Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-631-324/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-19
Bylos Nr.: 2A-631-324/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-03444-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Žibutė Budžienė
Ieškovas: V. G.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“

Kategorijos

16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-631-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03444-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 16.2.4; 17.1; 24.2; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6520-587/2012 pagal V. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 52 836 Lt dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Nurodė, kad nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 8 d. dirbo pas atsakovę šaltkalviu – montuotoju. 2008 m. birželio 9 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata. 2008 m. liepos 14 d. nelaimingo atitikimo darbe akte Nr. 03 nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo statybvietėje (akto 17.1 p.), netinkamo potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimo ir priežiūros (akto 17.2 p.), saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių) pažeidimo (akto 17.3 p.). Ieškovui buvo leista dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu – mobilia kėlimo platforma, nors jis nebuvo apmokytas ir atestuotas valdyti potencialiai pavojingus įrenginius (mobilias kėlimo platformas) (akto 3.12, 3.13, 7 p.). Tuo buvo pažeisti Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punktas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis, atsakovės generalinio direktoriaus pavaduotojos 2007 m. vasario 12 d. patvirtinto nelaimingo atsitikimo darbe metu naudotos savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiūros vadovo 1.2.1. punktas. Aktas nėra nuginčytas, todėl darytina išvada, kad atsakovė sutiko su jame, kaip specialiame dokumente, nustatytomis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis ir priežastimis, t. y. patvirtino aplinkybę, kad tarp nelaimingo atsitikimo darbe ir atsakovės atliktų darbo saugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų egzistuoja priežastinis ryšys. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovo darbingumas sumažėjo 10 procentų (nuo 50 iki 40). Išvadose dėl darbo pobūdžio ir sąlygų buvo nustatytas apribojimas darbams aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m ir požeminiams darbams. Dėl sumažėjusio darbingumo lygio ir apribojimo darbams aukštyje 2009 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas, jo paties prašymu, buvo atleistas iš UAB „Mitnija“. Nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. ieškovui buvo sumokėta 23 439,31 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija ir 1 120 Lt bedarbio mokymo stipendija, iš viso 24 559,31 Lt, t. y. vidutiniškai 1 170 Lt per mėnesį. Iki traumos ieškovo vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) sudarė vidutiniškai 4 011 Lt. Dėl sveikatos sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovo vidutinės mėnesinės pajamos sumažėjo 2 841 Lt. Visos per 21 mėnesį ieškovo dėl sveikatos sutrikdymo nelaimingo atsitikimo darbe metu negautos pajamos sudaro 59 661 Lt (šią sumą ieškovas bylos nagrinėjimo metu sumažino 6 825 Lt suma). Minėtą sumą turi kompensuoti atsakovė CK 6.283 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė ieškovui privalo atlyginti ir neturtinę žalą, nes patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė ieškovui stiprių neigiamų fizinių išgyvenimų: jis mėnesį gulėjo ligoninėje, ieškovui buvo atliktos trys operacijos, apribota galimybė judėti, jis patyrė stiprų fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo pasekmės yra ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą, apribojančios ieškovo galimybes dirbti norimą jo profesijos darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl turtinės žalos – negautų pajamų priteisimo pareikšti, priteisė ieškovui iš atsakovės 30 000 Lt negautų pajamų ir 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. kovo 29 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, atmetė kitą ieškinio dalį. Priteisė atsakovei iš ieškovo 1 050 Lt už advokato pagalbą, valstybei iš atsakovės 1 950 Lt žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Padarė išvadą, kad atsakovė sutiko su nelaimingo atsitikimo darbe akte, kaip specialiame dokumente, nustatytomis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis ir priežastimis, t. y. patvirtino aplinkybę, kad tarp nelaimingo atsitikimo darbe ir atsakovės atliktų darbo saugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų egzistuoja priežastinis ryšys. Vadovaudamasis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto 2010 m. gruodžio 15 d. išvada Nr. 20-4-ISI-2514, konstatavo, kad atsakovės darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale ir 2008 m. gegužės 12 d. paskyroje – leidime metalo konstrukcijų montavimui objekte lauko sąlygomis, naudojant kėlimo įrenginius, esantys parašai nėra ieškovo. Padarė išvadą, kad atsakovė neinstruktavo ieškovo darbo vietoje saugos ir sveikatos klausimais ir tokiu būdu pažeidė savo pareigas, įtvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą, Technologinės kortelės 2 punkte, numatančiame, kad prieš pradedant darbus darbuotojas privalo išklausyti instruktažą apie saugų darbą su žirkliniais ir teleskopiniais savaeigiais keltuvais, pasirašyti jam pateiktoje atliekamų darbų paskyroje – leidime, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkte, įpareigojančiame įrenginių savininkus įrenginiams naudoti ir prižiūrėti skirti teisės aktų nustatyta tvarka apmokytus ir atestuotus asmenis, aprūpinti juos įrenginių techniniais dokumentais. Sprendė, kad UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras“ organizuotų padalinio vadovo kursų išklausymas negali būti laikomas suteikiančiu ieškovui atitinkamą kvalifikaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Nustatė, kad ieškovas nebuvo supažindintas su UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus pavaduotojos 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1-1-114/2, kuriuo ieškovas buvo paskirtas atsakingu už saugos ir sveikatos taisyklių vykdymą brigadoje, vykdant darbus objekte. Pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas naujas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nėra išvados, kad ieškovas buvo apmokytas saugiai dirbti su mobiliomis darbinėmis žirklinėmis platformomis, žinojo saugiam darbui su platformomis keliamus reikalavimus, kad pagrindinė ir tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo paties ieškovo veiksmai. Sprendė, kad ieškovo apmokymas dirbti pagal Darbininko dirbančio kėlimo įrenginių lopšiuose programą nepatvirtina, kad jis galėjo dirbti su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti. Padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl atsakovės kaltės: dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo statybvietėje (akto 17.1 p.), netinkamo potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimo ir priežiūros (akto 17.2 p.), saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo (akto 17.3 p.). Sprendė, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarado dalį pajamų. Atsižvelgęs į atsakovės pateiktą pažymą, kad ieškovo pareigose dirbusių darbuotojų vidutinis atlyginimas 2009-2010 metais svyravo nuo 1 000 Lt iki 1 200 Lt, ekonominę situaciją šalyje, vadovaudamasis proporcingumo, lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo principais, prašomas priteisti negautas pajamas sumažino iki 30 000 Lt. Laikė įrodytu, kad ieškovas patyrė didelius išgyvenimus, fizinį skausmą, prarado pilnavertiškumo jausmą šeimoje, šeimos gyvenimas pašlijo, prarado bendravimo galimybes, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino, atsižvelgęs į ieškovo sveikatos būklę, į tai, kad ieškovo sveikata didele dalimi atsistatė. Motyvuodamas ieškovo ilgalaikiu gydymusi, ikiteisminiu tyrimu, dėl kurio ieškovas galėjo tikėtis civilinio ieškinio patenkinimo baudžiamojoje byloje, atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo nuo 2008 m. lapkričio 14 d. pareikšti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliacinius skundus padavė abi šalys.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 22 836 Lt negautų pajamų priteisimo.

Nepagrįsta išvada, kad dėl ekonominės krizės atlyginimai krito daugiau kaip 40 procentų. Byloje nėra duomenų, kuriuose atsispindėtų atlyginimų mažėjimo statybų sektoriuje dydžiai, todėl sprendimas sumažinti ieškovo negautų pajamų dydį 43 procentais, naudojant ekonominės krizės argumentą, yra nepagrįstas, pažeidžiantis CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus teismo sprendimui.

Nepagrįstai vadovautasi atsakovės 2012 m. gegužės 21 d. pažyma apie vidutinį darbo užmokestį Nr. 3-29-109, nevertinti ieškovo atstovo žodžiu ir raštu išdėstyti paaiškinimai, jog pažyma nėra tinkamas įrodymas spręsti apie ieškovo pareigas užimančio asmens atlyginimo dinamiką. Ieškovas dirbo šaltkalvio–montuotojo–brigadininko pareigose, o pažymoje nėra nei vieno analogiškas pareigas užėmusio asmens. Pažymoje nėra nurodyta, kokio dydžio atlyginimą pažymoje minimi asmenys uždirbo 2008 m., todėl ši pažyma neatskleidžia atlyginimų kitimo dinamikos 2008–2010 m. ir, nesant kitų įrodymų, negali būti atlyginimų mažėjimo 2008–2009 m. įrodymu. Prie pažymos nėra pateikti pažymoje nurodytus duomenis patvirtinantys pirminiai dokumentai ar duomenys: darbo sutartys su pažymoje nurodytais asmenimis, patvirtinančios, kad šie asmenys buvo atsakovės darbuotojais ginčo laikotarpiu, darbo užmokesčio sudedamosios dalys (užmokestis, mokesčiai, papildomi priskaitymai (pvz., komandiruotpinigiai, kompensacijos už darbą lauko sąlygomis ar kilnojamąjį pobūdį ir kt.) ir pan.), metinis dirbtų dienų skaičius ir pan.

Pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, išvada, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. būtų gavęs 43 procentais mažesnį darbo užmokestį negu gavo iki nelaimingo atsitikimo darbe, padaryta neatlikus visapusiško, išsamaus ir objektyvaus byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovo negautomis pajamomis, vertinimo.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 22 836 Lt negautų pajamų priteisimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 22 836 Lt negautų pajamų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai.

Nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas nebuvo instruktuotas dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovas buvo instruktuotas, supažindintas pagal Savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiūros vadovą Nr. 46a. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad ieškovas buvo instruktuotas saugiai dirbti tą darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (3.11 p.), tačiau jis nebuvo apmokytas dirbti su potencialiai pavojingais įrengimais (3.12 p.) ir nebuvo atestuotas dirbti, valdyti mobilias kėlimo platformas (3.13 p.). Ieškovas ieškinyje neteigė, kad jis nebuvo instruktuotas pagal Savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiūros vadovą Nr. 46a. Ieškovas nurodė, kad jis nebuvo apmokytas ir atestuotas, o tai skirtingi dalykai.

Išvada, kad ieškovas nebuvo apmokytas ir atestuotas dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu – mobilia kėlimo platforma, padaryta remiantis ieškovo žodžiais ir tuo, kad buvo suklastoti parašai Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale bei 2008 m. gegužės 12 d. paskyroje leidime. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale darbuotojai pasirašo dėl instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais darbo vietoje, o paskyroje – leidime nurodoma, kokiam darbuotojui kokie veiksmai pavedami atlikti, kokias priemones įvykdyti ir panašiai. Nei viename iš šių dokumentų nekonstatuojamas ir neneigiamas darbuotojo apmokymų ar atestavimų faktas.

Nevertinti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas buvo apmokytas dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu – mobilia kėlimo platforma. Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro 2012 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. 22 nurodyta, kad ieškovas mokėsi šiame centre pagal Darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopšiuose, mokymo programą. Ši programa yra patvirtinta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus įsakymu, suderinta su vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi, iš jos matyti, kad darbininkai, dirbantys kėlimo įrenginių lopšiuose, yra supažindinami su kėlimo įrenginių (platformų) valdymu, jų priežiūra, naudojimu, saugos ir sveikatos reikalavimais dirbant su jais. AB Statika ir Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro atestacijos pažymėjimuose nurodyta, kad ieškovas 1998 metais ir vėliau praktiškai kiekvienais metais buvo mokomas pagal aukštalipių, dirbančių kėlimo įrenginių lopšiuose, darbininkų, dirbančių aukštalipių darbus ir pan., mokymo programas, yra atestuotas ir jam suteikta teisė dirbti aukštyje ir iš kėlimo įrenginio lopšio. Iš ikiteisminiam tyrimui pateiktos Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro 2010 m. rugsėjo 24 d. pažymos su priedais – darbuotojų, siunčiamų mokytis, sąrašu, grupės sąrašu, atestavimo komisijos protokolu, matyti, kad pastarajame protokole yra ieškovo parašas ir išvada, kad jis gali dirbti kėlimo įrenginių lopšiuose. 2010 m. lapkričio 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-0756-08 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas buvo apmokytas dirbti su mobiliomis darbinėmis žirklinėmis platformomis. Nors šis nutarimas vėliau buvo panaikintas, o ikiteisminis tyrimas galutinai nutrauktas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, tačiau pastarajame nutarime nėra konstatuotas faktas, kad ieškovas nebuvo apmokytas dirbti su mobiliomis darbinėmis žirklinėmis platformomis, o dėl to kaltas darbdavys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius V. V. pripažino, kad ieškovas pagal turimą atestacijos pažymėjimą buvo apmokytas valdyti kėlimo platformas ir instruktuotas apie saugų darbą jomis (2010 m. vasario 9 d. specialisto papildomos apklausos protokolas). Ieškovo buvęs bendradarbis E. J. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, jog kartu su ieškovu mokėsi Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre pagal Darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopšiuose, mokymo programą (2011 m. gegužės 10 d. apklausa). Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovas nebuvo apmokytas ir atestuotas.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovas neturėjo pažymėjimo, leidžiančio dirbti su keltuvais, jo apmokymas pagal Darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopšiuose, mokymo programą nepatvirtina, kad jis gali dirbti su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti. Ieškovas turėjo visus reikalingus atestacijos pažymėjimus, suteikiančius jam teisę dirbti ir valdyti kėlimo įrenginius, rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad ieškovas išklausė Darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopšiuose, mokymo programą, jo paties parodymai ikiteisminiame tyrime, kiti nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieškovas mokėjo dirbti su šiais įrenginiais ir daug su jais dirbo, todėl yra pats kaltas dėl savo itin neatsargaus elgesio.

Aplinkybės, kad ieškovas nebuvo apmokytas dirbti su keltuvais, negalėjo patvirtinti ieškovo kviesti liudytojai – bendradarbiai R. M. ir V. V. (apklausti 2012 m. rugsėjo 25 d. posėdyje). Nors liudytojas R. M. paaiškino, kad mokymai vyko vos porą valandų, tačiau nurodė, kad buvo kalbama ir apie saugumą valdant šiuos įrenginius. Liudytojai negalėjo patvirtinti, kad ieškovas nevyko mokytis į Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centrą. Patys darbuotojai aplaidžiai žiūrėjo į pareigą išklausyti apmokymus.

Negalima tikėti ieškovo paaiškinimais, nes jie yra prieštaringi. Duodamas paaiškinimus 2012 m. spalio 16 d. teismo posėdyje, ieškovas teigė, kad mokymai truko apie valandą, nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad „buvo vienos dienos paskaita apie kėlimo įrenginius“. Ieškovas teigė, kad vos metus laiko dirbo su tuo bokšteliu, o liudytojai R. M. ir V. V. 2012 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje paliudijo, kad ieškovas su keltuvais dirbo nuo 2005 metų. Šioje byloje ieškovas teigė, kad nežinojo saugumo technikos reikalavimų dirbant su keltuvais, bet ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad puikiai žinojo, kaip keltuvas veikia, kad įdubos trukdė važinėti ir atlikti darbus, kad pats asmeniškai ne kartą informavo apie tai generalinio rangovo direktorių apie šiuos saugumo trūkumus. Aplinkybę, kad ieškovui buvo žinoma, jog pagal saugumo instrukcijas negalima važiuoti su pakelta platforma, paliudijo liudytojas V. V. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai D. M., darbų saugos koordinatorius objekte A. S., J. G., V. I. liudijo, kad ieškovas buvo patyręs montuotojas, seniai dirbo su keltuvais, jis žinojo kaip dirbti, kad negalima važiuoti su pakelta platforma, nes tai pavojinga.

Nepagrįsta išvada, kad ieškovas nebuvo apmokytas darbo saugos ir sveikatos klausimais. Aplinkybę, kad ieškovas buvo apmokytas darbo saugos ir sveikatos klausimais, įrodo Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro 2012 m. sausio 26 d. pažyma Nr. 22, kurioje nurodyta, kad ieškovas mokėsi šiame centre pagal Padalinio vadovo mokymo programą, Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro 2010 m. rugsėjo 24 d. pažymos priedas – atestacijos komisijos atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolas, kuriame yra ieškovo parašas, ieškovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: „Dirbant bendrovėje dalyvavau padalinių vadovų apmokyme ir gavau pažymėjimą, kurio Nr. 1224“, ieškovo pažymėjimas Nr. 1224, patvirtinantis, kad jis mokėsi pagal padalinio vadovų mokymo programą, yra atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir gali dirbti UAB „Mitnija“ padalinio vadovu. Be to, ieškovas buvo brigadininkas, o brigadininko pareiginiuose nuostatuose, su kuriais ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas, nurodyta, kad brigadininkas privalo žinoti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, instruktuoti darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais, yra atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus.

Nevertinta, kad ieškovas buvo paskirtas objekte atsakingu už saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais. Tai įrodo nelaimingo atsitikimo darbe akto 7 punktas, kuriame nurodyta, kad atsakingu už saugos ir sveikatos taisyklių vykdymą brigadoje paskirtas ieškovas, ikiteisminio tyrimo metu ieškovo pripažintos aplinkybės, kad jis turėjo pravesti saugumo technikos instruktažą, jis pats informavo darbuotojus apie darbo saugą (2008 m. lapkričio 26 d. apklausa), ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų tvirtinimai, kad ieškovas buvo atsakingas už darbų saugą objekte (liudytojų D. M., A. S. parodymai, specialisto V. V. paaiškinimai).

Neatsižvelgta, kad nors 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyta, kad nebuvo paskirti asmenys, atsakingi už saugą objekte, o tokiu atveju atsakomybė skirta darbdaviui, tačiau šis nutarimas nėra teismo sprendimas, todėl jame padarytos išvados ir neva nustatyti faktai nėra prejudiciniai, todėl juos teismas turi vertinti kartu su kitais įrodymais. Nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo išvadą paneigia įrodymai dėl ieškovo, kaip atsakingo asmens objekte, funkcijų. Be to, objekto, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, statytojas (generalinis rangovas) buvo UAB „Nigema“, kuri buvo paskyrusi saugos ir sveikatos koordinatorių A. S., kuris pagal Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 14.2 punktą turėjo koordinuoti darbdavių ir, jei reikia, savarankiškai dirbančių asmenų veiklą, kad jie vykdytų saugos ir sveikatos apsaugos priemones.

Nepagrįstai 2008 m. liepos 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotos ieškovui naudingos aplinkybės laikytos nustatytomis, o atsakovei naudingos aplinkybės – ne. Teismas laikė, kad akto 3.12 ir 3.13 punktuose nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nebuvo apmokytas ir atestuotas yra įrodytos, o 3.11 punkte nurodyta aplinkybė, kad ieškovas buvo instruktuotas pagal Savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiūros vadovą Nr.46a yra neįrodyta. Nors akte nurodyta, kad už darbų saugą ir sveikatą objekte atsakingas buvo ieškovas, teismas nelaikė šios aplinkybės įrodyta, nors ir kiti bylos įrodymai tą patvirtina. Teismas neatsižvelgė į akte konstatuotą ieškovo kaltę – nebuvo paruošta darbo zona, nepašalintos pavojų keliančios konstrukcijos, neįvertintas pavojus važiuojant su į 5 metrų aukštį pakelta platforma (7 p.), taip pat į akto 17.3 punkte konstatuotą UAB „Mitnija“ brigadininko pareiginių nuostatų pažeidimą.

Teismui laikant, kad yra ir atsakovės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, prašomos priteisti žalos sumos turi būti labai sumažintos, atsižvelgiant į paties ieškovo kaltę (didelį neatsargumą) dėl įvykio.

Nustačius, kad dėl nelaimingo atsitikimo ieškovo darbingumas sumažėjo 10 procentų (nuo anksčiau nustatytų 50 procentų iki 40 procentų), proporcingai turi būti vertinamos ir galimybės susirasti darbą, ir negautų pajamų dydis.

Nepagrįstai laikyta, kad ieškovo galimybės susirasti darbą, taigi, ir negautų pajamų priežastis, yra būtent antrasis nelaimingas atsitikimas. Nėra įrodymų, pagrindžiančių, kaip konkrečiai pablogėjo ieškovo sveikata, kokios papildomos pasekmės liko po antrojo nelaimingo atsitikimo. Jau po pirmojo nelaimingo atsitikimo 1995 metais ieškovas negalėjo valdyti dešinės rankos, buvo pakenktas dešinės pėdos pakeliamasis nervas. Iš esmės tokie patys liekamieji reiškiniai nurodyti ir 2012 m. balandžio 23 d. išraše iš ieškovo medicininių dokumentų.

Nevertinti prieštaravimai ieškovo paaiškinimuose, duotuose 2012 m. spalio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu. Ieškovas teigė, kad po antrojo nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota dešinė koja, nuolat krypsta čiurna vaikštant. Paklaustas, ar pirmojo nelaimingo atsitikimo metu dešinė koja nebuvo pažeista, ieškovas atsakė, kad ne. Ekspertizės aktuose, gautuose iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra nurodyti dešinės kojos sužalojimai, pėdos pakeliamojo nervo pakenkimas. Darytina išvada, kad ieškovas apgaulingai siekė teismą įtikinti, jog dalis sužalojimų, patirtų per pirmąjį nelaimingą atsitikimą, buvo patirti per antrąjį. Ieškovas taip pat teigė, kad, būdamas darbingas tik 50 procentų, atsakovės įmonėje galėjo dirbti visus darbus, pirmojo nelaimingo atsitikimo metu patirtas dešinės rankos sužalojimas tam netrukdė, trukdo dirbti antrojo nelaimingo atsitikimo metu patirti nugaros sužalojimai. Tačiau kalbėdamas apie šeimynines aplinkybes, ieškovas minėjo, jog dešinioji ranka faktiškai nefunkcionali, su viena ranka jis negali nieko pakelti. Darytina išvada, jog dar pirmojo nelaimingo atsitikimo metu patirta dešinės rankos trauma trukdė ir trukdo ieškovui susirasti darbą, todėl ieškovo galimybės įsidarbinti buvo gerokai apribotos dar prieš antrąjį nelaimingą atsitikimą.

Nevertinta, kad ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių jo patiriamas ilgalaikes nelaimingo atsitikimo pasekmes (vartoja vaistus nuo skausmo, jam reikalingos reabilitacijos priemonės).

Kritiškai vertintini ieškovo paaiškinimai, jog dėl nelaimingo atsitikimo iširo jo šeima. Ieškovas nurodė, kad su sugyventine jie gyveno ilgą laiką iki nelaimingo atsitikimo, sugyveno du vaikus. Dėl patirtų traumų jau tuomet ieškovas buvo darbingas tik 50 procentų, tačiau tai jo sugyventinei netrukdė. Ieškovo liudytojos G. N. parodymai taip vertintini kritiškai, nes ieškovo ir liudytojos santykiai yra artimi, šilti, be to, liudytojos paaiškinimai, kodėl sugyventinė nusprendė palikti ieškovą, yra nelogiški.

Neatkreiptas dėmesys į nesąžiningą procesinį ieškovo elgesį. Aplinkybes dėl neva patirtos neturtinės žalos, susijusios su šeimos iširimu, ieškovas nurodė tik bylos nagrinėjimo metu 2012 m. spalio 16 d., todėl buvo apribotos atsakovės galimybės parengti tinkamą gynybą šiems argumentams.

Nepagrįsta išvada dėl ieškinio senaties termino. Nelaimingas įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, įvyko 2008 m. birželio 9 d., todėl dėl jo metu padarytos žalos atlyginimo ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2011 m. birželio 9 d. Ieškovas iš karto po nelaimingo atsitikimo kaltino darbdavį, 2008 m. birželio 13 d. apklausus jį liudytoju ikiteisminio tyrimo metu prašė pripažinti nukentėjusiuoju. Ieškovas aktyviai gynė savo teises ikiteisminio tyrimo metu, buvo keletą kartų apklaustas, skundė nutarimus, kuriais ikiteisminis buvo nutrauktas, samdėsi advokatą, taigi, laikytina, kad galėjo ginti savo teises ir pareikšdamas ieškinį, tačiau to nepadarė. Ieškovas nurodo, jog tikėjosi, kad žalos klausimas bus išspręstas baudžiamojoje byloje, tačiau pakankamai ilgo ikiteisminio tyrimo metu taip ir nepateikė civilinio ieškinio, neprašė jo pripažinti civiliniu ieškovu. Faktas, jog ikiteisminio tyrimo metu nereiškiamas civilinis ieškinys, teismų praktikoje yra pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant ieškinio senaties klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas ir atsakovė prašo netenkinti priešingos šalies reikalavimų.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, jog darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu būtų paskirtas asmuo, ne tik išklausęs atitinkamus bendruosius mokymus ir turintis atitinkamą atestatą, bet ir tinkami instruktuotas darbo vietoje, t. y. išklausęs instruktažą konkrečiai darbo užduočiai konkrečioje darbo vietoje. Ieškovo parašų žurnale, paskyroje buvimas yra esminiai įrodymai apie atsakovės pareigos instruktuoti jį darbo vietoje atlikimą. Jeigu šie suklastoti ieškovo parašai būtų nereikšmingi, atsakovei nebūtų reikalo juos klastoti. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo surašytas 2008 m. liepos 14 d., o aplinkybė dėl parašų klastojimo konstatuota tik 2010 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-2514, t. y. akto surašymo metu aplinkybė dėl parašų klastojimo dar nebuvo nustatyta. Akte yra konstatuota, kad ieškovas nevykdė brigadininko pareigos tikrinti švarą ir tvarką darbo vietoje, tačiau jame nėra išvados, kad tokios pareigos nevykdymas reiškia didelį jo neatsargumą. Teismas klausimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės iš esmės sprendė vadovaudamasis oficialiais rašytiniais įrodymais – nelaimingo atsitikimo darbe aktu ir specialisto išvadomis, o ne vien ieškovo paaiškinimais. Akte konstatuotų aplinkybių paneigimui negali būti naudojami liudytojų parodymai (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovė nenurodė argumentų, kodėl UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro“ padalinio vadovo programa nėra patvirtinta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus įsakymu, darbo rinkos profesinio mokymo programų ekspertų komisijos pirmininko, jai nėra suteiktas programos kodas, vienintelė joje esanti žyma – žyma, kad programa suderinta su privataus juridinio asmens AB „YIT Kausta“ rangos darbų direktoriumi, prie programos nepridėti programos baigimo vertinimo protokolai ir pan. Atsakovė nepateikė argumentų paneigti teismo išvadai, kad ieškovas nebuvo supažindintas su atsakovės 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. I-1-114/2. Darbdavio pareigų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, atlikimui yra taikomi itin aukšti rūpestingumo ir atidumo standartai. Atsakovė ne tik nesupažindino ieškovo su reikalingais dokumentais, bet ir elgėsi nesąžiningai – klastojo ieškovo parašus ir naudojo juos tam, kad melagingai pagrįstų supažindinimo su tokiais dokumentais aplinkybę. Ekspertizės atliktos 1993–1995 m., ginčo trauma įvyko 2008 m., todėl šios ekspertizės nėra tinkamas įrodymas apie iki šiol ieškovo jaučiamus liekamuosius 1995 m. traumos reiškinius. Atsakovė nėra pateikusi kitų įrodymų, kad ieškovo iki šiol jaučiami, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. gegužės 11 d. pasireiškę liekamieji traumų reiškiniai yra sąlygoti būtent 1995 m., o ne 2008 m. įvykusios traumos. 2012 m. balandžio 23 d. išraše iš medicininių dokumentų yra konstatuoti po ginčo traumos 2008 m. atsiradę liekamieji reiškiniai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodyta, kad išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pradėtos išdavinėti tik įsigaliojus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus 2007 gruodžio 11 įsakymui „Dėl išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtinimo“ Nr. V-85, todėl laikytina įrodyta, kad po 1995 m. traumos ieškovui nebuvo nustatyti apribojimai darbo sąlygoms ir pobūdžiui. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas atliko veiksmus, sąlygojusius nelaimingą atsitikimą darbe ir kvalifikuotinus kaip didelis jo neatsargumas. Visuotinai žinoma, kad skausmo atveju taikoma terapinė priemonė – nuskausminimas, o esant judamojo aparato sutrikimams – kineziterapija ir panašios reabilitacinės priemonės, todėl šių terapinių priemonių taikymo nenurodymas nereiškia, kad ieškovui nėra reikalinga jas taikyti. Atsakovė ne motyvuotai ginčija sprendimą pripažinti senaties terminą daliai žalos nepraleistu, o praleistai daliai – atnaujinti, o atkartoja prašymą taikyti ieškinio senatį, tuo pažeisdama CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą nurodyti skundo pagrindą.

Atsakovė nurodo, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis vidutinis mėnesio bruto atlyginimas statybų sektoriuje nuo 2008 iki 2010 metų sumažėjo vidutiniškai apie 30 procentų (nuo 2 428 Lt iki 1 718 Lt). Krizės metu mažėjo statybų sektoriuje dirbančių žmonių skaičius: 2008 metais Kauno apskrityje samdomų darbuotojų skaičius statybos sektoriuje buvo 24 626, o 2010 metais – tik 15 381. Atsakovės darbuotojų skaičius nuo 2008 iki 2010 metų sumažėjo per pusę, 2009 metais atleista net 42 procentai darbuotojų. Tikėtina, kad net jei būtų buvęs darbingas, ieškovas būtų ne tik mažiau uždirbęs, bet ir visai netekęs darbo. Atsakovės 2012 m. gegužės 21 d. pažymoje apie vidutinį darbo užmokestį Nr. 3-29-109 nenurodytas nei vienas darbuotojas nurodytu laikotarpiu dirbęs tokiose pačiose kaip ieškovas pareigose, nes nebuvo daugiau darbuotojų, užimančių tokias pareigas. Šioje pažymoje yra nurodyti darbuotojai, kurie dirbo pareigose, pagal savo pobūdį panašiausiose ieškovo pareigoms, buvo tos pačios montuotojų brigados darbininkai. Kadangi ieškovas reikalavo priteisti turtinę žalą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. gegužės 10 d., nebuvo tikslo teikti duomenis apie atsakovės darbuotojų uždarbį kitais metais. Tai, kad pažymoje nėra detalizuotos darbo užmokesčio sudedamosios dalys, neturi įtakos pažymoje nurodytų galutinių duomenų tikrumui. Ieškovas ir jo atstovas pasiruošimo bylai metu, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nekvestionavo šio įrodymo, neprašė papildomų duomenų ar įrodymų. Ieškovo atstovas tik baigiamosiose kalbose pateikė argumentų dėl vienų ar kitų įrodymų tinkamumo. Neiškėlusi įrodymų nepatikimumo ar papildomų įrodymų pateikimo klausimų, šalis neturi teisės remtis šiomis aplinkybėmis procese vėliau, kuomet papildomų įrodymų teikimas yra negalimas ar apribotas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, dėl nelaimingo atsitikimo darbe sunkiai sutrikus ieškovo sveikatai, įvertino nukentėjusiojo kaltę ir nusprendė dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Dėl ieškinio senaties termino

Apeliantė atsakovė pagrįstai teigia, jog civilinio ieškinio nereiškimas ikiteisminio tyrimo metu teismų praktikoje yra pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant ieškinio senaties klausimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis terminas praleistas nedaug (įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, buvo 2008 m. birželio 9 d., ieškinys dėl jo metu padarytos turtinės žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas iki 2011 m. birželio 9 d., yra pareikštas 2012 m. kovo 14 d.), kad termino praleidimą nulėmė ilgas ieškovo gydymasis dėl sunkaus sužalojimo, pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą pagrįstai atnaujino. Tai atitinka apeliantės minimoje nutartyje nurodomą kasacinio teismo praktiką, formuojamą praleistos ieškinio senaties pasekmių klausimu civilinėse byloje dėl žalos, padarytos sunkiu sveikatos sužalojimu, atlyginimo. 2012 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui UAB „Algesa“, tretieji asmenys G. K., L. K. ir V. B., dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus kriterijus sprendžiant dėl termino atnaujinimo, pripažino, jog terminas pažeistai teisei ginti turėjo būti atnaujintas dėl prašomos apginti vertybės, t. y. ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą darbe sužalojus jo sveikatą, dėl ko jis prarado 50 proc. darbingumo, jam nustatytas invalidumas. Tokiu atveju ieškinio senaties termino taikymas, užtikrinant santykių stabilumą ir apsaugant pažeidimą darbo saugos srityje padariusį atsakovą nuo pareigos atlyginti padarytą žalą, būtų neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – asmens sveikatai ir būtinybei kompensuoti jos praradimą.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

Šalis siejo darbiniai santykiai. Atsakovės, kaip statybos įmonės, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams.

DK 249 straipsnis įtvirtina darbdavio pareigą pagal Civilinio kodekso normas atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo sveikatos sužalojimo. 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.283 straipsnio nuostatas. CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (nagrinėjamu atveju – mechanizmų naudojimu), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad ji atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.828 straipsnio 1dalis).

Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo instruktavimo dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu nebuvimą, nes pagal Nelaimingo atsitikimo darbe akto 3.11p. ieškovas buvo instruktuotas saugiai dirbti darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau jis nebuvo apmokytas dirbti su potencialiai pavojingais įrengimais ir nebuvo atestuotas dirbti, valdyti mobilias kėlimo platformas (3.13, 3.12 p.).

Atsakovės darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale 6 lape 25 eilutėje ir 2008m. gegužės 12 d. paskyroje - leidime metalo konstrukcijų montavimui objekte lauko sąlygomis, naudojant kėlimo įrenginius, esantys ieškovo parašai yra suklastoti. Tai patvirtina 2010 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-4-ISI-2514 ikiteisminio tyrimo byloje Nr.25-1-0756-08. Ši aplinkybė nebuvo žinoma Valstybinei darbo inspekcijai, 2008 m. liepos 14 d. surašant nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Teismo atliktas instruktavimą liečiantis akto punkto įvertinimas atitinka nuostatas CPK 185 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios teismą įrodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tuo vadovaujantis atmestinas su minėtų Nelaimingo atsitikimo darbe akto punktų vertinimu susijęs atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog akte konstatuotos ieškovui naudingos aplinkybės buvo laikytos nustatytomis, o atsakovei naudingos aplinkybės – ne. Remdamasis įrodymų visetu - oficialiu rašytiniu įrodymu (Nelaimingo atsitikimo darbe aktu), specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje apie ieškovo parašo suklastojimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nebuvo tinkamai apmokytas/instruktuotas dirbti jam pavestą darbą (valdyti potencialiai pavojingą įrenginį - mobilią kėlimo platformą), kurio atlikimo metu įvyko nelaimingas atsitikimas.

Apeliantė atsakovė neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovo neapmokymą ir neatestavimą dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu padaryta iš ieškovo žodžių ar remiantis vien parašų instruktavimo dokumentuose suklastojimu, nesivadovaujant kitais įrodymais, patvirtinančiais, jog ieškovas buvo apmokytas dirbti su mobiliomis darbinėmis žirklinėmis platformomis.

Apmokymo nebuvimas konstatuotas Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu, kurio atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, nenuginčyto LR Vyriausybės 2004m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 71 punkte numatyta tvarka, buvimo oficialiu didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu. Antra vertus, 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr.25-1-0756-08 vėliau buvo panaikintas, o tyrimą nutraukusiame 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime tokio apmokymo faktas nebuvo konstatuotas. Sutiktina su apeliacine tvarka vertinamo sprendimo išvada, jog šios aplinkybės neįrodo ir 2010 m. rugsėjo 24 d. UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro“ pažyma apie ieškovo siuntimą mokytis ir atestavimo komisijos išvada dėl galėjimo dirbti kėlimo įrenginių lopšiuose bei 2012m. sausio 26 d. UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro“ pažyma, patvirtinanti, kad ieškovas 2008 m. vasario 11-27 dienomis lankė padalinio vadovo programos kursus. Apmokymas dirbti pagal darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopšiuose, programą nepatvirtina, kad ieškovas galėjo dirbti su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti. Prie 2012 m. sausio 26 d. pažymos pridėta padalinio vadovo programa neturi jokių tikrumo ir patikimumo požymių. Ji yra suderinta ne su Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, o tik su privataus juridinio asmens AB „YIT Kausta" rangos darbų direktoriumi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokios programos išklausymas negali gali būti pripažįstamas suteikiančiu darbuotojui atitinkamą kvalifikaciją ar atestaciją. Esant tokioms aplinkybėms, apmokymo fakto negali patvirtinti kartu besimokiusiųjų liudytojų parodymai, įskaitant ir Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus V. V., pasirašiusio institucijos, kurios akte konstatuotas reikiamo apmokymo nebuvimo faktas, parodymus dėl UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro“ 2007 m. balandžio 11 d. atestacijos pažymėjimo dėl darbo kėlimo įrenginių lopšiuose įvertinimo kaip tinkamo dirbti su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti (ikiteisminio tyrimo bylos t. 2 b.l. 52, t. 3 b.l. 50-51) ar apeliaciniame skunde nurodomas ieškovo paaiškinimų apie dalyvavimą UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro“ mokymuose prieštaringumo vertinimas. Analogiškai vertintini tais pačiais apmokymo šaltiniais grindžiami atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo apmokymo darbo saugos ir sveikatos klausimais ir paskyrimo būti už tai atsakingu objekte. Pažymėtina, kad asmenų, atsakingų už saugą objekte, paskyrimo nebuvimas buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, o civilinėje byloje atsakovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Jos kaip ieškovo darbdavės atsakomybės už darbų saugą nepašalina nuoroda apie statybos objekto, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, generalinės rangovės UAB „Nigema“ pareigą koordinuoti darbdavių ir, jei reikia, savarankiškai dirbančių asmenų veiklą, kad jie vykdytų saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi nurodomą Nelaimingo atsitikimo darbe akto, siejant jį su kitais įrodymais, vertinimą formuojančia kasacinio teismo praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu išdėstytų argumentų nekartoja. Atsakovės pateikti įrodymai yra nepakankami nuspręsti, kad ieškovas turėjo pažymėjimą ar kitokį jo atestavimą, apmokymą dirbti su su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti patvirtinantį dokumentą, todėl yra pats kaltas dėl įvykusios nelaimingo atsitikimo.

Dėl ieškovo didelio neatsargumo

Nurodant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, tyrimo akto 7 punkte yra konstatuota, kad brigadininkas V. G. su šaltkalviu montuotoju vykdė ryšių montavimus tarp santvarų, neparuošę savaeigių žirklinių keltuvų darbo zonos, nepašalinę ant perdangos besimėtančių metalo konstrukcijų, neįvertinę galimo pavojaus, važinėjant su pakelta į 5 m. aukštį platforma. Akto 17.3 punkte yra nurodomas brigadininko nuostatų 6.13 punkto, įpareigojančio brigadininką nuolat tikrinti švarą ir tvarką darbo vietose, pažeidimas. Sutiktina su apeliante atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nelaimingo atsikimo priežastis, nepagrįstai neatsižvelgė į akte konstatuotą ieškovo kaltę – švaros darbo vietoje neužtikrinimą, pašalinant iš jos besimėtančias metalo konstrukcijas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, stipresnioji šalis kaip darbdavys, stambi statybų bendrovė, kurioje atliekami darbai su potencialiai pavojingais įrenginiais turėjo ypatingai kruopščiai supažindinti darbuotojus su taisyklėmis, instruktuojančiomis darbą su šiais įrenginiais ir tik įsitikinus, kad asmuo su jomis bei kitais reikalingais dirbti brigadininko darbą dokumentais supažindintas, jį paskirti brigadininku bei leisti dirbti su įrenginiu. Esant suklastotiems ieškovo parašams darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale ir 2008m. gegužės 12 d. leidime metalo konstrukcijų montavimui objekte, naudojant kėlimo įrenginius, sprendė, kad tokie UAB „Mitnija“ veiksmai visiškai eliminuoja ieškovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe įvykio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo instruktavimo ir apmokymo dirbti su žirkliniu keltuvu bei jį valdyti nebuvimas nepašalina ieškovo atsakomybės dėl švaros ir tvarkos palaikymo darbo vietoje, kurią jis kaip brigadininkas prisiėmė, sutikdamas eiti šias pareigas, pasirašydamas statybos įmonės brigadininko nuostatus (t. 1 b.l. 120-122) ir gaudamas už tai darbo užmokestį. Švaros ir tvarkos darbo vietoje palaikymui specialaus pasirengimo nereikia (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Besimėtančių darbo vietoje metalo konstrukcijų nepašalinimas yra priskirtas prie nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių. Kaip ir atsakovė, ieškovas neginčijo šios Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvados, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Minimą aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta dideliu nukentėjusiojo asmens neatsargumu, tačiau sprendžia, kad, įvertinus atsakovės, atsakingos už tinkamai neinstruktuoto/neapmokyto darbuotojo leidimą dirbti su pavojingu įrenginiu, kaltę, ieškovo kaltė dėl darbo vietos nesutvarkymo, siejant tai priežastiniu ryšiu su įvykio kilimu, nėra ženkli. Didesnio pavojaus šaltinio valdytoja atsakovė neįrodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ieškovo didelio neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog žala atsirado dėl atsakovės kaltės - netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo statybvietėje (akto 17.1 p.), netinkamo potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimo ir priežiūros (akto 17.2 p.), saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo (akto 17.3 p.). Šiam teisiniam santykiui kvalifikuoti apeliacinės instancijos teismas pritaiko kitą materialinės teisės normą – CK 6.270 straipsnio 1 dalį. Kadangi žalai atsirasti padėjo ir aukščiau nurodytas nukentėjusiojo ieškovo neatsargumas, atsižvelgiant į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto 17.3 punkte nurodytą pažeidimą sudaro Brigadininko nuostatų pažeidimas bei Savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiūros vadovo Nr. 46 a 1.2.1, 1.3.1, 4.3.2.3 punktų reikalavimų nesilaikymas, įvertinus, kad ieškovas nebuvo apmokytas dirbti su šiuo įrenginiu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo neatsargumas nelaimingą atsitikimą nulėmė 15 procentų, todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytoja atsakovė yra atsakinga už 85 procentus atsiradusios žalos (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sunkaus sveikatos sužalojimo darbe atveju, praktika, pagal kurią 50 000 Lt dydis yra pripažįstamas sąžiningu, teisingu ir protingu neturtinės žalos atlyginimu.

Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl nebuvimo įrodymų, kad ginčo laikotarpiu darbą ieškovui trukdė susirasti ne 2008 m. birželio 9 d., o 1995 m. patirti sužalojimai. Tai paneigia ieškovo darbo santykių su atsakove faktas. 1993–1995 m. atliktos ekspertizės neįrodo, kad po 2008 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo jis turi jausti liekamuosius 1995 m. traumos reiškinius. Tokių duomenų nėra ieškovo medicininiuose dokumentuose, išduotuose gydant nelaimingo atsitikimo pasekmes. Nesant medicininiais duomenimis patvirtintų įrodymų, negalima laikyti nustatytomis apeliantės atsakovės nurodomų aplinkybių, kad ieškovo iki šiol jaučiami, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. gegužės 11 d. pasireiškę liekamieji traumų reiškiniai yra sąlygoti 1995 m., o ne 2008 m. įvykusios traumos (CPK 177 straipsnio 3 dalis). 2012 m. balandžio 23 d. išraše iš medicininių dokumentų yra konstatuoti po ginčo įvykio atsiradę liekamieji reiškiniai. Tarp jų yra ir dešinės rankos įvairių kaulų lūžiai ir dešinės kojos blauzdikaulio vidinio kulkšnelio lūžis, kuriuos apeliantė atsakovė teigia atsiradusius ir tebeįtakojančius ieškovo sveikatą po ankstesnės traumos (t. 2 b.l. 5-6). Sutiktina su atsakove, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų apie jo bendro gyvenimo su sugyventine iširimą būtent dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau ir be šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvardinti neturtinės žalos dydį įtakojantys ieškovo sveikatos ilgalaikio sutrikdymo veiksniai yra pakankami 35 000 Lt dydžio žalos priteisimui. 15 procentų (5250 Lt) ji sumažintina tik dėl apeliacinės instancijos teismo nustatyto nukentėjusiojo neatsargumo, padėjusio šiai žalai atsirasti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl sveikatos sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovo vidutinės mėnesinės pajamos sumažėjo nuo 4011 LTL iki 1170 LTL, t.y. 2841 Lt, kas nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. per 21 mėnesį sudaro 59 661 Lt. Šią sumą ieškovui sumažinus 6825 Lt, sprendė, kad vidutinių pajamų sumažėjo 52936 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikė Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais pagrįstus papildomus įrodymus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadą apie darbo užmokesčio statybų srityje kritimą 2008-2010 metais daugiau kaip 40 procentų. Iš pažymų apie atsakovės įmonės panašioje srityje dirbusių ir panašaus dydžio darbo užmokestį gavusių darbuotojų darbo užmokestį matyti, kad suvirintojo elektra M.D. darbo užmokestis per 2009 metų devynis mėnesius sumažėjo 37 procentais, šaltkalvio montuotojo E.J. vidutinis uždarbis 2009 metais, lyginant su 2008m., sumažėjo 45 procentais, o 2010 m., lyginant su 2009m. – 20 procentų, šaltkalvio V.M. darbo užmokestis analogiškai sumažėjo 42 ir 3 procentais, montuotojo R.N. – 47 ir 32 procentais, suvirintojo elektra V.P., kuris dirbo ir brigadininku – 66 ir 15 procentais (pažymėtina, kad už brigadininko pareigas ieškovo gautas darbo užmokesčio priedas sudarė 50 Lt). Toks pat yra ir kitų panašaus dydžio darbo užmokestį gavusių darbuotojų darbo užmokesčio neigiamas pokytis ( t. 3 b.l. 4-66).

Tai papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl visuotinai žinomos aplinkybės ginčo laikotarpiu - ekonominės krizės – ieškovo darbo užmokestis taip pat būtų atitinkamai sumažėjęs, nes tokio paties dydžio darbo užmokesčio atsakovė objektyviai nebūtų galėjusi mokėti. Dėl to, kad ieškovas nedirbo, darbo užmokesčio sumažėjimo negalima tiksliai nustatyti, todėl laikytina, kad žalos dydžio ieškovas negali tiksliai įrodyti. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į minėtus įrodymus, ekonominę situaciją šalyje, vadovaujantis proporcingumo, lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo principais, yra pagrindas prašomas priteisti negautas pajamos sumažinti iki 30 000 Lt. Įvertinus, kad dėl tokio dydžio turtinės žalos atsiradimo 15 procentų yra kaltas ir ieškovas, ši suma atitinkamai sumažintina iki 25500 Lt (30000-4500).

Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs atsakovės pagal 2013 m. gegužės 6 d. teismo nutartį pateiktus įrodymus, nepasisako dėl t. 3 b.l. 14-17 esančių papildomų duomenų apie ieškovo kvalifikaciją jo gyvenimo aprašyme, nes analogiškus su kvalifikacija susijusius įrodymus yra įvertinęs nutarties 10-me puslapyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neteisingai teigia apie ieškovo darbą UAB „Kaminta“ nuo 2010 m. vasario mėnesio. VSDFV duomenys patvirtina, jog šioje įmonėje ieškovas įsidarbino 2011 gegužės 10 d.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvadoms dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Kitaip įvertinus bylos įrodymus dėl ieškovo neatsargumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.282 straipsnio nuostatų dėl atsižvelgimo nukentėjusiojo kaltę, todėl sprendimas pakeistinas, priteistos turtinės žalos dydį sumažinant iki 25500 Lt, neturtinės žalos – iki 29750 Lt (CPK 329 straipsnio 1dalis, 330, 320 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai padidintinos atsakovės advokato pagalbos išlaidos ir sumažintinas valstybei priteistinas žyminis mokestis. Atsakovė yra sumokėjusi 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, ginčo dėl jų dydžio nėra. Ieškinį patenkinus 54 procentais, priteistina 1380 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 1657,50 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovo atsakovei priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, neviršijančios Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) nustatyto dydžio - 1700 Lt už apeliacinį skundą (8.10p.), 400 Lt – už atsiliepimą į apeliacinį skundą (8.11p.). Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 15 procentų, todėl jai iš ieškovo priteistina 315 Lt (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis, t. 2 b.l. 157-161).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą, ieškovui iš atsakovės priteistas negautas pajamas sumažinant iki 25500 (dvidešimt penkių tūkstančių penkių šimtų) Lt, neturtinės žalos dydį – iki 29750 (dvidešimt devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) Lt, iš ieškovo atsakovei priteistas advokato pagalbos išlaidas padidinant iki 1380 (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt) Lt, iš atsakovės valstybei priteistą žyminį mokestį sumažinant iki 1657,50 (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt septynių Lt 50 ct) Lt bei nurodant, kad 5 procentų procesinės palūkanos skaičiuotinos už priteistą 55250 Lt sumą.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 315 (tris šimtus penkiolika) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472).

Teisėjai Evaldas BurzdikasŽibutė BudžienėVirginija Gudynienė