- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2017-112/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01429-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną jo bendravimo su dukra M. M. tvarką, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-03 nutartimi prašymą tenkino – nustatė laikiną, t.y. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ieškovo M. M. bendravimo su dukra M. M. tvarką. Nustatė, kad ieškovas turi teisę pasiimti dukrą M. M. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir ją sugrąžinti iki sekmadienio 21 val., taip pat, kad ieškovas M. M. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra M. M. visomis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu, internetu ir kt.). Teismas nurodė, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, jį auklėti. Teismas, nustatydamas laikiną bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi ta aplinkybe, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui būtų apribota tėvo valdžia ar būtų uždrausta bendrauti su vaiku, be to, nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių ieškovo bendravimas su vaiku galėtų pakenkti vaiko interesams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. M. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį pakeisti – nustatyti, kad ieškovas gali pasiimti dukrą M. M. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ir ją sugrąžinti iki sekmadienio 18 val., taip pat, kad ieškovas M. M. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra M. M. visomis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu, internetu ir kt.) kiekvieną dieną nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovei, neišklausęs jos nuomonės, negavęs Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados. Teigia, kad problemų dėl ieškovo bendravimo su vaiku kilo po to, kai ieškovas vaiko akivaizdoje naudojo smurtą prieš atsakovę, ją užgauliojo. Dukrai tai sukėlė stresą ir išgąstį. Ieškovas nepateikė duomenų, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nesiaiškino, kur nepilnametis vaikas gyvens, kai ieškovo bus paimtas iš namų dviem dienoms. Be to, atsakovė nurodo, kad dukra lanko darželį, todėl mano, jog ieškovui ją paėmus penktadienį nuo 17 val. ir grąžinus tik sekmadienį 21 val., bus pakenkta ugdymo procesui.
Atsiliepimas
Ieškovas M. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra duomenų, jog neplnametė dukra matė šalių konfliktą, be to, jį išprovokavo pati atsakovė. Laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes atsakovė neleidžia bendrauti su dukra, taip pažeisdama vaiko interesus. Mano, kad darželyje ugdymo procesas nevyksta visą vaikų buvimo jame laiką, todėl šiam procesui nebus pakenkta, jei penktadienį vaikas bus anksčiau paimtas iš darželio. Kadangi ieškovas gyvena Vilniuje, tai vienintelė galimybė jam pabendrauti su dukra. Mano, kad bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis tikslaus laiko nustatyti nebūtina, nes ieškovas yra atsakingas ir supratingas, dukrai nei anksti ryte, nei vėlai vakare ar naktį neskambintų.
Motyvuojamoji dalis
Atskiras skundas netenkintinas.
Civilinio proceso kodeksas nustato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, taip pat, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 144 str. 1 ir 2 d.).
Įstatymo imperatyvia nuostata numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo išspręsti per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (CPK 147 str. 1 d.). Kadangi terminas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra trumpas, teismas dėl jų turi nuspręsti nedelsdamas, todėl įstatymas nenumato teismui pareigos apie tokio prašymo nagrinėjimą informuoti atsakovą (CPK 147 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia vėliau, t. y. bylą nagrinėdamas iš esmės, o ne taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ne tik vaiko tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turti teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o taip pat ir vaikas turi teisę nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 1 ir 2 d.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad vaiko poreikiai ir interesas nuolat bendrauti su abiem tėvais būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui būtų apribota tėvo valdžia ar būtų uždrausta bendrauti su vaiku, be to, nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių ieškovo bendravimas su vaiku galėtų pakenkti vaiko interesams. Nors ieškovas M. M. 2012-04-13 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą atsakovei bei už jos įžeidimą, tačiau pažymėtina, kad konfliktas vyko tarp ieškovo ir atsakovės, nėra duomenų, kad ieškovas būtų smurtavęs prieš nepilnametį vaiką ar kitokiais veiksmais jam kenkęs. Tarp šalių įvykęs konfliktas nepaneigia nei ieškovo, nei vaiko teisės bendrauti tarpusavyje. Be kita ko, šią teisę pripažįsta ir atsakovė savo atskirajame skunde, o iš jos pateiktų duomenų, medicininių pažymų negalima teigti, kad vaikas su tėvu bendrauti nenori.
Negalima sutikti su atsakovė atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad neaišku, kur vaikas gyvens tėvo paimtas iš namų. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas, atvykęs iš Vilniaus, su dukra bendraus ir gyvens jo tėvų – vaiko senelių – namuose, juose ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kadangi atsakovė skunde neprieštarauja, jog ieškovas dukrą paimtų šeštadienį ryte, o grąžintų kitos dienos vakare, galima manyti, kad jai žinoma, kokios gyvenimo sąlygos bus užtikrintos dukrai jos bendravimo su tėvu metu.
Iš bylos šalių pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė su dukra gyvena Tauragėje, o ieškovas faktiškai gyvena ir dirba Vilniuje, todėl dažnas ir betarpiškas tėvo bendravimas su vaiku sunkiai įmanomas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teismo nustatytas dviejų dienų trukmės kas antrą savaitgalį vaiko ir tėvo bendravimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus bei leistų ieškovui, kaip vaiko tėvui, įgyvendinti savo asmenines tėvo teises ir pareigas (CK 3.165 str.). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškinys nesprendžiamas iš esmės, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama bent minimaliai užtirkinti vaiko bendravimą su tėvu, nustatyta bendravimo tvarka yra tik laikina, todėl visi apeliantės argumentai dėl bendravimo tam tikromis valandomis bus įvertinti ir išnagrinėti bylą nagrinėjant iš esmės.
Teismas nesutinka, kad nustatyta bendravimo tvarka kenks vaiko ugdymo procesui. Pažymėtina, kad nustatyta tvarka yra laikina, kol byla bus išnagrinėtga iš esmės. Abu tėvai yra vienodai atsakingi už savo vaiko auklėjimą bei vystymą (CK 3.165 str.), todėl, nors ginčijama teismo nutartimi ir nustatytas konkretus vaiko ir tėvo bendravimo intervalas, tačiau jis neužketa kelio ieškovui, esant šalių susitarimui, ar atsižvelgiant į vaiko norus bei poreikius, dukrą namo parvežti anksčiau ar pasiimti vėliau.
Teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos vaiko ir tėvo bendravimo ryšio priemonėmis tvarkos, nustatant laiko intervalą. Ieškovas, kaip ir kiekvienas suaugęs bei atsakingas žmogus, ir taip turi pareigą savo asmenines teises ir pareigas įgyvendinti tinkamai, nedarant neigiamos įtakos vaiko asmenybės formavimuisi, sveikatai ir poilsiui. Be to, visada yra galimybė apriboti naudojimąsi visomis ryšio priemonėmis vėliu paros metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-03 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atskirojo skundo motyvais jos naikinti nėra pagrindo (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.