Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1512-175/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-23
Bylos Nr.
1S-1512-175/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1512-175/2016Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01353-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje (9 veikos), nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams 8 mėnesiams.Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2011 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 11 d. Komisijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė.Nuteistasis R. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti komisijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimą yra grindžiamas praeities faktais, t. y. tomis aplinkybėmis, kurios buvo iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šių aplinkybių nuteistasis pakeisti negali, todėl toks nutarties argumentavimas yra netinkamas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nutartyje akcentuoja tik blogas jo savybes, beveik nekreipdamas dėmesio į gerąsias. R. Š. pažymi, kad, nors ir buvo baustas drausmine tvarka, tačiau atliekant bausmę pradėjo užsiimti pozityvia veikla, pasikeitė požiūris į pačią bausmę, pasikeitė vertybės. Elgesys bausmės atlikimo metu tapo nepriekaištingas. Skatintas šešis kartus, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, įvairiuose projektuose. Įgijo dvi specialybes, lanko užsiėmimus pas psichologus, dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis nurodo suprantantis, kad teismas neprivalo patvirtinti visų komisijos nutarimų, tačiau jam neaišku, kodėl vienas teisėjas turi atlikti pakartotinį komisijos darbą nepaisydamas komisijos narių nuomonės.Atsiliepimų į nuteistojo R. Š. skundą negauta.Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (49 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis šiuo metu vykdo – nuteistasis skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, mokosi. Tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Bylos duomenys šiuo konkrečiu atveju leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, o kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu, požiūriu į savo veiksmus, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau yra pasitaisęs tiek, kad tolesnis jo pataisos procesas galimas laisvėje.Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 59 balų iki 49 balų, tačiau vis tik išlieka nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniais: informacija apie teisės pažeidimus; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, kartoja tas pačias klaidas, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse nebuvo pakankamai efektyvus ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui esminės įtakos neturėjo. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo smurtiniam elgesiui įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Nuteistasis suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Nors ši aplinkybė socialinio tyrimo išvadoje nelaikytina kriminogeniniu veiksniu, didinančiu pakartotinio nusikaltimo tikimybę, tačiau teismo vertinimu, atitinkamų programų, skirtų galimoms, su alkoholio vartojimu susijusioms, problemoms spręsti, lankymas pataisos namuose galėtų turėti įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui. Sprendžiant, ar nuteistajam taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva bus sėkminga, vertintinas ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis R. Š. buvo skatintas šešis kartus. Tačiau taip pat buvo ir baustas – devynis kartus. Pažeidimus darė tiek bausmės atlikimo pradžioje, tiek vėliau, kai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi nuteistiesiems taikomi reikalavimai ir draudimai. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja (2016 m. kovo 31 d. paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą), jos nuteistąjį charakterizuoja iš neigiamos pusės, kaip linkusį nesilaikyti nustatytos tvarkos ir reikalavimų asmenį. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 59 balų sumažėjo iki 49 balų, tačiau šis pokytis, įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, nėra pakankamas išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis R. Š., nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusNerijus MeilutisAlgerdas Urbšys