Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-503/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
1-90-503/2015
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00629-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-503/2015;(Proceso Nr. 1-56-1-00629-2014-7)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kavaliauskienei, kaltinamajam A. B., jo gynėjui adv. Dainiui Gudui, nukentėjusiajam D. J., jo atstovei R. J., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Monikai Gražulienei, viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, teistas: 1) 2011-01-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, 2011-12-15 išbrauktas iš įskaitos Vilkaviškio rajono pataisos inspekcijoje, 2) 2012-10-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, -1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, o jį pabaigus pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar darbu, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 16. 00 val., R. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje, tyčia vieną kartą kumštimi trenkė ir vieną kartą įspyrė D. J. į pilvo sritį, bei šiam nugriuvus jis ne mažiau kaip keturis kartus sudavė į nosies sritį, toliau tęsdamas savo veiksmus jis D. J. virtuvėje kojomis įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. J. nosies kaulų lūžimą, kraujosruvą bei nubrozdinimą nosies nugarėlės srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, jis 2014m. rugsėjo 22d., apie 16. 30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą spyrė D. J. į nugaros sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Teismui paaiškino, atsakė, kad jis užėjo pasisvečiuoti pas pažįstamą R.. Ten buvo D. J., L., E.. V. P. atėjo jo pasikviesti. Jie susistumdė tarpduryje. Jis stojo tarp jų ir gavosi muštynės. O buvo išgėręs, todėl visų aplinkybių nelabai prisimena. Tačiau kaltinime nurodytų dviejų nusikaltimų aplinkybių neginčija. Be to, alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui.

Nukentėjusysis D. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), kad kaltinamąjį iš anksčiau pažinojo. Anksčiau tarp jų konfliktų nebuvo. Kaltinime nurodytu laiku jis buvo pas E.. Norėjo išeiti į lauką, o P. jį stumtelėjo. Po to jis pastūmė P.. Šis buvo labai girtas, pargriuvo. Po to jie susimušė. Po to buvo taip kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu jo pas pareigūną apklausos metu. Be to, kai jį A. B. sumušė, jis (D. J.) išėjo į laiptinę. Čia jam A. B. dar kartą įspyrė. O laiptinėje žmonių buvo, bet kas jie, negali nurodyti, nes nelabai prisimena.

Kaltinamajam A. B. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant aiškioms nusikalstamų veikų aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamajam, jo gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, jo kaltė padarius šiuos pasitvirtino sekančiais duomenimis.

R. J. protokolu - pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2014-09-22, apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. B. vartojo fizinį smurtą jos sūnaus D. J. atžvilgiu (b.l.2).

Protokolu, kuomet - 2014-09-22, apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nerasta (b.l.3,4)

Nukentėjusiojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui išsakytais paaiškinimais (parodymais), kad 2014-09-22, apie 16.00 val., jis atėjo pas draugą E. A., gyv. (duomenys neskelbtini). Netrukus iš mokyklos sugrįžo E. A. sesuo L. A. su drauge R. Š.. Visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė arbatą. Į E. A. namus atėjo neblaivūs A. B. ir V. P.. A. B. įėjo į virtuvę. Jo tėvas V. P. liko stovėti koridoriuje. D. J. norėjo išeiti iš virtuvės, jo nepraleido V. P., jį stūmė. D. J. stūmė V. P., šis neišlaikė pusiausvyros, nes buvo neblaivus, ir griuvo. Tada A. B. pribėgo prie D. J. ir vieną kartą rankos kumštimi trenkė jam į pilvo sritį. D. J. stūmė A. B., šis suėmė jam už kaklo, D. J. pavyko ištrūkti, pastūmė A. B., šis atsitrenkė į veidrodį, kuris nukrito ir sudužo. D. J. gindamasis sudavė D. B. ne mažiau du kartus į veido sritį. Po to A. B. vieną kartą spyrė D. J. į pilvo sritį. Nuo smūgio D. J. atsitrenkė į duris ir sėdomis pargriuvo koridoriuje ant grindų. Po to A. B. sudavė jam ne mažiau kaip keturis kartus į nosies sritį, dėl to jam apsvaigo galva, iš nosies bėgo kraujas. D. J. įgriuvo į virtuvę, o A. B. spyrė jam į galvos sritį bei į kitas kūno vietas, smūgių buvo ne mažiau negu dešimt. A. P. jam nesudavė nė vieno smūgio. D. J. išėjo į laiptinę, A. B. priėjo prie jo ir liepė jam dingti bei spyrė vieną kartą į nugaros sritį. D. J. parėjęs namo, papasakojo mamai R. J. kas įvyko. Mama iškvietė greitąją pagalbą, buvo nugabentas į priėmimo skyrių, o vėliau į Kauno klinikas, kur buvo atlikta nosies operacija (b.l.6, 7-8, 9).

Specialisto išvada Nr. G83/15 (09), jog D. J. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies kalų lūžimas, kraujosruva bei nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje ir sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.28).

Liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui išsakytais paaiškinimais (parodymais), kad 2014-09-22, sugrįžusi iš mokyklos dukra I. J. pasakė, kad sumuštas jos brolis D. J.. Ji paskambino sūnui, šis pasakė, kad tuoj sugrįš namo. Po keleto minučių D. J. sugrįžo, pastarajam iš nosies bėgo kraujas, akys buvo raudonos. D. J. paaiškino, kad E. A. namuose jį sumušė A. B.. R. J. iškvietė medikus. Po medikų apžiūros D. J. konstatuotas nosies lūžimas. Buvo išduotas siuntimas vykti į Kauno klinikas, kur D. J. atlikta nosies operacija (b.l.11,12).

Liudytojos L. A. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui išsakytais paaiškinimais (parodymais), kad 2014 m. rugsėjo mėn., apie 16.00 val., po pamokų, kartu su drauge R. Š. sugrįžo namo. Namuose buvo brolis E. A. ir jo draugas D. J.. Visi gėrė virtuvėje arbatą. Staiga į butą atėjo A. B. su savo tėvu V. P.. A. B. ieškojo jos mamos. Būdama virtuvėje, matė, kai V. P. vieną kartą pastūmė D. J.. D. J. taip pat jį stūmė. Kadangi V. P. buvo neblaivus, neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo. Kilo didelis triukšmas. Ji išėjo į koridorių. Koridoriuje A. B. ir D. J. buvo susikibę rankomis, stumdėsi. Ji išsigando, nubėgo į virtuvę ir užsidarė duris. Išgirdo stiklo dūžius, atidariusi duris, pamatė, kad A. B. gulinčiam D. J. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, kur pataikė nematė, nes D. J. buvo rankomis užsidengęs galvą. Kuomet A. B. mušė D. J., V. P. stovėjo ir nieko nedarė. Ji bijojo todėl vėl užsidarė duris. Po kelių sekundžių išgirdo D. J. šauksmą, atsidarė virtuvės durys ir D. J. aukštielninkas įgriuvo į virtuvę. Jo veidas ir rankų plaštakos buvo kruvinos. Prie jo priėjo A. B. ir spyrė jam ne mažiau kaip keturis kartus į veido sritį. Ji su R. bandė A. B. atitraukti nuo D. J.. V. P. jokių veiksmų D. J. atžvilgiu neatliko. L. A. buvo išstumta į laiptinę, išsigandusi užlipo laiptais į trečią aukštą. Į laiptinę išėjo D. J. ir A. B.. A. B. pasakė J. „dink iš čia“ ir vieną kartą spyrė jam į nugaros sritį (b.l.15-16).

Liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui išsakytais paaiškinimais (parodymais), parodė, kad 2014 m., rugsėjo mėnesio viduryje, apie 16.00 val., pas jį į namus atėjo draugas D. J.. Sugrįžo sesuo L. A. su drauge R. Š. iš mokyklos. Virtuvėje visi gėrė arbatą. Į virtuvę įėjo A. B., jo tėvas V. P. liko stovėti koridoriuje. A. B. pasiteiravo kur A. mama, jis pasakė, jog šiuo metu jos nėra. Tada A. B. pasuko link durų, E. A. ir D. J. ėjo jį išlydėti. Koridoriuje V. P. pastūmė D. J.. D. J. stūmė V. P., jis pargriuvo, neišlaikė pusiausvyros, nes buvo neblaivus. Tada A. B. D. J. vieną kartą rankos kumštimi trenkė į pilvo sritį. D. J. trenkė jam atgal. D. J. užsimojo trenkti A. B., tačiau nepataikė, nes V. P. sugriebė jam už rankos ir ją laikė. A. B. sudavė D. J. ne mažiau kaip du kartus į nosies sritį. Jis išsigando ir nubėgo į kambarį, išgirdo trenksmą. Suprato, kad sudužo ant sienos kabojęs veidrodis. Kas vyko daugiau nematė. Aprimus triukšmui pamatė, kad A. B. eina į laiptinę, kur pasisukęs sudavė vieną kartą D. J. į veido sritį (b.l.18-19).

Liudytojos R. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui išsakytais paaiškinimais (parodymais), kad 2014 m., rugsėjo viduryje, apie 16.00 val., nuėjo pas draugę L. A.. Gėrė arbatą su jos broliu E. A. ir D. J.. Į svečius atėjo A. B. ir V. P.. A. B. įėjo į virtuvę, o V. P. liko stovėti koridoriuje. Abu buvo neblaivūs. D. J., A. B. ir E. A. išėjo į koridorių. Ji nuėjo į vonią plauti puodelių, išgirdo trenksmą. Pravėrusi vonios duris pamatė, kad į virtuvę įvirto D. J., jo veidas buvo kruvinas. Prie jo priėjo A. B. ir spyrė D. J. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį. Ji su L. A. bandė A. B. atitraukti nuo D. J., tačiau nepavyko. Ji išsigando ir kartu su L. A. išėjo į daugiabučio namo koridorių, užlipo į trečią aukštą. Matė, kai A. B. laiptais lipančiam D. J. spyrė vieną kartą į nugaros sritį. Kad V. P. D. J. būtų sudavęs smūgius, ji nematė (b.l.21-22).

Liudytojos L. A. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui išsakytais paaiškinimais (parodymais), kad jai sūnus pasakojo, kad 2014 m., rugsėjo mėn., jų namuose A. B. sumušė D. J.. Dar pasakojo, kad A. B. sumušė veidrodį. Dėl sumušto veidrodžio ji niekam pretenzijų neturi ( b.l.24).

Liudytojo V. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui išsakytais paaiškinimais (parodymais), kad 2014-09-22, apie 15.00 val., su sūnumi A. B. gėrė alų. Sūnus A. B. nuėjo aplankyti draugo E. A.. Nesulaukęs sūnaus, jis nuėjo pas E. A.. Atidaręs buto duris pamatė, kad koridoriuje buvo susikibę D. J. ir jo sūnus A. B.. Jis griebė A. B. už rankų ir jį patraukė nuo D. J.. Jis niekam jokių smūgių nesudavė. Matė, kad koridoriuje buvo apversta kėdė, ant grindų gulėjo sudužusio veidrodžio šukės. Nematė, kad A. B. laiptinėje būtų sudavęs smūgius D. J. (b.l.59).

Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti liudytojai dėl kokių tai aplinkybių galėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, o nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teismui sakyti netiesą, apkalbėti kaltinamąjį. Šių asmenų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems ir kaltinamojo A. B. teisme duotiems paaiškinimams, kitiems byloje esantiems duomenims, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad šių - nukentėjusiojo, liudytojų, paaiškinimai yra kaltinamojo A. B. kaltės įrodymai.

Aukščiau aprašyti rašytinai duomenys vieni kitus papildydami, bei papildydami auščiau aprašytų asmenų paaiškinimus patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes bei neprieštarauja kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų aukščiau aprašytiems paaiškinimams. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl šiuos rašytinius duomenis teismas taip pat vertina kaltinamojo A. B. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl D. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (sužalojimo). Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys A. B. kryptingi, nuoseklūs veiksmai aiškiai rodo, kad jis šiuos darydamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką.

Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys A. B. kryptingi, nuoseklūs veiksmai viešoje vietoje aiškiai rodo, kad jis šiuos darydamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis A. B. iki šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų padarymo teistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Jis psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklauso pas priklausomybių ligų gydytoją stebimų pacientų grupei.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkiančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. B. anksčiau teistas. Nusikaltimus padarė esant neišnykusiam, nepanaikintam teistumui. Tačiau jis turi vidurinį išsilavinimą, jauno amžiaus, darbingas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Po ikiteisminio tyrimo pradžios negauta jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, - jo atžvilgiu naujų tyrimų nepradėta, nėra duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo jis baustas administracine tvarka. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikaltimus padarė esant konfliktui tarp jo tėvo ir kitų asmenų. Pagal jo ir nukentėjusiojo paaiškinimus jiedu susitaikė, susitarė dėl žalos dydžio. Šios aplinkybės rodo, kad A. B. išvadas padarė, gali būti taisomas be laisvės atėmimo. Pagal tai jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas ir šios bausmės dydis jam nustatomas pagal vidurkį, numatytą BK 48 straipsnyje.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl A. B. bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši priemonė tinkama, iki įsiteisės nuosprendis reikalinga.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 442,18 EUR žalos atlyginimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo asmens gydymo (b.l. 39,40). Kaltinamojo A. B. kaltė nesunkiai sužalojus D. J. sveikatą įrodyta. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų D. J. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jo gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų D. J. gydymo paslaugų kaina – 442,18 EUR. Todėl ieškinys pagrįstas. Pagal tai ir A. B. ieškinį pripažinus visiškai šis tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo A. B. turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo D. J. atstovė R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 522,00 EUR turtinės ir 870 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. B. (t.1, b. l. 46). Nukentėjusysis D. J. teisiamojo posėdžio metu, turėdamas teisę, patikslino ieškinio reikalavimus, - prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti 400,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo A. B. kaltė padarius D. J. atžvilgiu du baigtus, tyčinius nesunkius nusikaltimus. Be to, jis padarė šiuos nusikaltimus prieš D. J., šiam esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje surašytus bei teisiamojo posėdžio metu D. J. išsakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, patikslintą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog D. J. dėl A. B. nusikalstamų veikų patyrė dvasinį sukrėtimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. D. J. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 400 EUR. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad A. B. nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių, jam nusikalstama veika padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, sprendžia, kad 400 EUR suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, byloje nėra įrodymų, jog A. B. gauna, gaus dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Gi, A. B. sutiko su patikslintu ieškinio reikalavimu. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam D. J. priteistinas jo prašomas priteisti iš kaltinamojo A. B. neturtinės žalos atlyginimas, o būtent 400,00 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307-308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

pripažinti A. B. kaltu:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir už tai jį nubausti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai jį nubausti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrinti paskirtas A. B. bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą bausmę – vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą A. B. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą A. B. bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2014-09-22 d. 19.35 val., iki 2014-09-23 d. 11.55 val. (vieną parą), kas atitinka dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. B. laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. B. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 442,18 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 18 ct) žalai atlyginti. Įpareigoti A. B., įsiteisėjus nuosprendžiui, 442,18 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 18 ct) sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 191351679, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.

Nukentėjusiojo D. J. pareikštą patikslintą civilinio ieškinio reikalavimą dėl 400,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. B. patenkinti visiškai. Priteisti iš A. B. 400,00 EUR (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo D. J. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Valdas Petraitis