. L. M. nurodė, kad patikrinimo metu buvo kalbėta su dviem liudytojomis, iš kurių viena girdėjo triukšmą, tačiau nežino, iš kur jis sklido, o kita girdėjo balsus, matė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau atsisakė teikti savo duomenis. Apelianto teigimu, tokie liudytojų parodymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje, kurioje turi būti nustatytas konkretus asmuo, trikdęs viešąją rimtį. Be to, visi kiti kaimynai tvirtino, kad tą naktį jokio triukšmo negirdėjo, o teismas nepagrįstai tokius jų parodymus vertino, kaip nenorą pyktis su kaimynais.
Apeliantas pažymi, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą, nebuvo nurodyti duomenys apie liudytojus, jam nebuvo leista susipažinti su informacija apie liudytojus ir jų parodymų turiniu. Jis teigia, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog pažeidimas padarytas viešoje vietoje, tačiau tiek nurodytas namas (duomenys neskelbtini), tiek jo kiemas yra privatūs, todėl, pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję pareigūnai, neištyrė visų faktinių aplinkybių, todėl neteisingai surašė bylos dokumentus. Be to, apeliantas nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 116 punktas numato draudimą patruliams kištis į privačius asmenų ginčus, išskyrus atvejus, kai iškyla tiesioginis pavojus asmenų sveikatai ir gyvybei arba, kai daromas teisės pažeidimas. Šiuo atveju nebuvo iškilęs pavojus minėtiems teisiniams gėriams, taip pat nebuvo daromas teisės pažeidimas. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo, viešosios rimties trikdymo nebuvo pateikti jokie skundai, šalia gyvenantys kaimynai į policijos pareigūnus nesikreipė. Pasak apelianto, byloje nėra jokių tiesioginių, patikimų ir objektyvių jam inkriminuoto pažeidimo padarymo faktą patvirtinančių ir jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nevertino jo išdėstytų argumentų, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą G. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nurodo, kad 2009 m. liepos 26 d., apie 2.00 val., nuo V. G. sukelto triukšmo pabudo ne tik visi namo gyventojai, bet ir aplinkinių namų kaimynai. Jis pats į lauką neišėjo, nes apeliantas yra agresyvus ir ne kartą yra grasinęs ir bandęs panaudoti fizinį ir psichologinį smurtą, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą atvykę iškviesti policijos pareigūnai, V. G. kieme jau nerado, tačiau šis jų į savo namus neįsileido, nieko paaiškinti nenorėjo, kas įrodo jo kaltę ir tai, kad tokius veiksmus padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir numatė žalingas jo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
V. G. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo klausimas apeliantui neigiant savo kaltę padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnis numato, jog įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 26 d., apie 2.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, apeliantas garsiai daužė namo duris, judino automobilius, ko pasekoje, garsiai veikė automobilių signalizacijos, asmuo šūkavo, rėkė. Šias aplinkybes patvirtina G. G. pareiškimas (b. l. 14), jo ir kitų liudytojų V. G. ir A. G. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 36-37). Be tiesiogiai administracinio teisės pažeidimo faktą stebėjusių liudytojų, triukšmą 2009 m. liepos 26 d., apie 02.00 val., girdėjo ir nuo jo pabudo (duomenys neskelbtini) name gyvenanti pilietė, kuri 2009 m. liepos 27 d. ją apklaususiai policijos pareigūnei L. M. nurodė, jog buvo pabudusi nuo triukšmo, kuris sklido iš (duomenys neskelbtini) namo, matė kaip buvo atvykusi policija. Tokias aplinkybes patvirtino ir kita liudytoja – J. Č., gyvenanti (duomenys neskelbtini) name. Netikėti liudytojos L. M. parodymais bei tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes ji nėra suinteresuota bylos baigtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad aplinkinių namų gyventojai į policiją su skundais dėl triukšmo nesikreipė, nepaneigia triukšmo buvimo 2009 m. liepos 26 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) fakto, o tai, kad apeliantą, kaip triukšmavusį asmenį, konkrečiai nurodė tame pačiame name gyvenantys apelianto giminaičiai, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog jų parodymai yra subjektyvūs.
Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja liudytojų I. B. P., Z. Z., V. M. parodymais, nes iš bylos medžiagos matyti, jog šie asmenys buvo iškviesti liudyti V. G. iniciatyva, todėl yra galimai suinteresuoti padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojas E. G. buvo iškviestas G. G. prašymu, tačiau jis negalėjo tiksliai nurodyti dienos, kada girdėjo triukšmą, todėl jo parodymai nelaikytini reikšmingais byloje.
Apeliacinio skundo argumentas, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog pažeidimas padarytas viešoje vietoje, tačiau tiek nurodytas namas (duomenys neskelbtini), tiek jo kiemas yra privatūs, todėl, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję pareigūnai, neištyrė visų faktinių aplinkybių, atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, apeliantas kaltinamas trikdęs viešąją rimtį, 2.00 val. nakties, o administracinė atsakomybė pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį kyla už viešosios rimties trikdymą nakties metu, kai tai daroma ne tik gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, bet ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Todėl ta aplinkybė, kad tai buvo privataus namo kiemas įtakos jo veikos kvalifikavimui nedaro.
Apelianto teiginiai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą nebuvo nurodyti duomenys apie liudytojus, jam nebuvo leista susipažinti su informacija apie liudytojus ir jų parodymų turiniu, atmestini, nes jo nurodyti galimai padaryti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.