Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. pareiškimą, suinteresuoti asmenys O. D. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G., kuris yra miręs, pripažino O. D. savo sūnum. Juridinę reikšmę turintį faktą siekiama nustatyti, siekiant patvirtinti giminystės ryšį dėl palikimo pagal testamentą priėmimo.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo, mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.

Kadangi O. D. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. laikotarpiu nuo 1940-12-01 iki 1968-10-01, teismas vadovaujasi tuo metu galiojusio 1969-12-02 įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“. Pagal 1969-12-02 įsako Nr. VII-538 „Dėl Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir Įsakas) 10 p. vaikams, gimusiems iki 1968-10-01 iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka, esant šioms aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką; pripažino save vaiko tėvu.

Byloje nustatyta, kad N. G. ir I. D. nuo 1963 m. gyveno faktinėje santuokoje, jos metu gimė pareiškėjos tėvas O. D.. Šeima nuo (duomenys neskelbtini) įsikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabar Tilžės g.), Šiauliuose, tai patvirtina buto orderis (22-23 b. l.). Suinteresuotas asmuo O. D. paaiškino, kad jam augant nekilo jokių abejonių kas jo tėvas, kodėl tėvai nebuvo susituokę - nežinojo ir tuo nesidomėjo. Jie gyveno kaip įprasta šeimoje, dėl to, kad tėvai nesusituokę, problemų nekilo. Šios aplinkybės įrodo, kad N. G. laikė O. D. savo sūnumi ir jį išlaikė. Jokių abejonių dėl tėvystės nebuvo, tik tiek, kad sūnaus ir tėvo buvo skirtingos pavardės, bet gyvenant kartu tai nebuvo svarbu.

Be to, nustatinėjant pripažinimo save vaiko tėvu faktą aplinkybę svarbu įvertinti ne tik paties asmens (spėjamo tėvo) pripažinimą, bet ir kitus leistinus įrodymus, iš kurių matyti, kad tėvystė pripažįstama. Pareiškėjos pateiktame Gimimo akto įraše nurodoma, kad O. D. tėvas – N. (10 b. l.). Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto buto orderyje (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad kartu su N. G. gyvena ir kartu registruoti šeimos nariai – sugyventinė – I. D. ir sūnus O. D., gim. (duomenys neskelbtini) (22-23 b. l.), šeimyninius santykius patvirtina ir šeimos nuotraukos (24-28 b. l.). Visi paminėti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuo pareiškėjos tėvo O. D. gimimo N. G. pripažino save O. D. tėvu, o pareiškėją N. Z. pripažino savo vaikaite, nes būtent taip nurodyta jo paliktame testamente (20 b. l.). N. G. buvo santuokoje su K. G., A., santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (12-13 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina, jog N. G., nors ir laikė pareiškėjos tėvą O. D. savo sūnumi, o ją savo vaikaite, tačiau būdamas faktinėje ir nenutrauktoje santuokoje, to oficialiai neįformino. Be to, svarbu ir tai, kad būtent pareiškėja iki N. G. mirties gyveno kartu ir rūpinosi juo, kartu su savo tėvu O. D. rūpinosi N. G. mirties dokumentais bei išmokomis ir jį palaidojo.

CPK 185 str. leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog N. G. pripažino save O. D. tėvu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269, 270, 307 str.1 d., 444 str. 2 d. 1 p., 448, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pripažino save O. D., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.