Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015-02-03 nutartimi buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal V. J. pareiškimą ir V. T. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str. Administracinio teisės pažeidimo byla iškelta už tai, kad V. T. 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 19.00 val., sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) tyčia nuplėšė ir sunaikino stovus ir ant jų buvusias pašto dėžutes, padarydamas 240 Lt turtinę ir 500 Lt neturtinę žalą. Šiais savo veiksmais tyčia sugadino svetimą turtą.

Kauno apylinkės teismas 2015-05-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 50³ str. V. T. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Kauno apylinkės teismas 2015-05-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 50³ str. V. T. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir sprendimu nutraukti bylą, nurodoma, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad V. T. veiksmuose nebuvo tyčios.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 50³ str. numatyta už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, atsakomybė už neatsargius veiksmus pagal šį ATPK straipsnį negalima.

ATPK 10 str. nurodyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir skundžiamo nutarimo motyvus ir argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą nesant tam pagrindo. Teismo nutarime padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktų įrodymų visumai, dėl to nutarimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl naikinamas.

Pagal ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas paminėtų reikalavimų nesilaikė, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad V. T. veiksmuose nėra ATPK 50³ str. numatyto pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo byla V. T. atžvilgiu buvo iškelta dėl to, kad jis sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. tyčia nuplėšė ir sunaikino stovus ir ant jų buvusias pašto dėžutes, padarydamas 240 Lt turtinę ir 500 Lt neturtinę žalą.

V. T., apklausiamas teismo posėdyje, neneigė, kad jis iškėlė pašto dėžutes, tačiau nurodė, kad tyčia jų negadino, pašto dėžutes iškėlė tik dėl to, kad jam buvo nurodyta tai padaryti tuo metu, kai buvo liepta pašalinti prie kelio buvusius akmenis. Tokius V. T. paaiškinimus, kad jam buvo liepta iškelti pašto dėžutes, jis pašto dėžučių tyčia nesugadino, teismas vertina kritiškai, kaip V. T. badymą sušvelninti savo padėtį ir išvengti administracinės atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma – liudytojų K. J., K. P., L. S., A. Z., nukentėjusiąją pripažintos V. J. parodymai, iš dalies paties V. T. parodymai, kiti rašytiniai duomenys – įrodo, kad V. T. pašto dėžutės nepriklausė, jis neturėjo teisės pašto dėžutes nuplėšti nuo stovo ir padėti kitoje vietoje ir nebuvo įpareigotas tai daryti, o pašto dėžučių apgadinimai atsirado būtent dėl V. T. neteisėtų veiksmų.

Teismo posėdyje apklausiama V. J. paaiškino, kad pašto dėžutės yra sodų bendrijos turtas. Buvo nupjautas metalinis stovas, ant kurio buvo pritvirtintos pašto dėžutes, durelės buvo atsirakinusios, šiek tiek aplankstytos, nežymiai apibraižytos. Pašto dėžutės nebuvo tik išrautos ir pastatytos į kitą vietą, buvo nupjautas jas laikęs vamzdis, dėl to reikėjo ieškoti suvirintojo, kuris pritvirtintų kitoje vietoje. Dėžutės buvo nupjautos nesuderinus nei su vienu sodų bendrijos gyventoju. V. T. pašo dėžutes nupjovė, nes jam nepatiko kad jos stovi arti jo namų. Pašto dėžučių sutvarkymo darbai kainavo 240 Lt, yra išrašyta sąskaita tokiai sumai. Dėl pašto dėžučių iškėlimo kalba buvo, tačiau buvo pasakyta, kad bus sodininkų susirinkimas ir valdyba nuspręs. V. T. buvo pasakęs, kad jeigu nuims akmenis, tai iškels ir pašto dėžutes. Pasakė, kad pašto dėžutės ten nestovės (b. l. 35, 36, 37).

Aplinkybę, kad V. T. neturėjo teisės nupjauti pašto dėžutes ir nebuvo įpareigotas tai padaryti, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojas K. J. paaiškino, kad V. T. pašto dėžutes išrovė ir numetė prie tvoros (duomenys neskelbtini) pašto dėžutės buvo nupjautos ir nukeltos į kitą vietą. Apie tai, kad pašto dėžutes reikia iškelti, nebuvo jokios kalbos. Visiems tiko vieta, kurioje pašto dėžutės buvo. Jokių nurodymų iš seniūnijos dėl pašto dėžučių pašalinimo nebuvo. Vėliau V. T. buvo atėjęs, pasakė, kad nori atstatyti pašto dėžutes, bet nežino kur, tai liudytojas jam paaiškino, kad turėtų suderinti su gatvės gyventojais, su Lietuvos paštu (b. l. 33, 34). Liudytojas K. P. paaiškino, kad buvo gautas nusiskundimas, jog trukdo pravažiuoti akmenys. V. T. buvo pasakyta, kad akmenis reikia patraukti. Taip pat kažkam iš sodų bendrijos gyventojų buvo pasakyta, kad pašto dėžutės taip pat turėtų būti patrauktos iš kelio apsaugos zonos, tačiau nei V. T., nei kuris kitas asmuo nebuvo įpareigotas pašto dėžutes iškelti (b. l. 35). Liudytoja L. S. paaiškino, kad buvo konfliktas dėl akmenų, šį klausimą iškėlė sodų bendrijos gyventojai. Klausimas dėl pašto dėžučių tuo metu nebuvo sprendžiamas. Klausimas dėl pašto dėžučių buvo kalbų lygyje. Buvo sprendžiamas klausimas tik dėl akmenų (b. l. 35, 36). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Z. patvirtino, kad buvo sprendžiamas klausimas tik dėl akmenų. Tada V. T. pasakė, kad akmenis nuims, bet tada ir pašto dėžutės ten nestovės, pašto dėžutes nupjaus. Liudytojas V. T. pasakė, kad jis neturi teisės to daryti, tuo viskas ir pasibaigė. V. T. pagrasino, kad nuims pašto dėžutes. Dar buvo pasakyta, kad reikia palaukti susirinkimo ir nuspręsti dėl pašto dėžučių. Pašto dėžutės buvo nupjautos nuo jas laikiusio metalinio stovo ir numestos (b. l. 36, 37).

Iš (duomeny neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės 2014-12-31 rašto matyti, kad V. T. buvo įpareigotas pašalinti akmenis iš kelio apsaugos zonos. Dėl pašto dėžučių, stovėjusių (duomenys neskelbtini) g. pakraštyje, šalia įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g., perkėlimo įpareigojimai duoti nebuvo (b. l. 13).

Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės 2014-08-12 rašto V. T. matyti, kad V. T. iki 2014-09-12 buvo įpareigotas pašalinti akmenis iš kelio apsaugos zonos (b. l. 14).

Aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad V. T., esant konfliktiškiems santykiams su sodų bendrijos gyventojais dėl prie kelio sudėtų akmenų ir pasodintų tujų, tyčia, suprasdamas, kad neturi teisės perkelti jam nepriklausančias pašto dėžutes, šias nupjovė nuo stovo ir padėjo kitoje vietoje. Kad tokius veiksmus V. T. atliko tyčia, patvirtina jau minėta aplinkybė, kad V. T. ir sodų bendrijos gyventojų santykiai buvo konfliktiški, to jis ir pats neneigia, taip pat tai, kad jis dėl sodų bendrijos gyventojų nusiskundimų buvo įpareigotas pašalinti prie kelio sudėtus akmenis, taip pat ir pats pašto dėžučių nukėlimo būdas. Pasak V. T., pašto dėžutės buvo gražiai ištrauktos užkabinus traktoriumi, nebuvo apgadintos. Tačiau iš nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimų, taip pat iš privataus kaltinimo byloje esančių rašytinių duomenų: žalos įvertinimo akto (b. l. 6), sąskaitos-faktūros (b. l. 12), nuotraukų (b. l. 13, 14) matyti, kad pašto dėžutės buvo nupjautos nuo jas laikiusio metalinio stovo. Įvertinus pašto dėžučių nukėlimo būdą ir pašto dėžučių nukėlimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad V. T. veiksmai buvo neatsargūs. V. T., nukeldamas pašto dėžutes neturėdamas tam teisės ir panaudodamas atitinkamas priemones pašto dėžutėms nuo jas laikiusio metalinio stovo nukelti, turėjo suprasti, kad elgiasi neteisėtai ir, kad tokie jo veiksmai sukels žalingus padarinius, t. y. pašto dėžutės bus apgadintos ir nieko nedarė, kad tokie padariniai neatsirastų. Tokie veiksmai akivaizdžiai liudija V. T. veiksmuose buvus tyčią, todėl V. T. pripažintinas padaręs administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str.

Pripažinus V. T. padarius administracinį teisės pažeidimą, spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas.

Už ATPK 50³ str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti baudžiama bauda nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose (ATPK 30 str. 1 d.), atsižvelgiant į ATPK 31 str., 32 str. nurodytas atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes taip pat į ATPK 20 str. apibrėžtus administracinės nuobaudos tikslus. Skiriant baudą taip pat vadovaujamasi ATPK 30² str. nuostatomis, pagal kurias skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Įvertinus V. T. padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (duomenų apie baustumus administracine tvarka ar teistumus bylos medžiagoje nepateikta) taip pat tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. T. skirtina minimali ATPK 50³ str. sankcijoje numatyta bauda. Tokio dydžio bauda, teismo vertinimu, yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams užtikrinti, teisingumo principui įgyvendinti ir būtina siekiant sudrausminti teisės pažeidėją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

V. T. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str. ir skirti 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.