- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- N1-529-876/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- J. S., G. A., L. D.
- Nukentėjusysis
- M. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota vieta adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnį 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė; 2) 2015 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė; 3) 2016 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam skirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė bausmė paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs;
L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens odas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir deklaruota vieta adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas;
J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenamoji ir deklaruota vieta adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. A., L. D. ir J. S. 2017 m. gruodžio 4 d. vakare, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, pro nerakintas duris įsibrovė į gyvenamąjį M. T. priklausančioje sodyboje esantį tvarto priestatą, iš kur pagrobė M. T. priklausantį veržliarakčių, jų galvučių ir kitų priedų rinkinį, kurio vertė 120,00 Eur, kampinį šlifuoklį, kurio vertė 200 Eur ir žoliapjovę „Husqvarna 535“, kurios vertė 800 Eur, tuo M. T. padarė 1120,00 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. A. nurodė, kad supranta atsakomybę, prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad tą dieną gėrė alkoholį su draugais, tada sugalvojo, kad reikia eiti pavogti daiktų pas M. T.. Konkrečiai tų daiktų neieškojo, kai ėjo vogti, tai dar nežinojo, ką vogs. Pažymėjo, kad jie iš anksto nenusprendė ką vogti, ką vertingesnio rado, tą ir pasiėmė. Pas M. T. nusprendė eiti vogti, todėl kad jo sodyba yra nuošalesnė, aplinkui žmonių negyvena. Apvogę pasiskirstė po daiktą, norėjo pasidaryti pinigų, tačiau daiktų nepardavė, juos grąžino savininkui. Žinojo, kad vienas draugas yra nepilnametis, tai J. S., jie tame pačiame kaime gyvena. Nurodė, kad anksčiau pas ūkininką M. T. padėdavo, yra buvęs jo ūkiniuose pastatuose, tiksliai nežinojo, kokių vertingų daiktų turi, tačiau yra matęs, kad turi įrankių. Nurodė, kad jam vienas žmogus sakė, jog reikia žoliapjovės, kad galėtų parduoti ir pasidalinti su juo pinigus, todėl jis ėjo vogti žoliapjovės, o visi kiti daiktai buvo atsitiktiniai. Supranta, kad taip elgtis negalima. Nurodė, kad baimė trukdė atsiprašyti nukentėjusiojo. Nurodė, kad šiuo metu dirba žemės ūkio bendrovėje, alkoholio mažai vartoja, tačiau, kai išgeria, tai tampa problema.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. D. nurodė, kad supranta atsakomybę, prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad tą dieną gėrė alkoholį su draugais, tada sugalvojo eiti vogti. Nuėjo iki pagrindinio kelio, J. S. ir G. A. nuėjo į sodybą, o jis liko ant pagrindinio kelio. Nurodė, kad jie parsinešė trimerį, kampinį šlifuoklį ir raktų rinkinį. Tada parėjo iki Kubilių kaimo. Parodė, kad J. S. pasiliko šlifuoklį, jis pasiliko raktų įrankių dėžę, o trimerį nusinešė pas kitą žmogų ir ten paliko. Pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas ir tikisi, kad daugiau taip nedarys. Nurodė, kad per vasarą planuoja dirbti, todėl minčių apie vogimą nekils. Pažymėjo, kad alkoholį tik retkarčiais vartoja. Mano, kad mažiau su tokiais draugais reikėtų bendrauti, jog nekiltų tokios mintys eiti daryti blogus dalykus. Galvojo, kad niekas nesužinos, jog jie pavogė tuos daiktus. Patvirtino, kad visus daiktus atidavė policijos pareigūnams. Atsiprašė nukentėjusiojo. Patvirtino, kad žinojo, jog vienas iš kaltinamųjų yra nepilnametis, bet nevertė jo gerti.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. S. nurodė, kad supranta atsakomybę, prisipažįsta kaltu. Vartojo alkoholį, tada sugalvojo eiti pas ūkininką vogti. Nuėjo, paėmė tuos daiktus ir grįžo į kaimą. Nurodė, kad jis pasiėmė kampinį šlifuoklį, L. D. raktų rinkinį, o trimerį nunešė pas kitą žmogų. Tada išsiskirstė namo. Nurodė, kad atvažiavo ūkininkas ir paprašė kampinio šlifuoklio, tada jis iš karto jį atidavė. Pavogtus daiktus galvojo pasilikti sau. Pažymėjo, kad tėvai jam neleidžia vartoti alkoholio, tačiau kartais vis tiek vartoja. Parodė, kad yra vieną kartą padėjęs dirbti pas M. T. sodyboje. Suprato, kad tokiu būdu įsigyti daiktus yra neteisėta. Neteko bendrauti su nukentėjusiuoju. Mano, kad reikia atsiprašyti, tačiau iki šiol nedrįso. Nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio, pažada ateityje daugiau taip nedaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinamųjų G. A., L. D. ir J. S. kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo. Kaltinamųjų kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2017 m. gruodžio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas M. T. pranešimas apie įvykdyta vagystę, atlikta jo apklausa, apžiūrėtas ir nufotografuotas pastatas į kurį buvo įsibrauta (b. l. 8-13);
2017 m. gruodžio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš įtariamojo L. D. buvo paimtas veržliarakčių rinkinys, kuris buvo pavogtas iš M. T. sodybos (b. l. 16);
2017 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokolu ir foto lentelėmis prie apžiūros protokolo, kur apžiūrėtas ir nufotografuotas iš įtariamojo L. D. paimtas veržliarakčių rinkinys, kuris buvo pavogtas iš M. T. sodybos (b. l. 18-24); veržliarakčių rinkinys grąžintas savininkui M. T. (b. l. 25);
nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 5 d. ryte, apie 10 val. jis nuėjęs į savo sodyboje esantį nerakintą ūkinės paskirties pastato – tvarto priestatą, pamatė, kad jame nėra įvairių veržliarakčių, jų galvučių ir kitų priedų rinkinio, kuris buvo gamyklinėje plastikinėje, juodos spalvos dėžėje. Šio įrankių rinkinio vertė yra 120,00 Eur. Taip pat pamatė, kad dingęs ir kampinis šlifuoklis, kurio vertė yra 200,00 Eur. 2017 m. gruodžio 7 d. jo pažįstamas R. A. pasakė, kad iš jo pavogtas kampinis šlifuoklis yra pas J. S., todėl jis nuvyko pas J. S. ir atsiėmė. 2017 m. lapkričio 22 d. apie 11 val. pas jį į namus atėjo R. R., kuris jo žmonai J. T. pasakė, kad žino kur yra jiems priklausanti žoliapjovė „Husqvarna 535“. Nei jis, nei žmona tuo metu dar nežinojo, kad žoliapjovė yra pavogta, nes jos nebuvo pasigedę. Ši žoliapjovė taip pat buvo laikoma tvarto priestate, jos vertė 800,00 Eur. R. R. pasakė, kad žoliapjovė yra pas R. A., ją pavogė G. A.. Tada jo žmona nuvyko pas R. A. ir žoliapjovę iš jo pasiėmė. R. A. nurodė, kad žoliapjovę pas jį į namus atsinešė G. A. ir R. R.. Daugiau iš jo sodybos nieko nebuvo pavogta, civilinio ieškinio byloje jis nereiškia (b. l. 8, 27-28);
liudytojos J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės analogiški nukentėjusiojo M. T. parodymams (b l. 35-36);
liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017 m. gruodžio mėnesyje, tikslios dienos jau neprisimena, vėlai vakare pas jį į namus atėjo G. A., L. D. ir J. S. Ar jie atsinešė alkoholio jis neprisimena, nes buvo stipriai girtas, visko neatsimena. Jis namuose dar turėjo „bambalį“ stipraus alaus, bet jo pas jį atėjusiems G. A., L. D. ir J. S. nedavė. Atrodo, kad jie greitai išėjo. Kad jie būtų taręsi ką nors apvogti ji neprisimena. Po kiek laiko jie vėl pas jį atėjo, tuo metu jis buvo kiek prablaivėjęs. G. A. jo paklausė gal jis žino kam būtų galima parduoti trimerį, bet iš kur tą trimerį gavęs jis jam nesakė. Tada jis su jais nuėjo pas R. A., kur jam parodė trimerį. Po to atsimena, kad jie sėdo gerti alkoholį, geriant jis skambino (duomenys neskelbtini) gyvenančiam pažįstamam V. R. ir siūlė jam trimerį pirkti, bet šis sakė, kad neturi pinigų. Po to dar kažkam skambino, bet ir tie asmenys nepirko. Baigus gerti alkoholį jie išsiskirstė, trimeris liko pas R. A.. Po keleto dienų jis išgirdo kaime kalbant, kad apvogtas ūkininkas M. T., todėl apie tai jis pasakė M. T. žmonai. Už tai ji jam davė 5,00 Eur. Dar girdėjo kalbant, kad buvo pavogtas ir raktų rinkinys bei „fleksas“, tačiau jis šių daiktų nematė (b. l. 45-46);
liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės analogiški liudytojo R. R. bei įtarimųjų parodymams (b. l. 40-41).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. A., L. D. ir J. S. įvykdė nusikalstamą veiką, kadangi jie tyčia, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į gyvenamąjį tvarto priestatą ir iš patalpos pagrobė kitam asmeniui, tai yra M. T. priklausančius daiktus: veržliarakčių, jų galvučių ir kitų priedų rinkinį, kampinį šlifuoklį ir žoliapjovę. Kaltinamųjų kaltė neabejotinai yra įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka byloje surinktais tiesioginiais įrodymais: kaltinamųjų G. A., L. D. ir J. S. parodymais, nukentėjusiojo M. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu bei kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais. Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų G. A., L. D. ir J. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad esant vagystę kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, pavogto turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei veikdami bendrininkų grupėje.
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamam G. A. būtina atsižvelgti į tai, kad jis įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, nusikaltimas padarytas siekiant pasipelnyti. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – teistas tris kartus (b. l. 62-63), bausmę atlikęs (b. l. 67), administracine tvarka baustas du kartus, iš jų vieną kartą už svetimo turto vagystę (b. l. 71), paskirta piniginė bauda pakeista į arešto bausmę, nedirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 68); į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam atlyginta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad G. A. tris kartus teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui, kaltinamasis nėra susijęs tvirtais socialiniais ryšiais, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra registruotas darbo biržoje, neturi savarankiškų pajamų, G. A. skirtina 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Skiriant bausmę kaltinamam L. D. būtina atsižvelgti į tai, kad jis įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, nusikaltimas padarytas siekiant pasipelnyti. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 87), administracine tvarka baustas vieną kartą, piniginę baudą sumokėjęs, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 94), dirbantis žemės ūkio bendrovėje (b. l. 93), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 89); į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam atlyginta.
Iš bylos duomenų matyti, kad L. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiojo. Jis kritiškai įvertino savo poelgį, pavogtus daiktus grąžino, nukentėjusysis pretenzijų jam neturi. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad L. D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Prokuroras neprieštaravo bylos nutraukimui pagal BK 38 straipsnį bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus atliekant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį. Teismas mano, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas.
Skiriant bausmę kaltinamam J. S. būtina atsižvelgti į tai, kad jis įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą būdamas nepilnametis, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, nusikaltimas padarytas siekiant pasipelnyti. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nepilnametis, neteistas (b. l. 112), administracine tvarka baustas vieną kartą – įspėjimu (b. l. 119), nedirbantis, nesimokantis (b. l. 118), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 115); į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam atlyginta.
Kadangi J. S. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, pirmą kartą, padarė apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, pasižadėjo ateityje pasitaisyti, atsiprašė nukentėjusiojo, po šios nusikalstamos veikos kaltinamasis jokių kitų nusikaltimų ar nusižengimų nėra padaręs, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis J. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 93 straipsniu, yra visos sąlygos kaltinamąjį J. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnyje. J. S. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu, įpareigojant mokytis arba dirbti bei uždrausti bendrauti su G. A. ir L. D. 4 (keturis) mėnesius.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2017 m. gruodžio 14 d. G. A. (b. l. 60), paliktina nepakeista iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2017 m. gruodžio 14 d. L. D. (b. l. 85), paliktina nepakeista iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2018 m. kovo 27 d. J. S. (b. l. 109), paliktina nepakeista iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą G. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 70 straipsniu paskirti L. D. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį.
Išaiškinti L. D., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą L. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti baudžiamąją bylą.
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, J. S. skirti auklėjamojo poveikio priemones:
- įspėjimą;
- elgesio apribojimą, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti bei uždrausti bendrauti su G. A. ir L. D. 4 (keturis) mėnesius.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą J. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.