- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-425-278/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Anykščių rajono komiteto
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-425-278/2007
2007 m. rugsėjo 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Anyksčių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Anykščių rajono komiteto ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovės, jos atstovės ir ieškovo atstovo paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, jog 2006 m. liepos 22 d. komiteto sekretorė I. P. buvo įpareigota nupirkti iki 1000 Lt vertės dėvėtos patalynės ir rankšluosčių draugijos tikslams vykdyti. Su atsakove A. R., prekiavusia dėvėtais drabužiais, buvo susitarta, kad ji pateiks šias prekes. Nurodė, kad 2006 08 07 atsakovė atvežė 12-oje maišų apie 160 kg sveriančias prekes, už kurias buvo sumokėta 820 Lt. Sumokėjus pinigus ir atrišus maišus paaiškėjo, kad juose yra ne patalynė ir rankšluosčiai, o dėvėti drabužiai, dalis jų su parduotuvės kainomis, kas patvirtina, jog šios prekės jau buvo prekyboje. Kadangi atsakovė pateikė ne to asortimento prekes, tą pačią dieną maišai su dėvėtais drabužiais buvo grąžinti A. R., kurių dalį išsivežė pati atsakovė, o kitą dalį nuvežė ieškovo darbuotojai. Atsakovė priėmė prekes, tačiau 820 Lt negrąžino. Prašė teismo priteisti iš atsakovės 820 Lt ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinį prašė atmesti ir nurodė, jog ieškovo atstovė I. P. prašė parduoti apie 150 kg nerūšiuotų dėvėtų rūbų. Gavusi prekes, pati jas nuvežė į Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Anykščių rajono komiteto patalpas. Už prekes, dalyvaujant L. J., 820 Lt iš savo piniginės jai sumokėjo I. P., kas rodo, jog prekes ji pirko asmeniškai. Nurodė, jog atvežusi prekes įspėjo I. P., kad pateikiami nerūšiuoti rūbai ir jie atgal negali būti priimami ir keičiami. Priimti sąskaitą-faktūrą I. P. atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, jog grąžinus atsakovui prekes, nurodant, kad jos neatitinka sutarties sąlygų, atsakovė privalo atsakyti dėl parduotų daiktų kokybės arba įrodyti, kad buvo susitarta, jog pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo būtent įvairiūs nerūšiuoti dėvėti drabužiai. Kadangi šalys rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė ir ankščiau tarp jų nebuvo sudaromi panašaus pobūdžio sandoriai, taip pat nenustatyta, kad ieškovas ankščiau iš kitų šaltinių pirkdavo dėvėtus drabužius, atsižvelgiant į tai darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šis ginčo susitarimas atitiko kokius nors įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Teismas darė išvadą, kad susitarimą sudarė Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Anykščių rajono komiteto sekretorė I. P. ir atsakovė A. R. Įvertinęs liudyt. L. J. parodymus bei aplinkybę, kad draugija gauna dėvėtų rūbų iš labdaros, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pirkti papildomai dėvėtų rūbų ieškovui nebuvo būtinybės. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo dėvėti drabužiai bei darė išvadą, kad nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. R. prašo panaikinti 2007 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, atsižvelgė išimtinai tik į ieškovo interesus. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl dėvėtos patalynės ir rankšluosčių pirkimo, nes ji su I. P. susitarė, jog bus parduoti dėvėti rūbai, be to, teismas neįvertino, jog I. P. pirkti dėvėtų rankšluosčių ir patalynės buvo įpareigota 2006 07 22 valdybos posėdžio, kuris buvo neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino jog ieškovas sąmoningai neėmė sąskaitos-faktūros, kurioje buvo nurodyta, jog parduodamos dėvėtos prekės. Nurodo, jog ieškovas reiškė pretenzijas tik dėl to, jog pateiktos prekės buvo su etiketėmis, t. y. buvusios prekyboje, apie kitas pretenzijas nebuvo žinoma iki teismo. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovui nebuvo būtinybės pirkti dėvėtus rūbus, nes ieškovas pirko juos 2006 m. gruodžio mėn. ir jų neužteko. Nurodo, jog teismo išvada, kad prekės buvo grąžintos tinkamai, vertintina kritiškai, nes ieškovas dalį jų išmetė prie parduotuvės, jai neperdavė, todėl atsakovei neatsirado pareiga grąžinti pinigus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės liudytojui A. M. nebuvo žinoma, dėl kokių prekių buvo susitarta, kadangi jis tuo metu nedalyvavo, todėl teismui nebuvo pagrindo tikėti jo parodymais. Teigia, jog sąskaita-faktūra buvo priimta iš atsakovės ir šiuo metu ji yra, todėl apeliantės teiginys, kad ieškovas nepriėmė sąskaitos-faktūros yra nepagrįstas. Nurodo, jog net ir pripažinus, kad 2006 07 22 valdybos posėdis gali būti neteisėtas, sekretorė turėjo teisę ir valdybos neįpareigota pirkti įvairias ieškovui reikalingas prekes. Teigia, kad ieškovui pareiškus pretenzijas dėl prekių asortimento bei netinkamos kokybės, prekės atsakovei buvo grąžintos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 6.327 str. 1 d. nustato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. R. pardavė dėvėtas prekes ir ieškovo darbuotojai I. P., sudariusiai su atsakove sutartį, aplinkybė, jog prekės yra dėvėtos buvo žinoma. Ieškovas teismui nurodė, jog atsakovė A. R. nepateikė šalių sutarto prekių asortimento, todėl privalo grąžinti už prekes sumokėtą kainą (b. l. 33-34). CK 6.331 straipsnis numato, jog tuo atveju jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti tam tikros rūšies, modelio, dydžio, spalvos ar pagal kitokius požymius apibūdinamus daiktus (daiktų asortimentas), tai pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Jeigu sutartyje neaptartas nei daiktų asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti. Šio kodekso 6.332 straipsnis nustato, kad pirkėjui perdavus daiktus, neatitinkančius pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita. Byloje nustatyta, tai pripažįsta ir šalys, jog rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovas nurodo, kad su atsakove žodžiu buvo sutarta, jog bus pateikta dėvėta patalynė ir rankšluosčiai, tačiau atsakovė šiuos teiginius neigia ir nurodo, kad informavus I. P. apie rūšiuotų prekių kainą, dėl didelės kainos, dėvėtos patalynės ir rankšluosčių buvo atsisakyta ir sutarta iš jos pirkti nerūšiuotas prekes. Tai, jog atsakovė A. R. įsipareigojo pateikti dėvėtus rankšluosčius ir patalynę, teismui nurodė ieškovo darbuotoja liudyt. L. J. (b. l. 109-111). Iš ieškovo 2006 08 16 rašto atsakovei matyti, kad „atidarius maišus buvo rasti netinkami naudojimui, jau pabuvoję prekyboje, su kainomis daiktai” ir prašoma grąžinti pinigus „už nekomplektiškas prekes“ (b. l. 12). Iš liudyt. R. K. parodymų matyti, jog I. P. ją informavo, kad nupirktos prekės yra nekokybiškos (b. l. 111-112). Šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovei buvo pareikštos pretenzijos dėl asortimento. Įvertinus aukščiau paminėtus įrodymus ir aplinkybes, jog šalys sutarties dėl prekių pirkimo nesudarė, tai jog liudyt. L. J. yra ieškovo darbuotoja, o rūšiuotų prekių kainos dėvėtų prekių parduotuvėse yra aiškiai didesnės nei už priimtų prekių kiekį buvo sumokėta, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir A. R. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl dėvėtų nerūšiuotų prekių pirkimo (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas gauna dėvėtų rūbų labdaros ir jam dėvėti rūbai nebuvo reikalingi, neginčijamais įrodymais nepagrįsta, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas labdarą buvo gavęs 2006 02 13, tačiau įrodymų, koks buvo dėvėtų rūbų likutis 2006 08 07 dieną, teismui nepateikta (b. l. 79, 82-85). Pardavus nekomplektiškas prekes bei netinkamos kokybės prekes pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti daikto kainą, per protingą terminą pašalinti trūkumus ar sukomplektuoti, pakeisti daiktus, o to pardavėjui nepadarius – reikalauti pakeisti daiktus komplektiškais, kokybiškais ar atsisakyti vykdyti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai šis pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str., 6.341 str. 1 d.). Mažmeninės prekybos taisyklių (2005 07 14 red.) 25.8 p. nustato, kad pardavęs netinkamos kokybės prekę, teisės aktų nustatyta tvarka pirkėjo pasirinkimu pardavėjas turi pakeisti ją tinkamos kokybės preke; atitinkamai sumažinti prekės kainą; per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus; atlyginti prekės trūkumų šalinimo išlaidas; grąžinti sumokėtą kainą ir nutraukti sutartį. Iš pajamavimo akto matyti, jog apžiūrėjus gautus maišus su prekėmis, komisija nustatė, kad maišai buvo atidaryti, juose yra ne patalynė, rankšluosčiai, o daiktai su kainomis. Be to, šiame akte nurodoma, jog pristatytos prekės yra ne sutartos prekės, o daiktai netinkami dalinti nelaimėn patekusiems žmonėms (b. l. 8). Tačiau šiuo aktu nėra konstatuota, jog gautos dėvėtos prekės neatitiko kokybės rodiklių, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į prekės prigimtį, kokybę ar komplektiškumo reikalavimų (taisyklių 19 p.). Iš liudyt. L. J., R. K. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad pateiktos prekės nebuvo pilnai apžiūrėtos, nes buvo atrišti 3-4 maišai iš 12 gautų maišų su prekėmis, be to, šios prekės apžiūrėtos nedalyvaujant atsakovei (b. l. 109-113, taisyklių 25.6; 26.2 p.). Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 18 p. nustato prekių kategorijas, kurias įsigijus, pirkėjo reikalavimas pakeisti nusipirktą prekę analogiškomis prekėmis ar grąžinti sumokėtus pinigus, jeigu pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas, yra netenkinamas (taisyklių 2001 06 29 red. 14,18 p. p., CK 6.362 str. 4 d.). Į šių prekių kategoriją yra įtraukti audiniai, kūdikių drabužėliai, apatiniai rūbai, pižamos bei kiti rūbai ir daiktai. Ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kokios konkrečiai dėvėtos prekės buvo pateiktos, todėl, nesant galimybės šios aplinkybės patikrinti, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jis turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą kainą už dėvėtas prekes. Be to, nors ieškovas nurodo, kad dalį prekių atsakovė A. R. pasiėmė pati, o kitas į parduotuvę nuvežė ieškovo darbuotojai, tačiau įrodymų, jog prekės buvo atsakovei grąžintos, nėra – teismui nepateikti duomenys, koks kiekis ir kokios prekės yra perduotos A. R., prekių grąžinimo aktas nesurašytas ir atsakovės nepasirašytas. Apeliantės teiginiai, kad nežinoma kokia dalis prekių jai buvo grąžinta, nes dalis maišų su prekėmis buvo sumestos į jos mašiną, kita dalis, jai nesant parduotuvėje, numesta šios patalpos koridoriuje, ir ši aplinkybė jai tapo žinoma po kurio laiko, nepaneigti. Tai iš dalies patvirtino ir liudytojos L. M., A. G., todėl ieškovo teiginiai, kad prekės atsakovei buvo grąžintos tinkamai, taip pat įrodymais nepagrįsti (b. l. 127-128). Negrąžinus prekių, reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, taip pat nėra pagrindo (CK 6.329 str., 6.362 str. 2 d.).
Be to, ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės A. R. 820 Lt, teismui nepateikė įrodymų, jog minėti pinigai atsakovei už prekes buvo sumokėti, nes teismui pateiktame 2006 08 07 kasos išlaidų orderyje nurodoma, jog 820 Lt už padėvėtą patalynę ir rankšluosčius yra išduota L. J., bet ne atsakovei. Duomenų, kad šias lėšas L. J. būtų išmokėjusi atsakovei, nėra (b. l. 77, 109-111). Įrašas sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodoma, jog Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Anykščių rajono komitetas dėvėtus rūbus gavo 2006 08 11, patvirtina atsakovės teiginius, kad prekių pardavimo dieną priimti šią sąskaitą ieškovas atsisakė (b. l. 58-61). Atsakovė nurodo, jog už pateiktas prekes 2006 08 07 asmeninėmis lėšomis jai sumokėjo I. P. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176, 185 str.). Ar aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja ar neegzistuoja, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Šioje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau paminėti įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog dėvėtas prekes pirko ne ieškovas, o I. P., kaip privatus asmuo.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovui 820 Lt. Dėl paminėtų motyvų, sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu valstybės naudai bei atsakovės turėtos žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidos, priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 d., 93 str. 1 d., 4 d., b. l. 2, 72, 161, 166, 167).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
Nuspr endė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Anykščių rajono komiteto ieškinį atsakovei A. R. atmesti.
Priteisti iš Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Anykščių rajono komiteto (į. k. 154300874, Kudirkos g. 1, Anykščiai) 50 Lt žyminio mokesčio bei 1600 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 1650 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų A. R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai bei 6 Lt (šešis Lt) pašto išlaidų valstybei.