- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-04
- Bylos Nr.
- I-442-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00171-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- T. S.
- Advokatai
- Kęstutis Ramanauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų, protokolo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašė panaikintiPanevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, ir atsakovas) viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ (toliau – ir 2017 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2017 m. balandžio 27 d. Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos protokolas); ir 2017 m. gegužės 9 d. Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viršilos T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir 2017 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į pareigas, išmokant vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų iki reikalavimo patenkinimo teisme dienos (b. l. 2-5).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. spalio mėnesį Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, susijusį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis,atliko kratą jo sutuoktinei J.S. priklausančiame gyvenamajame name ir sulaikė jo sutuoktinės sesers sutuoktinį A. S. Pareiškėjo teigimu, jo ir A. S. santykiai buvo tik bendro pobūdžio, glaudžių santykių jie nepalaikė, jis apie A. S. galimai daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojo ir negalėjoįtarti, nes tam nebuvo pagrindo. Pareiškėjas pažymėjo, jog po A. S. sulaikymo prasidėjo nemalonumai policijos tarnyboje, kurioje jis ėjo Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Pareiškėjo atžvilgiu inicijuoti tarnybiniai patikrinimai, kuriais buvo siekiama nustatyti jo padarytus tarnybinius nusižengimus. Visų šių tarnybinių patikrinimų metu buvo sprendžiamas ir dėl pareiškėjo galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir Leidimas), o 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos.Pareiškėjoteigimu, Leidimas jam panaikintas ir iš vidaus tarnybos jis buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai.Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 27 d. Komisijos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jo galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis nedalyvavo, nes nebuvo pakviestas ir su Komisijos protokolu, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), jis nebuvo supažindintas. Kadangi jamnebuvo leista dalyvauti Komisijos posėdyje bei susipažinti su Komisijos protokolu, jam nėra žinomos, faktinės aplinkybės (įrodymai) ir protokolinio sprendimo argumentai, motyvai ir priežastys, dėl kurių buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjo turimą Leidimą. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priimdamas skundžiamus administracinius aktus, nepagrindė jų faktais (įrodymais), nenurodė motyvų esmės, argumentų, nepaaiškino atleidimo iš tarnybos priežasčių, šiuos aktus priėmė už akių, nesuteikiant teisės pareiškėjui apsiginti, pažeidžiant jo konstitucines teises ir teisėtus interesus (lūkesčius), todėl yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jam viena po kitos buvo skiriamos tarnybinės nuobaudos, kas rodo atsakovo siekį su juo susidoroti, Nors paskirtų nuobaudų jis neginčijo, su jomis nesutinka. Dėl duomenų tikrinimo Panevėžio AVPK naudojamose duomenų bazėse paaiškino, kad jis dirbo kaip ir visi kiti pareigūnai, tačiau nuobauda kažkodėl buvo skirta tik jam. Dėl nepranešimo apie žmonos name atliktą kratą paaiškino, kad jis galbūt ir pasirašė įsakymą, įpareigojantį tai daryti, tačiau apie jį pamiršo. Su svainiu A.S. jis palaiko giminiškus ryšius, Ž..K. yra jo draugas, G.D. giminaitis, su P.K. tik sportuoja, kitokių ryšių nepalaiko. Žinojo, kad pirmieji trys asmenys teisti, tačiau nežinojo- už ką ir tuo nesidomėjo, apie P.K. iš viso nieko nežinojo. Imuniteto skyriaus viršininkas pokalbio metu nurodė, kad šie asmenys teisti ir pasiūlė juos deklaruoti, tačiau nuvykus į mokesčių inspekciją, iš jo tokios deklaracijos nepriėmė, o vėliau jį nušalinus nuo tarnybos, deklaracijos pateikti neturėjo galimybės. Jis jokios tarnybinės informacijos niekam nėra atskleidęs, mano, kad be pagrindo jam buvo panaikintas Leidimas ir jis neteisėtai buvo atleistas iš tarnybos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.17-19).Atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. kovo 15 d. Panevėžio apskrities VPK buvo gautas Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininko teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo turimo Leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo. Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. kovo 16 d. rezoliucija pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta procedūra dėl Leidimo panaikinimo. Atlikus asmens tikrinimo procedūras, 2017 m. balandžio 27 d. buvo gautas Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininko teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“ su pridedamais dokumentais. Šis teikimasbuvo perduotas svarstyti Komisijai, kuri 2017 m. balandžio 27 d. Komisijos posėdžio metu, išanalizavusi pateiktą medžiagą, išklausiusi pasisakančiųjų, nutarė siūlyti Panevėžio apskrities VPK viršininkui panaikinti pareiškėjo turimą Leidimą.Pažymėjo, jog skundžiami sprendimai priimti nedalyvaujant pareiškėjui, nes tokio reikalavimo nenumato teisės aktai. Nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjui buvo uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl pareiškėjas neturėjoteisės susipažinti su įslaptintu Komisijos protokolu. Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - Tarnybos paslapčių įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktais (t.y.asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, nes palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), taigi pareiškėjui aiškiai buvo nurodytos Leidimo panaikinimo priežastys. Nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK nėra pareigybių, kurioms nenumatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl į kitas pareigas pareiškėjas negalėjo būti perkeltas. Pareiškėjui 2016-11-14 skirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis, 2016-09-26 sužinojęs apie kratą jo sutuoktinei priklausančiame name, šios informacijos nepateikė taip, kaip numato Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2012-08-14 įsakymu Nr.,5-V-574 patvirtintų Informacijos apie galimas korupcijos apraiškas policijoje taisyklių teikimo taisyklių 2.3 papunktis, 4 ir 5 punktai. Pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda už policijos informacinių sistemų ir registrų naudojimo taisyklių pažeidimus. Ji artimai bendrauja su anksčiau teistais asmenimis, kurių nėra nurodęs savo privačių interesų deklaracijoje. Su pareiškėju 2014-02-24, 2017-02-22 -02-27 buvo pravesti prevenciniai pokalbiai. Būdamas statutiniu tarnautoju, pareiškėjas privalo žinoti savo pareigas, be to, pastoviai yra organizuojami mokymai dėl naudojimosi duomenų bazėmis teisėtumo, privačių interesų deklaravimo, todėl pareiškėjas savo pareigų negalėjo nežinoti. Su valstybės paslaptimi galima susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės ir tarnybos paslaptį, kils grėsmė tokios informacijos saugumui. T.S. savo veiksmais sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas. Mano, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, dalis bylos nutrauktina.
Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriuje 2016 m. lapkričio 15 d. Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas vidinis tyrimas, siekiant nustatyti, ar tolesnis pareiškėjo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, ar nėra Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas,apibendrinęs surinktus duomenis, 2017 m. kovo 15 d. parengė teikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo dirbant su įslaptinta informacija, nes yra atsiradę Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 20 punkte numatytos aplinkybės (b. l. 60-62). Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. kovo 16 d. rezoliucija pradėta procedūra dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, kuriuo inicijuotas pareiškėjo patikrinimas (b. l. 65). Panevėžio apskrities VPK viršininkas 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viršilos T. S. nušalinimo nuo pareigų“ uždraudė pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, iki kol bus baigtas patikrinimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo; pareiškėją nušalino nuo pareigų nuo 2017 m. balandžio 1 d., iki kol bus baigtas patikrinimas, bet ne ilgiau kaip numatyta Tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje (b. l. 20). Atlikęs patikrinimą, 2017 m. balandžio 27 d. Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyrius surašė teikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame apibendrino per vidinį tikrinimą surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad jie kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo dirbant su įslaptinta informacija ir kad yra Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių gali būti panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas (b. l. 56-58). Komisija 2017 m. balandžio 27 d. posėdyje, Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), apsvarsčiusipareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo klausimą ir susipažinusi su per vidinį patikrinimą surinktais duomenimis ir juos įvertinusi, nutarė pasiūlyti Panevėžio apskritiesVPK viršininkui, vadovaujantis Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktais, panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą (b. l. 52-55).Panevėžio apskrities VPK viršininkas 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktais ir atsižvelgęs į Komisijos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotą siūlymą, panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, o 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 50-TE-260, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 8 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 6, 9).
Ginčijamu Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu). Aiškindamas šios teisės normos prasmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų, kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra, taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010; 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014).
Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Tarnybos paslapčių įstatymas(ginčui aktuali 2016 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-2375redakcija, galiojanti nuo 2016 m. spalio 1 d.), reglamentuojantis valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės (priežiūros) pagrindus ir tvarką, nustatantis minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemųapsaugos) reikalavimus.Pagal Tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, naudoti, saugoti ar tokią informaciją gabenti gali tik teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.Tarnybos paslapčių įstatymo20 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2016-10-01 iki 2017-06-20) nurodyti atvejai, kuriais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Pagal Tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalis įvardija atvejus, kuomet laikoma, jog asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei, tarp jų- asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (8 punktas), tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ( 20 punktas).
Statutas apibrėžia, kad vidaus reikalų statutinė įstaiga – valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais (Statuto 2 straipsnio 9 dalis). Atitinkama vidaus reikalų statutinė įstaiga Tarnybos paslapčių įstatymo prasme yra paslapčių subjektas (Tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Vidaus reikalų statutinės įstaigos, o Tarnybos paslapčių įstatymo prasme kartu ir paslapčių subjekto, vadovas, kuris yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (Tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimas personalas, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas valstybės paslapčių subjekto vadovui suteikia teisinius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t.y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (Tarnybos paslapčių įstatymo 15-20 straipsniai, Statuto 7, 12 straipsniai, 62 straipsnio 1 dalies 15 punktas, 66 straipsnio 1 dalis).
Statuto 7 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami inter alia su asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėti įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šis specialus reikalavimas, kuris įrašomas į atitinkamų pareigybių aprašymus, yra susijęs su pareigūno asmeninėmis savybėmis, jo moraliniu tinkamumu ir patikimumu užimti pareigas, kurioms vykdyti būtina įslaptinta informacija.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas iki atleidimo iš vidaus tarnybos vykdė Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK (paslapčių subjektas) 2009 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui išdavė Leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“ (b. l. 27). Byloje nėra ginčo, kad vienas iš pareiškėjo vykdytai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (Panevėžio apskrities VPK viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 5.9. papunktis, b. l. 28-30).
Pagal Tarnybos paslapčių įstatymo14 straipsnio nuostatas, paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Šių komisijų kompetencijai priskirta funkcija teikti siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo (Tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aptartos nuostatos detalizuotos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. nurodyme Nr. 5-N-8 „Dėl personalo patikimumo“, kuriame nurodyta, jogpolicijos įstaigų specialiosioms ekspertų komisijoms, atlikus asmens tikrinimą, posėdžio protokole dėl siūlymų (rekomendacijų) panaikinti leidimą arbą teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pateikti savarankiškas, motyvuotas išvadas, suformuotas vadovaujantis Tarnybos paslapčių įstatymo normomis, iš kurių būtų aišku, kokios atliekant patikrinimą nustatytos asmens savybės, jo veiklą, ryšiai, kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, kurie suteikė pagrindą išvadoms, kad asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir todėl jam išduotas leidimas arba suteikta teisė turi būti panaikinta (Nurodymo 1.4. p., b. l. 51).
Byloje pateiktas Komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolasNr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išslaptintas 2017 m. birželio 27 d. Komisijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį,patvirtina, jog šiame posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo turimo Leidimo panaikinimo klausimas (b.l. 52-55).Kaip jau buvo nustatyta byloje, Komisija, apsvarsčiusi pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo klausimą ir susipažinusi su per vidinį patikrinimą surinktais duomenimis ir juos įvertinusi, protokoliniu nutarimu pasiūlė Panevėžio apskrities VPK viršininkui, vadovaujantis Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktais, panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Pažymėtina, kad specialiosios ekspertų komisijos išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokoleNr. (duomenys neskelbtini) suformuluotas tik siūlymas Panevėžio apskrities VPK viršininkui panaikinti T.S. turimą Leidimą, kuris buvo realizuotas 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), šis Komisijos protokolas pareiškėjui savarankiškų teisinių pasekmių nesukuria ir negali būti pripažintas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, todėl bylos dalis dėl skundu reiškiamo reikalavimo jį panaikinti nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamo akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. vasario 3 d. Nr. A-552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A-492-279/2013 ir kt.). Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas, įžanginėje dalyje nurodyta, kad atsakovas, priimdamas šį administracinį aktą, rėmėsi Komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini),taigi Komisijos protokolinis nutarimas vertintinas kaip Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) sudedamoji dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar paslapčių subjekto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės gali būti kvalifikuojamos pagal Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytus kriterijus, ir jų pagrindu galima padaryti išvadą, jog Leidimo turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.
Tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris nustato leidimo panaikinimo pagrindus, susijusius su šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymu, reikalauja, kad tokios aplinkybės būtų nustatytos atlikus asmens patikrinimą.
Vertindamas Komisijos posėdžio protokolą, kaip ginčijamo 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) sudedamąją dalį, Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktų kontekste, teismas nustatė, kad Komisijai buvo pateiktas svarstyti Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedas prie šio teikimo- Riboto naudojimo vidinio patikrinimo medžiaga bei vieša vidinio patikrinimo medžiaga. Dalį medžiagos, kurią atsisakyta išslaptinti, atsakovas pateikė teismui 2017 m. liepos 31 d. teismo posėdžio metu, kuris susipažino su jo turiniu. Atsižvelgus į tai, kad minėti įslaptinti duomenys papildo nagrinėjamoje byloje surinktą neslaptą (išslaptintą) informaciją apie pareiškėją, teismas atsakovo pateiktą dalį įslaptinto Komisijos protokolo duomenų pripažįsta tinkamais įrodymais ir vertina bendrame bylos kontekste kartu su pateikta į bylą vieša bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis).Konkretūs faktiniai duomenys (neįslaptinti duomenys), kuriebuvo nustatyti pareiškėjo patikrinimo metu, sprendžiant dėl jo galimybės dirbti su įslaptinta informacija, ir kurie buvo pagrindu Komisijai priimti nutarimą siūlyti Panevėžio apskrities VPK viršininkui panaikinti pareiškėjui turimą Leidimą, buvo šie:
Žemesnės instancijos teismas
1) 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda papeikimas už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-574 patvirtintų Informacijos apie galimas korupcijos apraiškas policijoje teikimo taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 2.3 papunkčio, 4 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimą. Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26 d. apklausos metu sužinojo apie kratą, 2016 m. rugpjūčio 17 d. atliktą jo sutuoktinei J. S. nuosavybės teise priklausančiame name Radviliškio r., Paežerių k., (duomenys neskelbtini), tačiau dėl aplaidumo ir neapdairumo nepateikė šios informacijos Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriui raštu arba vidiniame policijos tinklapyje;
2)2016 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 5-V-363 redakcija) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4 papunkčio reikalavimo naudotojui tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą, minėtų taisyklių 12.5 papunktyje įtvirtinto draudimo be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis pažeidimus. Nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, tarnybos metu, nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. tikrino asmens duomenis, transporto priemones POLIS II naršyklėje arba ATPR, dėl neapdairumo netiksliai ir neišsamiai nurodydamas duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą;
3) 2017 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2016 m. vasario 27 d. Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas R. Š., vyriausiasis tyrėjas D. P. pravedė prevencinį pokalbį su pareiškėju. Buvo pasidomėta, ar pareiškėjas palaiko ryšius su Ž. K., A. S., G. D., P. K. Minėti asmenys anksčiau teisti ir jų atžvilgiu pareikšti įtarimai, taip pat jie galimai susiję su grupuotėmis vykdančiomis nusikalstamas veikas. Pareiškėjas nurodė, kad minėtus asmenis pažįsta, palaiko artimus ryšius su Ž. K., epizodiškai bendrauja su A. S., G. D., P. K. Pareiškėjas nurodė, kad su A. S. ir Ž. K. yra vartojęs alkoholinius gėrimus su Ž. K. dažniau, kadangi pastarasis yra geras jo draugas. Pareiškėjas nurodė telefone turintis minėtų asmenų telefonų numerius. Patikrinus „Facebook“ socialinį tinklą, jame rasta viešai publikuojama jo ir Ž. K. nuotrauka, kurioje vartojamas alkoholis. Taip pat patikrinus pareiškėjo naudojamo abonentinio numerio išklotines nustatyta, kad pareiškėjas dažnai kontaktavo su minėtais asmenimis. Pareiškėjas nurodė žinantis, kad A. S. šiuo metu sulaikytas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nurodė su juo bendraujantis, kadangi pastarasis yra jo sutuoktinės sesers vyras. Taip pat pokalbio metu pareiškėjas teigė žinantis ir apie G. D. ankščiau vykdytas nusikalstamas veikas, taip pat jam žinoma, kad asmuo ankščiau teistas, nurodė su juo bendraujantis dėl to, kad pastarasis yra jo sutuoktinės pusbrolis. Nustatyta, kad Ž. K. 2008 m. vasario 1 d. taikyta prevencinė poveikio priemonė oficialus perspėjimas. P. K. 2007 m. liepos 27 d. taikyta prevencinė poveikio priemonė oficialus perspėjimas. Nustatyta, kad šiuo metu A. S. yra sulaikytas, jam 2016 m. spalio 6 d. jam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje; 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje;
4) 2017 m. kovo 7 d. Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriuje gautas Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo D. K. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-574 3.4 p. pranešta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus įtariamojo A. S. atžvilgiu nustatyta, kad jo naudojamame mobilaus ryšio telefone rastos dvi nuotraukos, kuriose pareiškėjas užfiksuotas vartojantis alkoholinius gėrimus;
5) 2017 m. vasario 22 d. prevencinio pokalbio metu pareiškėjui buvo pasiūlyta papildyti privačių interesų deklaraciją nurodant paminėtus asmenis dėl galimo interesų konflikto, tačiau pareiškėjas iki 2017 m. balandžio 27 d. minėtos deklaracijos nepapildė;
6) 2017-03-17 pareiškėjas, pildydamas Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus paruoštą klausimyną, atsakydamas į klausimą Nr.20 Ar esate atskleidęs kokią nors tarnybos metu sužinotą neviešo pobūdžio informaciją (policijos naudojamų duomenų bazių pagalba gautą informaciją, informaciją apie policijos pajėgų dislokacijos vietas) ir kitą tarnybiniam naudojimui skirtą informaciją tretiesiems asmenims?, atsakė, kad „policijos pajėgų dislokacijos nesu niekam atskleidęs, važiuodamas, jei pastebėjau ekipažą, telefonu paskambinau ir pasakiau, kad vairuotų nepažeisdami KET, kad nereikėtų mokėti baudos“, nurodė asmenis, kuriems skambino: Ž.K., J.S., G.P., V.I., V.S., R.S., A.S.
Tai, kad pareiškėjas pažeidėTaisyklių 2.3 papunkčio, 4 ir 5 punktų reikalavimus, t.y. sužinojęs apie kratą, 2016 m. rugpjūčio 17 d. atliktą jo sutuoktinei J. S. nuosavybės teise priklausančiame name Radviliškio r., Paežerių k., (duomenys neskelbtini), dėl aplaidumo ir neapdairumo nepateikė šios informacijos Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriui raštu arba vidiniame policijos tinklapyje, patvirtina 2016-11-14 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016-11-21 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Aplinkybę, kad pareiškėjas pažeidė Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių reikalavimus, patvirtina 2016-12-20 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu priimtas Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016-12-21 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad T.S. jam paskirtų tarnybinių nuobaudų neginčijo.
To, kad pareiškėjas bendrauja ir palaiko artimus ryšius su anksčiau teistais asmenimis ir asmenimis, kurių atžvilgiu pareikšti įtarimai, taip pat galimai susijusiais su grupuotėmis, vykdančiomis nusikalstamas veikas-Ž. K., A. S., G. D., P. K.- iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad nežinojo tik apie vieno iš jų- P.K. nusikalstamą praeitį. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos vieša rašytinė medžiaga(telefonų išklotinės, fotonuotraukos) bei teismui pateikta įslaptinta medžiaga. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, jog deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pareiškėjas privalėjo deklaruoti savo ryšius su aukščiau paminėtais asmenimis, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas negalėjo nesuprasti, kad jo, kaip policijos pareigūno, bendravimas su nusikalstamas veikas daryti linkusiais asmenimis kelia interesų konfliktą. Net ir po 2017-02-22 įvykusio prevencinio pokalbio, kuriame Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas R.Š. pareiškėjui nurodė, jog paminėti asmenys teisti ar jiems pareikšti įtarimai, taip pat jie galimai susiję su nusikalstamomis grupuotėmis, bei pasiūlė pareiškėjui papildyti privačių interesų deklaraciją, nurodant minėtus asmenis dėl galimo interesų konflikto, T.S. privačių interesų deklaracijos iki 2017-04-27 nepapildė (b.l.53, 78).
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jis nežinojo privačių interesų deklaracijos pildymo tvarkos, policijos naudojamų duomenų bazių naudojimo tvarkos bei Taisyklių reikalavimų. Jo užimtos pareigybės (patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio)aprašymo 5.6. punkte įtvirtintas reikalavimas būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksu, Panevėžio apskrities VPK nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, korupcijos prevenciją, valstybės tarnybą. Be to, tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esantys supažindinimo su teisės aktais duomenys patvirtina, kad T.S. buvo rašytinai supažindintas tiek su Taisyklėmis, tiek su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014-08-04 įsakymu Nr.5-V-690 „Dėl policijos darbuotojų ryšių deklaravimo aprašo patvirtinimo“ (tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. L.42-44). Taip pat išrašas iš T.S. asmens bylos patvirtina, kad pareiškėjas pastoviai dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, tarp jų- ir darbo su policijos naudojamais registrais, duomenų bazėmis bei korupcijos prevencijos temomis (b.l.83-90).
Minėta, kad paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą, turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Taigi, asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama, o prieigą prie įslaptintos informacijos gali turėti tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių. Aukščiau nurodytų faktinių duomenų visuma, teismo vertinimu, sudarė pagrindą abejoti T. S. patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei. Teismas konstatuoja, kad Komisija išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pateiktus įrodymus, rėmėsi faktais, kurie buvo nustatyti pareiškėjo patikrinimų metu, ir padarė pagrįstą išvadą, jog šių duomenų visuma atskleidžia tokius pareiškėjo asmeninius ryšius (bendrauja su asmenimis, kuriems taikytas oficialus perspėjimas, taip pat su anksčiau teistais asmenimis, asmeniu galimai padariusių nusikalstamas veikas veikiant organizuotoje grupėje) ir tokias pareiškėjo asmens savybes (nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei), kurie kelia grėsmę slaptos informacijos saugumui, todėl yra pagrindas panaikinti T.S. išduotą Leidimą.
Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nebuvo kviečiamas į Komisijos posėdį, teismas vadovavosiKomisijos nuostatuose įtvirtintomis normomis. Komisijos nuostatų 7 ir 8 punktuose reglamentuojamos Komisijos ir jos narių teisės. 7.3. papunktyje nustatyta, kad Komisija, atlikdama pavestas funkcijas turi teisę kviesti į Komisijos posėdžius su svarstomu klausimu susijusius asmenis (b. l. 33). Kviesti asmenis, kurių klausimai yra svarstomi, yra Komisijos teisė, bet ne pareiga. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas į Komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdį neprivalėjo būti kviečiamas.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų tarnybinių patikrinimų bei vidinio patikrinimo metu surinktų faktų visumą, apibendrintą Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. teikime „Dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“, Panevėžio apskrities VPK Komisijos protokole išdėstytus duomenis,Komisijos narių posėdžio metu pateiktą informaciją, taip pat teismo posėdyje atsakovo pateiktą įslaptintųKomisijos protokolo duomenų dalį,daro išvadą,kad atsakovas skundžiamo 2017 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, t.y. turėjo pakankamai duomenų spręsti, jog yra atsiradusios Tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 ir 20 punktuose nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Statuto 62 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, 1 dalies 15 punkte yra nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pagal Statuto 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tvarką, esant Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Statuto 66 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 4, 11, 14, 15 ir 16 punktus galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo vykdytoms pareigoms atlikti buvo būtina atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 29), atsirado pagrindas jį atleisti iš užimamų pareigų.kadangi pareiškėjas jų nebegalėjo tinkamai jų vykdyti. Į bylą pateiktas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigybių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga, sąrašas, patvirtintas Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 50-V-99, patvirtina, kadPanevėžio apskrities VPK nėra pareigybių, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, į kurias pareiškėjas galėjo būti perkeltas panaikinus jam Leidimą (b. l. 36, 37-49). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, spręstina, kad Panevėžio apskrities VPK viršininkas, atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėją atleisti iš Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigų.
Pareiškėjo prašomus panaikinti Panevėžio apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinių skundo reikalavimų dėl jo grąžinimo į Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, išmokant vidutinį darbo užmokestį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnių, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2017 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą pareiškėjo T. S. skundo dalį atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.