- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-419-92-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00004-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- E. K., ir A
- Advokatai
- Mindaugas Banelis
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-92-2012
Teisėjas Algimantas Valantinas Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00004-2011-9
2012 m. gegužės 25 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. ir jo gynėjo Mindaugo Banelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 2 d. (2007 06 28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija), ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu E. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL (2600Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per tris mėnesius.
Pinigai, kurie buvo kyšio dalykas (700 JAV dolerių ir 60 Lt), saugomi Lietuvos Respublikos STT Finansų skyriuje (t.2., b.l. 106-107), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu konfiskuoti valstybės nuosavybėn.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteistas už tai, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima siuntų iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką gabenimu, direktoriumi, 2011 m. sausio 20 d. 11 val. 27 min. ir 2011 m. sausio 24 d. 12 val. 52 min. pokalbių telefonu su V. D. metu iš pastarojo sužinojęs, jog Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiasis inspektorius A. S., turėdamas įgaliojimus teisės aktų nustatyta tvarka pasirinktinės atrankos būdu ar esant įtarimui, kad prekės gabenamos ar saugomos pažeidžiant teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, atlikti prekių muitinį tikrinimą, to nedarė ir reikalauja už tai po 200 litų už kiekvieną 2010 metų gruodžio mėnesį per Klaipėdos jūrų uostą atgabentų siuntų svorio toną, pažadėjo duoti kyšį muitinės pareigūnui. Taip, E. K., žinodamas, kad A. S. iš tikrųjų neatliko uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų gruodžio mėnesį atgabentų iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką siuntų muitinio tikrinimo, netiesiogiai, t. y. per V. D., nurodytų pokalbių telefonu metu, sutiko su A. S. reikalavimu ir pažadėjo duoti pastarajam po 200 litų kyšio už kiekvieną 2010 metų gruodžio mėnesį per Klaipėdos jūrų uostą atgabentų siuntų svorio toną, t.y pažadėjo duoti kyšį už neteisėtą A. S. neveikimą vykdant įgaliojimus. Vykdydamas savo nusikalstamą pažadą E. K., 2011 m. vasario 2 d. apie 9 val. 30 min. prie namo, esančio D. G. g. 10, Vilniuje, savo automobilyje ,,Mercedes B. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė V. D. A. S. reikalautą kyšį – 700 JAV dolerių (pagal oficialų Lietuvos banko 2011 m. vasario 8 d. kursą 1771 lt) ir 60 lt, iš viso 1831 Lt, kuriuos V. D. 2011 m. vasario 8 d. apie 10 val. Vilniaus teritorinės muitinės patalpose, esančiose Savanorių pr. 174, Vilniuje, perdavė A. S., t. y. jis, E. K., netiesiogiai veikdamas per V. D., papirko muitinės pareigūną A. S., duodamas 1831 lt kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. ir jo gynėjas M. Banelis prašo panaikinti apylinkės nuosprendį dalyje dėl E. K. nuteisimo ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant jo turinį nustatančius BPK 302-307 straipsnių bei LAT Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimus. Nuosprendyje atlikta ne visų įrodymų analizė, teismas neatskleidė visų aplinkybių, kurios iš esmės paneigia E. K. kaltę, taip pat teismas nenustatė ar nusikalstamo veikos imitavimo modelis buvo teisėtai bei tinkamai inicijuotas ir įvykdytas, ar nusikalstamą veiką imituojantis asmuo (V. D.) veikė teisėtai, neviršydamas įgaliojimų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 305 str. nuostatas. Iš teismo nuosprendyje aprašomojoje dalyje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantas būtent telefoninių pokalbių su V. D. metu sužinojo apie galimybę duoti kyšį muitinės pareigūnui, siekiant gabenamų siuntų patikrinimo išvengimo, sutiko duoti kyšį ir vėliau, t.y. 2011 m. vasario 2 d. kyšį per V. D. perdavė A. S. pirmą kartą. Šios teismo nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms. Iš V. D. pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodytų faktų matyti, kad nusikalstama veika, kurią tariamai atliko E. K., yra tęstinė, susidedanti iš kelių ar net keliolikos epizodų – nuo 2007-2008 metų. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo nuosprendyje minimi 2011-01-20 ir 2011-01-24 telefoniniai pokalbiai, kuriuose nėra užfiksuota, kad V. D. praneša E. K. apie galimybę A. S. mokėti kyšį už siuntų netikrinimą, nėra užfiksuota, kad E. K. sutinka mokėti po 200 Lt už kiekvieną siuntų toną. Be to, skunde nurodoma, kad V. D. teismo posėdžio metu nurodytos ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotos aplinkybės iš esmės prieštarauja vienos kitoms – tai yra iš teismo nuosprendyje konstatuotų aplinkybių darytina išvada, kad E. K. padarė nusikaltimą, tai yra, per tarpininką įvykdė papirkimą tik 2011 m. vasario 2 d., o iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei V. D. duotų parodymų matyti, kad šis tariamai E. K. padarytas nusikaltimas buvo tęstinis ir šio nusikaltimo pradžios laikas – 2007-2008 metai. Skunde taip pat nurodoma, jog nustačius, kad nusikalstama veika yra tęstinė, tai turi būti nurodyta nuosprendyje, tiksliai apibrėžiant nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos laiką, epizodų skaičių, jų padarymo aplinkybes. Apylinkės teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas iš esmės grindė vieno liudytojo – V. D. parodymais, kitų proceso dalyvių, tarp jų ir nuteistojo E. K. parodymus atmetė, pripažino nepatikimais ir abejotinais. Teismas neištyrė bei nenustatė visų nusikalstamos veikos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių bei faktų, o tam tikros konstatuotos aplinkybės neatitinka, prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotoms aplinkybėms. E. K., būdamas atsakingas bei rūpestingas verslininkas, buvo suinteresuotas siuntų pristatymu laiku, tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo to, kad jis buvo suinteresuotas kyšių mokėjimu muitininkams. Vykdant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, buvo padaryti ir į bylą pateikti vaizdo bei garso įrašai, slapto sekimo protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolai, tačiau šiuose protokoluose užfiksuota informacija nepatvirtina apelianto atlikto A. S. papirkimo fakto. Liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina apelianto kaltės. E. K. kaltė yra grindžiama išimtinai tik V. D. parodymais. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – iš karto atmetė E. K. parodymus, jų nevertino, netikrino. Taip pat teismas netikrino ir liudytojų G. C. ir V. B. parodymų. Anot apelianto, apylinkės teismo nuosprendis paremtas iš esmės prieštaringais, nepatikrintais bei nepatikimais įrodymais, egzistuoja nepašalintų abejonių dėl E. K. kaltės, kurie vertintini jo naudai.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2011-01-13, kai buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, nebuvo jokių duomenų nei apie daromus, nei apie planuojamus daryti nusikaltimus, šie duomenys atsirado tik 2011-01-17 (A. S. atžvilgiu) ir 2011-01-20 (E. K. atžvilgiu), todėl, pažeidus pirmąją nusikalstamos veikos imitavimo modelio sankcionavimo sąlygą, sankcionavimas buvo neteisėtas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog papirkimas ir kyšininkavimas yra glaudžiai susiję nusikaltimai, nenustačius vieno nusikaltimo sudėties, negali būti konstatuojamas kito nusikaltimo sudėties buvimas. Kadangi A. S. neišreiškė kyšio priėmimo valios, neturėjo tyčios kyšį priimti, E. K. veikoje negali būti konstatuotas papirkimo sudėties buvimas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
BK 227 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis – atsakomybė kyla tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. (2007 06 28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija)
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad E. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima siuntų iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką gabenimu, direktoriumi, 2011 m. sausio 20 d. 11 val. 27 min. ir 2011 m. sausio 24 d. 12 val. 52 min. pokalbių telefonu su V. D. metu iš pastarojo sužinojęs, jog Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiasis inspektorius A. S., turėdamas įgaliojimus teisės aktų nustatyta tvarka pasirinktinės atrankos būdu ar esant įtarimui, kad prekės gabenamos ar saugomos pažeidžiant teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, atlikti prekių muitinį tikrinimą, to nedarė ir reikalauja už tai po 200 litų už kiekvieną 2010 metų gruodžio mėnesį per Klaipėdos jūrų uostą atgabentų siuntų svorio toną, pažadėjo duoti kyšį muitinės pareigūnui. Taip, E. K., žinodamas, kad A. S. iš tikrųjų neatliko uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų gruodžio mėnesį atgabentų iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką siuntų muitinio tikrinimo, netiesiogiai, t. y. per V. D., nurodytų pokalbių telefonu metu, sutiko su A. S. reikalavimu ir pažadėjo duoti pastarajam po 200 litų kyšio už kiekvieną 2010 metų gruodžio mėnesį per Klaipėdos jūrų uostą atgabentų siuntų svorio toną, t.y pažadėjo duoti kyšį už neteisėtą A. S. neveikimą vykdant įgaliojimus. Vykdydamas savo nusikalstamą pažadą E. K., 2011 m. vasario 2 d. apie 9 val. 30 min. prie namo, esančio D. G. g. 10, Vilniuje, savo automobilyje ,,Mercedes B. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė V. D. A. S. reikalautą kyšį – 700 JAV dolerių (pagal oficialų Lietuvos banko 2011 m. vasario 8 d. kursą 1771 lt) ir 60 lt, iš viso 1831 Lt, kuriuos V. D. 2011 m. vasario 8 d. apie 10 val. Vilniaus teritorinės muitinės patalpose, esančiose Savanorių pr. 174, Vilniuje, perdavė A. S., t. y. jis, E. K., netiesiogiai veikdamas per V. D., papirko muitinės pareigūną A. S., duodamas 1831 lt kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.
Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo kaltė pilnai įrodyta. Pirmiausia liudytojo V. D. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiškino, jog A. S. jis pažįsta maždaug nuo 1997 metų. 2007-2008 metais jis formindavo smulkių siuntų krovinius, kuriuos fiziniai asmenys iš Jungtinių Amerikos Valstijų siuntė į Lietuvą. Šios siuntos buvo gabenamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o vėliau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurioms vadovavo E. K.. A. S. pagal savo pareigas turėjo teisę tikrinti, ar šiuose siuntiniuose nėra uždraustų gabenti ar komercinės paskirties prekių. A. S. susidomėjo šiomis siuntomis ir pasiūlė jam(V. D.) tarpininkauti tarp jo (A. S.) ir E. K.. A. S. paprašė pasiūlyti E. K. jog už kiekvieną siuntos toną jam būtų mokama po 200 Lt, o jis už tai netikrins gabenamų siuntų. Jis E. K. perdavė šį pasiūlymą, o pastarasis su juo iš karto sutiko. Nuo to laiko maždaug kartą per mėnesį ar per kelis mėnesius E. K. jam paduodavo pinigus, o jis juos perduodavo A. S.. E. K. su A. S. tiesiogiai nebendravo. Kartais E. K. pasakydavo, už kiek tonų jis yra skolingas A. S., kartais A. S. pasakydavo, kiek tonų atgabenta. Apie tai kažkokiu būdu tapo žinoma pareigūnams. Jis pats turėjo problemų, t.y. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo sulaikytas. Maždaug tuo metu pareigūnai ir pradėjo kalbą apie pinigų nešimą A. S.. Jis prisipažino, kad taip vyko ir sutiko viską išdėstyti raštu bei sutiko bendradarbiauti atskleidžiant šią nusikalstamą veiką. 2011-01-12 jis pateikė duomenis apie daromas nusikalstamas veikas prokurorui ir vėliau tiek su A. S., tiek su E. K. bendravo jau kontroliuojamas pareigūnų. Su A. S. jis bendravo telefonu, o taip pat 2011-01-17 apie 15 val. 30 min. jie susitiko L. Asanavičiūtės gatvėje prie poliklinikos. Pradžioje pakalbėjo apie tai, kaip V. D. buvo sulaikytas dviem parom, paskui pokalbis buvo apie tai, kaip ir kiek iš E. K. perduoti pinigų A. S.. A. S. pasakė, kad pokalbius reikia maskuoti, t.y. norėdamas pasakyti apie siuntų svorį jis nurodys mašinų skaičių (viena mašina – viena tona). Vėliau su A. S. liudytojas buvo susitikęs bare ,,Alaus namai“ . Čia A. S. ir pasakęs, kad mokėti reikia už 9 tonas. Tai buvo įprastas susitikimas ir pasakymas, tad liudytojui buvo aišku, kad jis iš E. K. turi atnešti po 200 Lt už kiekvieną toną, t.y. 1800 Lt. Apie tai E. K. jis pranešė mobiliojo telefono žinute, ,,Buvau sutikęs šnipą, yra 9 tonos“. Paskambinęs E. K. pasakė, kad užvažiuos. Su E. K. susitiko prie savo namo 2011-02-02 apie 9 val. 10 min. E. K. atvažiavo automobiliu „Mercedes“. V. D. įsėdus, jie pavažiavo apie 20 metrų, E. K. išsiėmė piniginę, išsitraukė pinigus, pasakė, kad litais neturi, tai duos doleriais, pasakė, kad gavo žinutę ir davė 700 dolerių ir 60 litų, JAV doleriai buvo 7 kupiūros po 100 JAV dolerių, viena 50 litų kupiūra ir viena 10 litų kupiūra. Šie pinigai buvo skirti perduoti A. S.. 2011-02-08 apie 9 val. 50 min. jis į Vilniaus teritorinę muitinę nunešė priduoti savo ataskaitas. Jas pridavęs, nuėjo prie A. S. kabineto, apie 10 val. užėjo į vidų. Kabinete buvo A. S. ir jo kolega. A. S. atsistojo nuo stalo, ištiesė ranką sveikintis, jis taip pat jam padavė ranką, kurioje buvo E. K. 2011-02-02 duoti sulankstyti pinigai. Tokiu būdu jis perdavė A. S. 700 JAV dolerių ir 60 litų. Po pasisveikinimo A. S. iš karto pinigus įsidėjo į kišenę ir pasiūlė išeiti pasikalbėti. Jie išėjo pasikalbėti netoli kabineto esančią laiptinę, kur yra rūkymo vieta. Kartu liudytojas nurodė, kad visus šiuos veiksmus jis atliko kontroliuojamas pareigūnų, su kuriais sutiko bendradarbiauti atskleidžiant nusikalstamas veikas. Po to, kai jis perdavė pinigus A. S., pastarasis buvo sulaikytas, bet jis esą to jau nematė. V. D. asmeniškai niekada nėra skolinęsis pinigų iš E. K. ar A. S., jie taip pat iš jo pinigų nesiskolino, neprašė paskolinti. Anot V. D., 700 JAV dolerių ir 60 litų tikrai nėra skolos grąžinimas, nes E. K. jam nebuvo skolingas, šie pinigai buvo skirti A. S. už siuntų netikrinimą.
Taip pat E. K. kaltę patvirtina ir liudytojo G. C. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiškino, jog jis dirba muitinės tarnybinių tyrimų tarnyboje. Jo darbo baras yra kova su korupcija muitinėje. Jam pagal tarnyboje turimą informaciją buvo žinoma, kad muitinės pareigūnas A. S. už pareigų atlikimą ar neveikimą gali imti atlygį, tačiau konkrečių detalių nežinojo. Žinojo ir tai, kad pinigus gali perdavinėti V. D.. Viename iš tyrimų sulaikius V. D. jis su juo ir pradėjo kalbėtis ta tema. V. D. šio pokalbio metu pats papasakojo, kad jis „nešioja“ pinigus muitinės pareigūnui A. S., kad jis yra tarsi tarpininkas tarp verslininko ir šio muitininko. Pokalbio metu V. D. buvo pasiūlyta bendradarbiauti ir pranešti apie jam žinomas aplinkybes prokuratūrai. V. D. sakė, kad tie reikalai vyksta ir toliau, buvo įsitikinęs, kad muitinės pareigūnas jam vėl skambins ir vers būti tarpininku gaunant pinigus iš verslininko. Tokia informacija 2011 m. sausio mėn. buvo pateikta ir prokuratūrai. Taip pat liudytojo V. B. parodymais nustatyta, kad jis yra G. C. bendradarbis. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas nurodė, kad jų padalinys turėjo informacijos, kad muitinės pareigūnas A. S. gali imti kyšius iš verslininkų. Ši informacija buvo gauta atliekant operatyvinį tyrimą. Šią informaciją pilnai patvirtino V. D., kuris pokalbio metu paaiškino kaip viskas vyksta, kad jis esąs tarsi tarpininkas tarp A. S. ir E. K., atnešdamas pinigus už netikrinamas siuntas. Tai jis darąs jau keli metai ir kad tai vyksta toliau. Liudytojas taip pat patvirtino, kad V. D. sutiko bendradarbiauti ir kreiptis į prokuratūrą.
E. K. kaltė įrodyta ir rašytine bylos medžiaga, kuri tinkamai ir išsamiai išanalizuota apylinkės teismo nuosprendyje. 2011-01-18 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atliekant nusikalstamos veikos imitavimą protokole užfiksuotas E. K. ir V. D. susitikimas bei pokalbis 2011-01-13 prie A. G. g. namo Nr. 10, Vilniuje (t. 1, b.l. 13-16). Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta pokalbio analize - V. D. informuoja E. K., kad nebegalės būti tarpininku tarp jo ir muitinės pareigūnų. E. K. prašo „suvesti“ jį su muitinės pareigūnais tiesiogiai. V. D. nurodo muitinės pareigūno telefono numerį ir vardą Audrius, kalbama apie neteisėtus dalykus, nes bijomasi, kad pareigūnai gali sekti, klausytis pokalbių. Taip pat kalbama, kad E. K. skambins iš kito telefono numerio, prašo, kad jį (E. K.) V. D. pristatytų kitu vardu – Viliaus vardu.
Kaip matyti iš 2011-01-20 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atliekant nusikalstamos veikos imitavimą protokolo, jame užfiksuotas A. S. ir V. D. susitikimas bei pokalbis 2011-01-17 šalia viešosios įstaigos „Karoliniškių poliklinika“, esančios L. Asanavičiūtės g. 27A, Vilniuje, automobilyje ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 17-35). Šio pokalbio metu V. D. pasako, kad buvo susitikęs su E. K. dėl siuntinių, pastarasis domisi siuntų kiekiu. Dėl V. D. pradėto tyrimo sutaria riboti ir slėpti tarpusavio susitikimus. A. S. pataria, kad apie siuntų svorį informaciją perduos maskuodamas, t.y. kalbėdamas apie automobilių skaičių. V. D. pasako, kad tonų kiekį reikia pažiūrėti nuo gruodžio 20 d.
2011-02-04 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atliekant nusikalstamos veikos imitavimą protokole užfiksuotas E. K. ir V. D. susitikimas bei pokalbis 2011-02-02 automobilyje „Mercedes B. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 36-38), kurio metu E. K. perdavė V. D. 700 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ir 60 litų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, pokalbis leidžia teigti, kad pinigus E. K. perduoda kaip atlygį muitinės pareigūnui už tokį kiekį, koks buvo nurodytas V. D. žinutėje. E. K. priekaištauja, jog V. D. rašo žinutes, nuogąstaudamas, kad pareigūnai viską mato ir viską girdi. Ši frazė patvirtina, kad E. K. supranta savo veiksmų neteisėtumą. Pokalbio metu darytas slaptas vaizdo įrašas patvirtina, kad pinigus V. D. gauna iš E. K..
2011-02-10 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atliekant nusikalstamos veikos imitavimą protokole užfiksuotas A. S. ir V. D. susitikimas bei pokalbis 2011-02-08 Vilniaus teritorinės muitinės patalpose, esančiose Savanorių pr. 174, Vilniuje (t. 1, b.l. 39-41). Šio susitikimo metu V. D. perdavė A. S. 700 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ir 60 litų.
Sulaikius A. S. ir atlikus jo asmens kratą pas jį buvo surasti V. D. perduoti pinigai (700 JAV dolerių ir 60 Lt) Apžiūrėjus šiuos pinigus konstatuota, kad tai tie patys pinigai, kuriuos 2011 02 02 V. D. gavo iš E. K. (t. 2, b.l. 99-10, 102-105).
2011-02-08 kratos A. S. darbo kabinete Nr. 101, esančiame adresu Savanorių pr. 174, Vilniuje (t. 1, b.l. 110-111), buvo surastas ir paimtas sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais, kurio apžiūros metu nustatyta, kad sąsiuvinyje be kitų įrašų yra įrašai apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atgabentas siuntas – bendrųjų deklaracijų numeriai, sutrumpintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, siuntų svoris (t. 1, b.l. 113-140). Apklausos metu A. S. negalėjo tiksliai nurodyti kodėl užsirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų svorius. Paaiškino, kad tai vienas iš krovinio parametrų. Pirmosios instancijos teismas šiuos užrašus pagrįstai vertino kaip šalutinį įrodymą, patvirtinantį, kad A. S. neteisėtas atlygis pinigais buvo mokamas už siuntos svorį, nes būtent tokias aplinkybes nurodė V. D..
2011-02-08 poėmio metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu Lentvario g. 7, Vilniuje, patalpose (t. 1, b.l. 159-160) buvo paimti dokumentai apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaunamų siuntų muitinės procedūrų įforminimą, iš kurių nustatyta, kad bendrųjų deklaracijų numeriai ir siuntų svoris atitinka A. S. darbo vietoje kratos metu paimtame sąsiuvinyje esančius įrašus bei Vilniaus teritorinės muitinės pateiktuose dokumentuose esančius įrašus – bendrųjų deklaracijų numerius, siuntų svorius (t. 1, b.l. 161-176).
2011-02-19 Vilniaus teritorinės muitinės raštu Nr. 2B-58.13/12-3203 pateikti dokumentai apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaunamų iš Jungtinių Amerikos Valstijų per Klaipėdos jūrų uostą siuntų muitinės procedūrų įforminimą patvirtina, kad pateiktuose dokumentuose esantys bendrųjų deklaracijų numeriai ir siuntų svoris atitinka A. S. darbo vietoje kratos metu paimtame sąsiuvinyje esančius įrašus – bendrųjų deklaracijų numerius, siuntų svorius (t. 2, b.l. 2, 8-61), be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje užfiksuota, kad 2011 02 01 V. D. išsiuntė E. K. žinutę, kad „buvau sutikęs šnipą. Yra 9 tonos“. (t. 1 b.l. 73)
BK 227 str. numatytos nusikalstamos veikos – papirkimo – objektyvieji požymiai gali pasireikšti tokiomis alternatyviomis veikomis: a) pasiūlymu ar b) pažadu duoti kyšį, arba c) kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekiant tų pačių tikslų. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš šių trijų veikų kvalifikuotina pagal BK 227 str. kaip baigtas papirkimas. Papirkimo baigtumo nelemia tai, ar papirktas valstybės tarnautojas, ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus ar dar ne, ar apskritai susilaikė nuo jų atlikimo, ar net nesirengia jų atlikti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kyšio pasiūlymo, pažadėjimo ar davimo būdas, vieta ar kitos panašios aplinkybės. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia tai, kad jis nėra oficialiai reglamentuojamų tarnybinių ar darbinių santykių dalis, tačiau siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu. Papirkimas laikomas kvalifikuotu, jei kyšio davėjas siekė neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos (neveikimo) vykdant įgaliojimus. Byloje neabejotinai nustatyta, kad E. K. pažadėjo duoti kyšį muitinės pareigūnui A. S. už neteisėtą pastarojo neveikimą vykdant įgaliojimus ir perdavė V. D. A. S. reikalautą kyšį – 700 JAV dolerių ir 60 Lt (iš viso 1831 Lt), taigi netiesiogiai, veikdamas per V. D., papirko muitinės pareigūną A. S., duodamas kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 str. esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai pažadama duoti pinigus (kitas turtines vertybes) – ar pačiam valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui), ar per valstybės tarnautoją kitam fiziniam, juridiniam asmeniui, o tai, ko siekiama tokiu pažadu. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant (žadant) turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Nagrinėjamoje byloje tai ir buvo nustatyta.
Kolegija konstatuoja, kad E. K. veikė tiesiogine tyčia. Jis neabejotinai suvokė, kad pažada duoti ir duoda kyšį muitinės pareigūnui už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir norėjo taip veikti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2011-01-13, kai buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, nebuvo jokių duomenų nei apie daromus, nei apie planuojamus daryti nusikaltimus, šie duomenys atsirado tik 2011-01-17 (A. S. atžvilgiu) ir 2011-01-20 (E. K. atžvilgiu), todėl, pažeidus pirmąją nusikalstamos veikos imitavimo modelio sankcionavimo sąlygą, sankcionavimas buvo neteisėtas. Šie skundo teiginiai yra klaidinantys. Kaip numato BPK 159 str. 1 d., prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Kolegija pažymi, kad 2011-01-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymą ir leido atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus. Minėtoje apylinkės teismo nutartyje aiškiai nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų apie galimai daromas nusikalstamas veikas, ir, siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas darančius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, buvo leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus. Be to, pažymėtina, jog byloje yra 2011-01-12 V. D. pareiškimas apie nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, neturi teisinės galios kvestionuoti pagrįstų, teisėtų ir neskundžiamų nutarčių.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas iš esmės grindė vieno liudytojo – V. D. parodymais, kitų proceso dalyvių, tarp jų ir nuteistojo E. K. parodymus atmetė. Kolegija pažymi, kad nuosprendis pagrįstas ne tik liudytojo V. D. parodymais, kurie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo nuoseklūs ir esminėse detalėse sutapo, bet ir eile kitų įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išdėstė ir išanalizavo nutartyje. Apeliaciniame skunde teigiama, jog iš teismo nuosprendyje konstatuotų aplinkybių darytina išvada, kad E. K. padarė nusikaltimą, tai yra, per tarpininką įvykdė papirkimą tik 2011 m. vasario 2 d., o iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei V. D. duotų parodymų matyti, kad šis tariamai E. K. padarytas nusikaltimas buvo tęstinis ir šio nusikaltimo pradžios laikas – 2007-2008 metai. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai, kokiu būdu, kokiomis sąlygomis nuteistasis A. S. ims iš apelianto tam tikrą sutartą pinigų kiekį už atvežtą į Lietuvą krovinį, t.y. 200 Lt , anot liudytojo V. D. parodymų, buvo aptarta žymiai anksčiau. 2007-2008 metais liudytojas V. D. teikė nuteistajam E. K. muitinės tarpininko paslaugas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas ir nagrinėjamas klausimas dėl konkrečios nusikalstamos veikos.
Apeliaciniame skunde taip pat aiškinama, jog kad apylinkės teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant jo turinį nustatančius BPK 302-307 straipsnių bei LAT Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimus, nuosprendyje atlikta ne visų įrodymų analizė, apylinkės teismas neatskleidė visų aplinkybių, kurios iš esmės paneigia E. K. kaltę. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo neparemti samprotavimai ir vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturintčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę E. K., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, jog E. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 125-128). Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, savo nusikalstama veika pademonstravo nepagarbą viešiesiems interesams bei suvokimą, kad verslo reikalus galima spręsti duodant kyšius. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui ir atidėjo bausmės vykdymą.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. K. ir jo gynėjo Mindaugo Banelio apeliacinį skundą atmesti.