Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-347-880/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
1-347-880/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40782-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
S. V.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-347-880/2020Proceso Nr. 1-01-1-40782-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.2.3.; 1.1.6.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 21 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei - Drazdienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam S. V.,nukentėjusiajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, dėl ko jis ilgai sirgo, o būtent:

S. V. 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 15.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,79 promilės etilo alkoholio) savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia du kartus koja įspyrė savo broliui A. V. į kairįjį šoną, tokiu būdu jam sulaužydamas kairės pusės X ir XI šonkaulius ir tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Šiais smurtiniais veiksmais S. V. savo šeimos nariui- broliui A. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko jis ilgai sirgo.

Tokiais veiksmais S. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. po 15 val. jo brolis A. V. grįžo girtas ir namie pradėjo prie jo kabinėtis. Jie susiginčijo, susipyko. Konflikto metu jie buvo virtuvėje. A. V. jį labai sunervino, todėl jis A. V. porą kartų tyčia koja įspyrė į kairįjį šoną. A. V. nei prieš tai, nei po to jam nesudavė nei karto. Šiuo metu jis su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 15.45 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jo brolis S. V.. Jis pats taip pat buvo pavartojęs alkoholio. Bekalbant tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. V. jį iškeikė ir spyrė koja į kairį šoną, tuo sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Šiuo metu jie susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė ir prašė bylą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. ir S. V. yra jos broliai. Broliai dviese gyvena jų tėvų name adresu (duomenys neskelbtini). Abu broliai tarpusavyje labai nesutaria. Kai A. V. būna blaivus, jis prie S. V. nelenda, bet jei jis būna išgėręs alkoholio, iš karto pradeda kabinėtis prie S. V.. S. V. turi psichinę negalią, o A. V. pastoviai iš jo tyčiojasi, jį erzina, jį provokuoja konfliktui. Kas įvyko 2019 m. rugsėjo 22 d. tarp A. ir S. V., ji nematė (b.l. 92).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo S. V. metu įtariamasis S. V. nurodė, kad jo ir brolio A. V. tarpusavio žodinio konflikto metu jis neteko kantrybės, užpyko ant A. V. ir jam koja du kartus spyrė į kairįjį šoną. A. V. nei prieš tai, nei po to S. V. nesudavė nei vieno karto (b.l. 123).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 3527/2019 (01 ) nurodyta, kad A. V. nustatyti X ir XI šonkaulių lūžiai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, iki apžiūros VšĮ Širvintų ligoninėje 2019 m. rugsėjo 22 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 53-55).

2019 m. rugsėjo 22 d. 16:31 val. alkotesteriu „Drager“ S. V. nustatytas 1,79 promilių girtumas (b.l. 95).

Teismo psichiatrijos ekspertizės 2020 m. sausio 9 d. – sausio 13 d. akto Nr. 78TPK-12/ 2020 išvadoje konstatuota, kad S. V. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu dėl savo psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo posėdyje. S. V. gali suvokti ir apibūdinti konkrečias faktines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, bet, atsižvelgus į jo būseną tų įvykių metu (neblaivumas), jo parodymai apie tai gali stokoti sklandumo, detalumo. S. V. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo) (b.l. 183-185).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismas jo kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo S. V. ir nukentėjusiojo A. V., liudytojos D. B. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, alkotesterio parodymų duomenimis, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, dėl ko jis ilgai sirgo.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis pretenzijų kaltinamajam neturi ir sutinka, kad pastarasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla būtų nutraukta.

Prokuroras prašymą palaikė.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis S. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, žala nukentėjusiajam nepadaryta. Be to, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, įrašytas į psichiatrinio gydymo įskaitą, atsiprašė nukentėjusiojo. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas privalo atsižvelgti į visų byloje taikomų baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumą ir proporcingumo principą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir atsižvelgęs į tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo smurtinio pobūdžio, smurtiniai veiksmai padaryti šeimos nariui be jokios priežasties, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 33,58 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, kuriuos sudaro nukentėjusiojo A. V. gydymas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį 469,36 eurų sumai dėl nukentėjusiajam A. V. išmokėtos ligos išmokos. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Širvintų ligoninėje ir jo gydymas kainavo 33,58 Eur, kuriuos apmokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Be to, A. V. už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. buvo išmokėta 469,36 eurų ligos išmoka. Taigi ieškiniai pagrįsti, su jais sutinka ir kaltinamasis, todėl jie yra tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 67 str., 71 str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

nusprendžia:

S. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įgyvendintas per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. V., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Panaikinti S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir iš S. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 33,58 Eur turtinės žalos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį patenkinti ir iš S. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteisti 469,36 Eur turtinės žalos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius