Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, pagal pareiškėjos R. L. patikslintą pareiškimą, suinteresuoti asmenys – G. R., V. R., S. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad nepilnametės G. R. vardu būtų atnaujintas terminas palikimui priimti po jos senelio mirties. Skyrius neturi duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdytų įstatyminės atstovės pareigas nepilnametės dukters atžvilgiu.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Pareiškimas tenkinamas.

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos A. T. 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

7. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, palikėjas turėjo tris vaikus: V. R., gimusį (duomenys neskelbtini), S. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kurie byloje įtraukti suinteresuotaisiais asmenimis. A. R. mirė ištuokoje. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad palikėjas A. R. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) (įskaitant ir turtines teises), kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys palikėjui jo mirties momentu paliko savo anūkei G. R., kuri (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo duomenimis yra pareiškėjos R. L. ir suinteresuotojo asmens G. R. duktė. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduota pažyma patvirtinama, kad po A. R. mirties į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos A. T., nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodė, jog po dukters senelio A. R. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, nes nemanė esant tai reikalinga, kadangi turėjo palikėjo surašytą testamentą ir manė, kad to pakanka palikimui priimti. Į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi išsyk sužinojusi apie pareigą kreiptis dėl palikimo priėmimo. Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, jog po A. R. mirties jo palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjos teigimu, šios priežastys, kad ji nesuprato paveldėjimo procedūrų, neturi teisinių žinių bei manė, jog testamento turėjimas pats savaime laikytinas palikimo priėmimu, laikytinos svarbiomis, dėl ko ji nepilnametės dukters vardu praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo laiku ne veikdama tyčia, o dėl svarbių priežasčių. Svarbia priežastimi laikytina tai, kad pareiškėja dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog turi kreiptis į notarą per trijų mėnesių terminą. Taip pat manė, jog palikėjo testamento turėjimas bei jos valios žinojimas laikomas tinkamu palikimo priėmimu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pareigos kreiptis į notarą neįvykdė ne veikdama tyčia, o dėl susidariusių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad pareiškėja savo nepilnametės dukters vardu praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl paveldimo turto, dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą trijų mėnesių terminą atnaujinti.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. L. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą senelio A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.