Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo L. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-20 nutarties, kuria atmestas įtariamojo L. J. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Jevgenijaus Michailovskio 2010-04-23 nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nust at ė:

2009-09-06 Klaipėdos apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00463-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį dėl V. J. nužudymo. V. J. lavonas su durtine-pjautine žaizda krūtinės kairėje pusėje rastas 2009-09-06, apie 01.00 val., Taikos pr. 33 namo kieme, Klaipėdoje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-09-08 buvo pareikštas įtarimas A. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o 2009-09-30 buvo pareikštas įtarimas L. J. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

2010-03-31 Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Aurelijus Stanislovaitis priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminį tyrimą dėl A. S. nutraukė, nustačius, kad A. S. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė, o V. J. mirė nuo L. J. veiksmų. Šiuo nutarimu taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl A. S. plėšimo panaudojant peilį.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Michailovskio 2010-04-23 nutarimu atmestas įtariamojo L. J. 2010-04-15 skundas dėl prokuroro A. Stanislovaičio 2010-03-31 nutarimo panaikinimo. Prokuroras sprendimą motyvavo tuo, kad tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys – įtariamojo L. J., liudytojų A. M., I. S., A. S. parodymai, specialistų išvados, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, pagrįstai leidžia pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje. Taip pat šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, todėl ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas pagrįstai. Prokuroras nurodė, kad būtent L. J. įvykio metu turėjo peilį rankoje ir po įvykio peilį išmetė, A. S., o ne jis, buvo sužalotas šiuo peiliu, tai patvirtino teismo medicinos specialistas, DNR tyrimas.

Skundžiama nutartimi atmestas įtariamojo L. J. skundas dėl prokuroro J. Michailovskio 2010-04-23 nutarimo panaikinimo.

Atliekant nusikalstamos veikos įvykio vietos apžiūrą, svarbu konkrečiai susipažinti su įvykio vieta ir aplinka, išsiaiškinti įvykio pobūdį, aplinkybes ir nusikaltimo padarymo mechanizmą, kadangi tai padeda tiksliai nustatyti nusikalstamos veikos kilimo priežastis, nusikaltimo eigą, tikrąjį nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį. Susidarius neaiškiai tyrimo situacijai, trūkstant ikiteisminio tyrimo byloje duomenų, įrodymų, dėl ko neįmanoma tiksliai išsiaiškinti įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybių, privalo būti nustatytas nusikalstamos veikos įvykio mechanizmas. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00463-09 bylos medžiagos matyti, kad byloje nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos įvykio mechanizmas, tai yra iš kurios pusės buvo smūgiuota, kuria ranka galėjo būti atliktas smūgis atsižvelgiant į asmenų padėtį, kokia buvo peilio padėtis kūne, kokia smūgio jėga galėjo būti padarant sužalojimą, taip pat sąveika tarp jo (L. J.), A. S. ir V. J. susistumdymo metu. Visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad atliekant tyrimą bylos aplinkybės yra neaiškios, iki galo nenustatyti dalyvavusių asmenų veiksmai ir jų įtaka nusikalstamai veikai, tai yra iki šiol neatskleista bylos esmė – kurio asmens fiziniu veiksmu ir valia įvykdyta žmogžudystė.

Apie tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje vis dar tęsiasi ir yra atliekami būtini tyrimui procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, skundžiamoje 2010-05-20 nutartyje nurodė ir ikiteisminio tyrimo teisėja L. Venckuvienė, nors kartu visiškai nepagrįstai konstatavo, kad jo (L. J.) skundo argumentas dėl prokuroro 2010-04-23 nutarimo panaikinimo, nesant nustatytoms visoms nusikalstamos veikos aplinkybėms, yra nepagrįstas. Remiantis tokia teismo išvada išeitų, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra būtina iki galo ištirti visų bylai reikšmingų aplinkybių, atlikti būtinus tyrimui procesinius veiksmus, ir dėl to nėra pažeidžiami asmenų teisės ir įstatymo reikalavimai priimant procesinius sprendimus ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, ikiteisminio tyrimo metu turi būti nuosekliai bei objektyviai ištirtos visos nusikalstamos veikos aplinkybės ir tik tuomet priimami atitinkami procesiniai sprendimai vienu ar kitu klausimu, nepažeidžiant asmenų teisių ir teisėtų interesų byloje.

Kita vertus, aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje vis dar tęsiasi ir kad bus atliekami būtini tyrimui procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, yra nereikšmingas motyvuojant ikiteisminio tyrimo pabaigimo dėl A. S. teisėtumą. Akivaizdu, kad nutraukus tyrimą dėl A. S., byloje lieka vienas nužudymu įtariamas asmuo, kurio kaltei nustatyti ir bus kreipiamas tolesnis ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu lygiagrečiai konstatuojama, kad dar nesurinkti visi ikiteisminio tyrimo duomenys, tyrimas tęsiasi toliau, tačiau, nepažymima, jog tyrimas tęsiamas nebe dėl dviejų, o dėl vieno įtariamo asmens. Pareiškėjo manymu, ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl A. S. yra pernelyg skubotas, padarytas neištyrus visų būtinų ištirti aplinkybių.

Prokuroras A. Stanislovaitis 2010-03-31 nutarime nurodė, kad tik L. J. manymu, V. J. galėjo būti sužalotas, A. S. mėginant atimti peilį iš L. J., nors pats L. J. apklausoje nurodė, kad nematė, kada buvo sužalotas V. J.. Taip pat nurodė, kad kitų duomenų, jog V. J. galėjo būti sužalotas A. S. veiksmais, byloje nėra. Apklausos metu A. S. nurodė, kad tuo metu, kai jis grūmėsi su L. J. ir V. J., dėl jam nežinomų priežasčių jis buvo praradęs sąmonę, todėl jokių aplinkybių, susijusių su 2009-09-05 įvykiu Taikos pr. 33 namo kieme, jis nurodyti negalėjo. Sulaikius A. S. po 2010-03-31 įvykio, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,93 promilės alkoholio, tai galėjo turėti įtakos sąmonės praradimui. Kaip liudytojos apklausiamos I. S., A. B., M. L. tikslių su grumtynėmis susijusių aplinkybių nurodyti negalėjo, kadangi pradėjus vaikinams stumdytis, I. S. sudavė skėčiu A. S. per galvą ir su kitomis minėtomis merginomis pabėgo, dėl to tolimesnių įvykio aplinkybių nematė ir apklausiama kaip liudytoja nurodyti negalėjo. V. J. 2009-09-09 įvykio metu buvo nužudytas. Taigi, pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad iš 2009-09-05 įvykyje dalyvavusių asmenų visas aplinkybes galėjo nurodyti tik jis, todėl prokuroro nurodytos aplinkybės, jog byloje nėra kitų duomenų apie tai, kad V. J. galėjo būti sužalotas A. S. veiksmais, yra neatsakingos. Vietos ir įvykio apžiūros protokole nustatyta, kad A. S. grumtynių metu valdė jo (L. J.) ranką, kurioje buvo peilis, į visas puses ją sukiodamas ir tampydamas. Ši aplinkybė patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu yra daug iki galo neištirtų aplinkybių, dėl to privalėjo būti nustatytas nusikalstamos veikos įvykio mechanizmas, kuris padėtų atskleisti neaiškias nusikaltimo aplinkybes, taip pat patvirtinti arba paneigti jo apklausos metu nurodytas aplinkybes apie įvykio eigą ir tik po to galėtų būti sprendžiamas ikiteisminio tyrimo A. S. nutraukimo ar bylos perdavimo teismui klausimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje klaidingai nurodė aplinkybes, kad įvykio metu netoliese buvusios merginos ėmė trankyti A. S. skėčiais per galvą, dėl to yra pagrindas išvadai, kad prieš A. S. keli asmenys, kartu ir V. J., vartojo aktyvią fizinę prievartą. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, liudytojų apklausos protokolais, byloje nustatyta, kad tik I. S. sudavė A. S. skėčiu per galvą ir su kitomis kartu buvusiomis merginomis pabėgo, todėl nėra pagrindo teigti, jog merginos kartu su juo (L. J.) ir V. J. vartojo aktyvią fizinę prievartą prieš A. S.. Šios skundžiamoje nutartyje nurodytos klaidingos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėja tinkamai neįsigilino į visas bylos aplinkybes, skundo turinį ir jame nurodytus prašymus.

Dėl netinkamo būtinosios ginties instituto taikymo

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad prokurorai tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą A. S. dėl V. J. nužudymo, nes A. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Prokuroro nutarime taip pat nurodyta, kad A. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai, neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Tačiau prokuroras J. Michailovskis 2010-04-23 nutarime lakoniškai ir nemotyvuotai nurodė minėtas aplinkybes, kuriomis remiantis daryti išvadą, kad A. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, nėra pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo teisėja taip pat neteisingai nurodė, jog nėra būtina nustatinėti visų skunde nurodytų aplinkybių, kadangi iš bylos aplinkybių matyti, kad pavojingas kėsinimasis prieš A. S. buvo realus ir akivaizdus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnį būtinoji gintis yra tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiesiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti ir įvertinti, ar nusikalstama veika buvo įvykdyta dėl būtinosios ginties, galima tik išanalizavus veiksnius, susijusius su kėsinimosi pobūdžiu ir pavojingumu, priemonėmis, būdais ir intensyvumu, kėsinimosi stadija, laiko, vietos ir kitomis aplinkybėmis, užpuoliko (užpuolikų) ir besiginančiojo realų jėgų santykį, besiginančiojo lytį, amžių, fizines kondicijas, disponavimą įrankiais, ginklais, galimybes atremti užpuolimą. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Tačiau, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos visos bylos aplinkybės, galinčios pagrįsti, kad nusikalstama veika įvykdyta esant būtinosios ginties situacijai, ikiteisminio tyrimo teisėjos L. Venckuvienės 2010-05-20 nutartyje nurodyta, jog A. S. veika atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, ir kitų bylos aplinkybių nustatinėti nėra būtina. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir nepagrįsta, nes teigti, jog A. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai, neišsiaiškinus ir nenustačius visų itin svarbių bylos aplinkybių, yra neteisėta. Jeigu būtų nustatyta, kad A. S. savo fiziniais veiksmais ir valia, gindamasis nuo plėšimo ir panaudodamas jo (L. J.) rankose esantį peilį, smogė V. J. taip jį nužudydamas, nebūtų jokio pagrindo kalbėti apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą A. S. esant būtinosios ginties situacijai neperžengiant būtinosios ginties ribų. Šioje bylos stadijoje negalima padaryti nei tokios, nei priešingos išvados, todėl ikiteisminis tyrimas A. S. negalėjo būti nutrauktas.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos visos nusikalstamos veikos aplinkybės, įtariamųjų veiksmai, nusikalstamos veikos įvykio mechanizmas, buvo netinkamai nustatyta, jog A. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai neperžengdamas būtinosios ginties ribų, dėl to pastarajam tyrimas nepagrįstai nutrauktas.

Pareiškėjas L. J. ir jo atstovas advokatas A. Žlioba prašo skundą tenkinti.

Skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas A. S. nutrauktas pagrįstai. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

Žemesnysis ir aukštesnysis prokurorai bei apylinkės teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. S. bei pareiškėjo L. J. veiksmų. Ikiteisminis tyrimas A. S. buvo pradėtas pagal BK; 129 straipsnio 1 dalį. Prokurorai pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą A. S. dėl V. J. nužudymo, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taip pat buvo konstatuota, kad A. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai, neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Tokia išvada prokurorų nutarimuose padaryta įvertinus byloje surinktų duomenų visumą – daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, specialistų išvadas, liudytojų, kitų proceso dalyvių parodymus, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis.

Pats pareiškėjas L. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ketino pagrobti A. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. A. S. pareikalavus grąžinti telefoną, L. J. atsisakė tai padaryti, tada tarp jų kilo grumtynės. L. J. išsitraukė su savimi turėtą peilį ir kelis kartus smūgiavo peiliu A. S.. Bijodamas, kad A. S. gali jį sužaloti, jis į pagalbą pasikvietė netoliese buvusį V. J., kuris taip pat pradėjo mušti A. S.. Kaip nurodė pats L. J., A. S. viena ranka laikė jo ranką, o kita ranka bandė atimti peilį, tačiau peilio atimti jam nepavyko. Tuo metu prie jų priėjo netoliose buvusios merginos, vėliau I. S. ir A. B. sudavė skėčiais smūgius A. S. per galvą. Akivaizdu, to neneigia ir pats pareiškėjas, kad įvykio metu jis turėjo rankoje peilį ir, pamatęs policijos pareigūnus, nueidamas peilį numetė. Tyrimo metu nustatyta, kad L. J. rankoje laikant peilį ir puolant A. S., prie jų priėjo V. J., kuris stovėjo kairiuoju šonu (kuriame buvo padarytas mirtinas sužalojimas) į L. J.. A. S. ir V. J. buvo sužaloti L. J. peiliu. Tai patvirtino teismo medicinos specialistas, DNR tyrimas. Vertinant pavojingą kėsinimąsi, nuo kurio gynėsi A. S., matyti, kad smurtą prieš pastarąjį vartojo L. J., V. J., A. B. ir I. S.. Nors įtariamasis L. J. kelia versiją, kad V. J. galėjo būti sužalotas A. S. mėginant iš jo (L. J.) atimti peilį ir tokiu būdu kartu peiliu įdurti V. J., tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje tai patvirtinančių duomenų nenustatyta. Žemesniojo prokuroro nutarime pagrįstai pažymėta, jog šiuo atveju, jei A. S., bandydamas iš L. J. atimti peilį ir tokiu būdu būtų kažkaip paveikęs L. J. rankos, kurioje buvo peilis, judesius, pastarojo veiksmai būtų vertinami kaip savigyna nuo pradėto aktyvaus pavojingo kėsinimosi į jo gyvybę. Į A. S. sveikatą ir gyvybę kėsinosi L. J., smūgiuodamas pastarąjį peiliu, V. J. A. S. smūgiavo rankomis, todėl sužalojimų padarymas besikėsinančiajam V. J. negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes akivaizdu, jog A. S. gyvybei ir sveikatai kilo realus pavojus, prieš jį keli asmenys vartojo aktyvią fizinę prievartą, vienas iš jų panaudojo peilį, kuriuo kelis kartus smūgiavo A. S., todėl pagrįstai konstatuota, kad A. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai, neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Priešingai nei tvirtinama pareiškėjo skunde, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad siekiant nustatyti, ar A. S. veiksmai atitinka būtinosios ginties sąlygas, nėra būtina nustatyti visų L. J. skunde nurodytų aplinkybių, nes iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog pavojingas kėsinimasis prieš A. S. buvo realus ir akivaizdus, ir A. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas A. S. buvo nutrauktas pagrįstai.

Siekiant nustatyti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra tęsiamas, todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog prokurorų nutarimai naikintini, nes nenustatytos tyrimui reikšmingos aplinkybės, yra nepagrįstas.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad naikinti skundžiamų prokurorų nutarimų nėra pagrindo.

Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo L. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-20 nutartį.

Nutartis neskundžiama.