- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-487-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00694-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Skolininkas
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-487-212/2012
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00694-2012-4
NUTARTIS
2012 m. birželio 26 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-969-839/2012 pagal S. Š. skolininkui Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti jo naudai 2 500 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bendros priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, 19 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 200 Lt už suteiktas atstovavimo paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012-05-09 nutartimi nustatė kreditoriui terminą iki 2012-05-23 pašalinti trūkumus: nurodyti aplinkybes pagrindžiančias faktinį reikalavimo pagrindą, patikslinti pareiškimo pagrindimą, nurodyti kreditoriaus gyvenamosios vietos vietovę.
Utenos rajono apylinkės teismas 2012-05-25 nutartimi laikė nepaduotu kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžino jį kreditoriui. Nurodė, jog kreditoriaus buvo prašoma nurodyti iš ko jis kildina reikalavimus reiškiamus Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nes komisariato veiklą reglamentuojantys teisės aktai: ATPK 269 str. ir Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. Nr. 5-V-200), 3.1.6 punktas, numato, kad policijos pareigūnas turi teisę nuvežti transporto priemonę jeigu transporto priemonė vairuojama neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti (ATPK 129 straipsnis). Iš pateikto patikslinto taip ir nėra aišku, kodėl žalos atlyginimo subjektu yra pasirinktas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Kreditorius nustatytų trūkumų nepašalino, o iš pareiškime nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas ir neatitinka leistinumo kriterijų pagal CPK 431 str. 1 d., todėl negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, numatyta CPK XXIII skyriuje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodo, jog nėra nei vieno iš CPK 431 str. 2 d. numatytų pagrindų, dėl kurių pareiškimas galėtų būti nenagrinėjamas, todėl teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškimo. Taip pat nėra aiški teismo motyvacija, kodėl pareiškimas neatitinka leistinumo kriterijų pagal CPK 431 str. 1 d. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo nurodyti pagrindai dėl kurių buvo pateikti reikalavimai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui. Nurodo, jog būtent komisariato pareigūnai surašė kreditoriui administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 130² str. Pirmos instancijos teismui buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nutarties kopija, kurioje teismas vietoj ATPK 130² str. pripažinimo kaltu - pripažino kreditorių kaltu pagal ATPK 129 str. Iš to darytina išvada, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnų veiksmai bei Visagino miesto apylinkės teismo 2011-10-04 nutarimas buvo neteisėti, kas reiškia, jog pareiškėjo automobilio konfiskavimas buvo neteisėtas, ko pasekoje, jis patyrė turtinę žalą sumokėdamas 2 500 Lt už automobilio saugojimą.
Atskirasis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2012-05-25 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu.
Iš pareiškėjo patikslinto pareiškimo matyti, jog pareiškėjas dėl žalos atlyginimo už nepagrįstai sulaikytą ir saugotą automobilį, faktinį reikalavimo pagrindą nurodo remdamasis bendraisiais civilinės atsakomybės nuostatomis, kvitu, PVM sąskaita – faktūra bei Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nutartimi (b. l. 9).
Teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl pagal bendrąją taisyklę, tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (Teismų įstatymo 12 str. 3 d., CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi, ši procesinė teisės norma yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialinės teisės norma – CK 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį, gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (ABTĮ 2 str. 1 ir 4 d., Policijos veiklos įstatymas, ATPK 216 str. 5 p., BPK 165 str.). Kaip matyti iš paminėtų teisės normų turinio, svarbu yra tai, kad žala būtų padaryta ne tik viešojo administravimo subjektų, bet kad atitinkami veiksmai ar neveikimas, dėl kurių atsirado žala, būtų padaryti viešojo administravimo srityje (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 10 d. nutartis priimta byloje A. B. v. Anykščių rajono policijos komisariatas; 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta byloje H. D. v. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos). Vadovaujantis ATPK 225 straipsnio 1 dalimi, policija, įgyvendindama jai priskirtą saugaus eismo priežiūros funkciją, nagrinėja atitinkamose ATPK įtvirtintuose teisės normose numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas. Nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo patikrinimas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 10 p.). Taigi, jeigu dėl atitinkamų policijos veiksmų, atliktų įgyvendinant teisės aktais priskirtą saugaus eismo priežiūros funkciją, inter alia administracinio teisės pažeidimo byloje paskiriant neteisėtą administracinę nuobaudą – baudą, asmeniui buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, jos atlyginimo klausimas nagrinėtinas administraciniame, bet ne bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis priimta byloje R. Č. v. Lietuvos Respublikos valstybė).
Pareiškimas negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, numatyta CPK XXIII skyriuje, nes šiuo atveju pareiškimas dėl žalos atlyginimo nėra kildinamas iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir pan. (CPK 431 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškimas neatitinka leistinumo kriterijų. Šio pareiškimo reikalavimas galėtų būti spendžiamas administracinės teisenos tvarka, o ne civiline.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį neteisėta, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.