Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kotryna“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame skunde (b. l. 60–62) pareiškėja paaiškina, jog iš Kambodžos importavo vaikiškus dviračius (klasifikuojamus TARIC kodu 8712003020 su papildomu kodu „B999“) (toliau – ir prekės), kuriuos deklaravo elektroninėje importo deklaracijoje 15LTVR3000IM00A009 (2015-03-13) (toliau – ir EID). Įforminant minėtą importo deklaraciją, pareiškėja pateikė Bendrųjų preferencijų sistemos kilmės sertifikatą Forma A Nr. KHLT50106239 (toliau – ir Sertifikatas), kurio pagrindu prekėms buvo pritaikytas lengvatinis muito tarifas, t. y. 0 proc. tarifinė preferencija.

Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Vilniaus TM, trečiasis suinteresuotasis asmuo) 2016-02-08 patikrinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita), priimta pakartotinio EID deklaruotų duomenų teisingumo patikrinimo pagrindu, ištaisė EID deklaruotų Prekių papildomą TARIC kodą iš B999 į C999 ir deklaruotoms prekėms pritaikė 14 % trečiųjų šalių muitą bei perskaičiavo importo mokesčius. Bendrovei papildomai įregistravo 8 215 Eur muito, 1 725 Eur importo PVM ir 995 Eur baudos mokestinę prievolę (toliau – ir mokestinė prievolė).

Nesutikdama su priimta supaprastinto patikrinimo ataskaita, pareiškėja pateikė 2016-02-17 skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas), prašė panaikinti Ataskaitą ir atleisti nuo įregistruotos baudos.

Departamentas 2016-03-25 sprendimu patvirtino Vilniaus TM Ataskaitą. Pripažino, jog pareiškėjos pateiktas Sertifikatas neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų keliamų reikalavimų, taip pat, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad dviračiai tranzito šalyje nebuvo pakeisti ar perdirbti, ko pasėkoje nebuvo nustatyti nei pozityviosios teisės, nei teismų praktikoje pateikiami pagrindai patvirtinti jos prašymą dėl atleidimo nuo įregistruotos baudos.

Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri paliko galioti Departamento sprendimą.

Pareiškėja, sudarydama sutartį su savo kontrahentu iš Kambodžos, 2014-10-21 sutartyje numatė, kad tiekėjas pristato prekių kilmės dokumentus ir privalo bendradarbiauti su pirkėju pateikiant bet kokius dokumentus muitinės institucijai ar kitai valstybinei institucijai.

Pareiškėja tvirtina, jog aktyviai bendravo su savo kontrahentu elektroniniais laiškais. Dėl didelio atstumo ir kalbos barjero visos užklausos dėl duomenų vyko elektroniniais laiškais.

Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, skunde išdėstytus argumentus ir teisės aktų nuostatas, priėmė 2016-03-25 sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė.

Bendrovė su priimtu sprendimu nesutiko ir pateikė skundą Komisijai, kuri 2016-06-16 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir patvirtino Departamento skundžiamą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjos teiginys, kad UAB „Gelna“ patvirtino, jog gabenamų prekių konteinerių plombos buvo nepažeistos ir 2015-03-12 „paskyra-įgaliojimas-leidimas“ Nr. 150310-002705-PTA, įtakos gabentų prekių kilmei neturi. Gabenamų prekių kilmę patvirtina įgaliotų institucijų išduoti sertifikatai, atitinkantys teisės aktų nuostatas ir reikalavimus, o ne plombos, esančios ant gabenamų prekių konteinerių. Departamentas pabrėžia, jog, net ir vertinant dokumentus, neturinčius įtakos gabenamų prekių kilmei, matyti, kad 2015-03-12 „paskyra-įgaliojimas-leidimas“ yra neužpildyti ir nepasirašyti.

Atsižvelgiant į gabenamos prekės specifiką, šiuo atveju taikytini specialūs, nagrinėjamą situaciją reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis 2014-07-28 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 822/2014 (toliau – Reglamentas) 4 ir 5 dalimis, Kambodžos dviračių pramonė yra priklausoma nuo detalių, kurių kilmės šalis yra kaimyninės šalys (Singapūras, Malaizija). Šios šalys anksčiau buvo BLS lengvatomis besinaudojančios šalys, tačiau nuo 2014-01-01 nėra nei BLS reikalavimus atitinkančios, nei BLS lengvatomis besinaudojančios šalys. Minėto reglamento 4 straipsnio nuostata imperatyviai nurodo, kaip turi būti patvirtinamas A formos kilmės sertifikatas, kuris išduodamas Kambodžos kompetentingų valdžios institucijų ir patvirtina iš Kambodžos eksportuojamų dviračių, priklausančių Kombinuotosios nomenklatūros 8712 pozicijai, kilmę, Įvertinus pareiškėjos pateiktą Sertifikatą, matyt, kad jis teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinka ir ant jo yra spaudas, nurodantis, kad yra išduotas atgaline data.

Kilus abejonėms dėl pateikto Sertifikato autentiškumo, buvo ne tik paprašyta iš pareiškėjos UAB „Lamantinas“ vienkartinės garantijos, bet ir Sertifikatas buvo nusiųstas Kambodžos įgaliotai institucijai su prašymu patvirtinti jo autentiškumą. Departamentas, praėjus 6 mėnesiams, išsiuntė pakartotinį paklausimą, tačiau atsakymas iki šios dienos negautas.

Departamentas daro išvadą, kad Vilniaus TM pagristai priėmė 2016-02-08 supaprastinto patikrinimo ataskaitą ir įregistravo Bendrovei mokestinę prievolę. Pareiškėja skunde nenurodo nė vienos teisės akto nuostatos, kuri leistų patvirtinti deklaruotų prekių kilmę pagal jos pateiktus duomenis ir remiasi tik deklaratyviais teiginiais bei atsikirtimais, kuriuos atsakovas laiko gynybine pozicija.

Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su skunde išdėstytais argumentais.

Vilniaus TM atliko deklaruotų duomenų teisingumo patikrinimą. Sertifikatas per Departamentą 2015-03-25 buvo išsiųstas Kambodžos įgaliotai institucijai. Departamentas, negavęs atsakymo po 6 mėnesių, 2015-10-06 pakartotinai kreipėsi į Kambodžos įgaliotą instituciją dėl minėto sertifikato patikrinimo, tačiau atsakymo taip pat negavo, t. y. eksportuojančios šalies įgaliotoji institucija, atliekant tyrimą, nebendradarbiavo, preferencinė ginčo prekių kilmė nebuvo patvirtinta (Departamento 2016-01-29 raštas Nr. (15.9/22) 3B-1240).

Trečiasis suinteresuotasis asmuo, negavęs atsakymo po antros Departamento užklausos, surašė 2016-02-08 supaprastinto patikrinimo ataskaitą, kurioje UAB „Kotryna“ importuotoms prekėms nepripažino preferencinės kilmės, o įformintoje importo deklaracijoje klasifikuojamai prekei pakeitė papildomą kodą iš B999 į C999 ir tuo pagrindu įregistravo 8 215 Eur muito, 1 725 Eur PVM nepriemoką bei skyrė 995 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą.

Pareiškėjo importuotos prekės (vaikiški dviračiai) buvo gabenti iš Kambodžos per Malaiziją. Šiai prekių siuntai Sertifikatas buvo išduotas atgaline data (4 langelyje yra spaudas „Issued Retrospectively“). Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 822/2014 4 straipsnis numato, jog A formos kilmės sertifikatų, išduotų Kambodžos kompetentingų valdžios institucijų, remiantis šio reglamento nuostatomis, 4 langelyje turi būti įrašytas patvirtinimas „Derogation - Commission Implementing Regulation (ES) No 822/2014“. Tokio patvirtinimo minėtame sertifikate nėra, todėl muitinė pagrįstai nusprendė patikrinti prekių kilmę, išsiųsdama užklausą Kambodžos įgaliotajai institucijai.

Vilniaus TM tvirtina, jog pagrįstai atsisakė taikyti muito preferenciją.

VilniausTM, atlikusi patikrinimą nustatė, jog dėl retroaktyvaus duomenų integravimo duomenų bazėje importo deklaracijoje 15LTVR3000IM00A009 (2015-03-13) vietoje deklaruoto TARIC papildomo kodo B999, taikytino prekėms importuotoms iš Kinijos, turi būti nustatytas papildomas kodas C999, kuris šiuo atveju taikytinas iš Kambodžos importuotoms prekėms. Abiem atvejais taikytina 48,5 proc. galutinio antidempingo muito norma nesikeičia.

Vilniaus TM tvirtina, kad tiek Muitinės departamentas, tiek MGK, remdamiesi mokesčių įstatymais ir teismų praktika, ginčijamuose sprendimuose išsamiai pasisakė dėl negalimumo atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Mano, kad ginčijami sprendimai buvo priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016-02-08 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 6VM190202S, kuria įregistruota mokestinė prievolė: 8 215 Eur muitas, 1 725 Eur importo PVM ir 995 Eur bauda, teisėtumo ir Departamento 2016-03-25 sprendimo Nr. 1A-126 ir Komisijos 2016-06-16 sprendimo Nr. S-127(7-82/2016), kuriais ikiteismine tvarka išnagrinėti pareiškėjos skundai dėl patikrinimo ataskaitos.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė EID (Komisijos b. l. 45), kurioje prekes deklaravo TARIC kodu 8712003020 su papildomu kodu B999. Muitinio įforminimo metu pateikė Sertifikatą Nr. KHLT501 06239 (Komisijos b. l. 46–47) ir taikė 0 % tarifinę preferenciją.

Vilniaus teritorinė muitinė 2015-03-18 raštu Nr. (9.1/20)-2V-5684 (Komisijos b. l. 41) kreipėsi į Departamentą ir nurodė, vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – ir Muitinės kodeksas) 78 str., kad atlieka pareiškėjos EID patikrinimą. Prašė patikrinti Sertifikato autentiškumą bei jame nurodytų prekių preferencinę kilmę, remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos).

Departamentas 2016-01-29 raštu Nr. (15.9/22)3B-1240 (Komisijos b. l. 40) patvirtino, kad 2015-03-25 raštu kreipėsi į Kambodžos įgaliotą instituciją dėl Sertifikato patvirtinimo, tačiau atsakymo negavo. 2015-10-06 raštu pakartotinai kreipėsi dėl Sertifikato patvirtinimo. Atsakymas nėra gautas. Prašė priimti sprendimą, vadovaujantis Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 97t str. 5 d. nuostatomis.

Vilniaus teritorinė muitinė 2016-02-08 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6VM190202S (Komisijos b. l. 5–6) nusprendė taisyti EID deklaruotą TARIC papildomą kodą iš B999 į C999, deklaruotoms prekėms taikyti 14 % trečiųjų šalių importo muitą., skirti 995 Eur baudą ir įregistruoti mokestinę prievolę.

Departamentas 2016-03-25 sprendimu Nr. 1A-126 (Komisijos b. l. 20–22) ir Komisija 2016-06-16 sprendimu Nr. S-127(7-82/2016) (Komisijos b. l. 70–75) pareiškėjos skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Muitinės kodekso 78 str. 2 d. numatyta, kad muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui.

Jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti (Muitinės kodekso 78 str. 3 d.).

Muitinės kodekso įgyvenimo nuostatų 97t str. 2 d. numatyta, kad kai valstybių narių muitinės pateikia prašymą atlikti paskesnį patikrinimą, jos grąžina A formos prekių kilmės sertifikatą ir sąskaitą faktūrą, jei ji buvo pateikta, sąskaitos faktūros deklaraciją arba šių dokumentų kopijas eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingoms vyriausybinėms institucijoms ir prireikus nurodo prašymo priežastis. Kartu su prašymu atlikti patikrinimą siunčiami visi turimi dokumentai ir informacija, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad prekių kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga. Jeigu pateikiamas prašymas atlikti paskesnį patikrinimą, toks patikrinimas atliekamas ir jo rezultatai valstybių narių muitinėms pranešami ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Šie rezultatai turi padėti nustatyti, ar atitinkamas prekių kilmės įrodymas taikomas faktiškai eksportuotiems produktams ir ar šie produktai gali būti laikomi lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktais.

Jeigu esant pagrįstoms abejonėms per šešis mėnesius, kaip nustatyta 3 dalyje, negaunamas atsakymas arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą arba tikrąją produktų kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas. Jeigu ir po antrojo pranešimo prašančiosios institucijos per keturis mėnesius nuo antrojo pranešimo išsiuntimo datos neinformuojamos apie patikrinimo rezultatus arba jeigu remiantis šiais rezultatais neįmanoma nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumo ar tikrosios produktų kilmės, prašančiosios institucijos turi atsisakyti suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus, išskyrus išimtines aplinkybes (Muitinės kodekso įgyvenimo nuostatų 97t str. 5 d.).

Vadovaujantis 2014-07-28 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 822/2014, kuriuo leidžiama nukrypti nuo Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 nustatytų prekių kilmės taisyklių, pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą taikomų Kambodžoje gaminamiems dviračiams dėl Malaizijos kilmės dviračių detalių naudojimo taikant kumuliaciją, 4 str. numatyta, jog A formos kilmės sertifikatų, išduotų Kambodžos kompetentingų valdžios institucijų remiantis šio reglamento nuostatomis, 4 langelyje įrašomas patvirtinimas: „Derogation – Commission Implementing Regulation (ES) No 822/2014“.

Bylos duomenys patvirtina, kad Sertifikate (Komisijos b. l. 46–47) 4 langelyje įrašyta „Issued Retrospectively“, t. y. išduoda retrospektyviai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad Sertifikatas iš tiesų neatitiko minėto reglamento 4 str. numatytų reikalavimų. Atitinkamai, pagrįstai Departamentas kreipėsi į Kambodžos įgaliotą instituciją dėl Sertifikato patikrinimo, o jo negavus, nusprendė netaikyti lengvatinių muitų tarifų.

Teismas sutinka su Komisijos sprendimo motyvais, jog prekių neapdirbimas tranzito šalyje (Malaizijoje) neturi įtakos lengvatinio muito tarifo netaikymui ir jų nekartoja. Papildomai pasisakytina, jog prekių papildomas apdirbimas galėtų turėti įtaką sprendžiant dėl lengvatinio muito tarifo taikymo, jeigu būtų tinkamas Sertifikatas ir Kambodžos įgaliota institucija būtų patvirtinusi prekių kilmę. Šiuo atveju, neturi reikšmės, ar prekės buvo apdirbtos, ar jos nebuvo apdirbtos, kadangi nenustatyta lengvatinė prekių kilmė, kuri patvirtinta tinkamu A formos sertifikatu. Byloje nenustačius, kad prekių kilmė yra iš Kambodžos, nėra pagrindo taikyti lengvatinį muitų tarifą.

Nors pareiškėja išdėsto daugiau argumentų (aktyviai bendradarbiavimo su kontrahentu), tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų detaliau teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Iš pareiškėjos skundo Departamentui (Komisijos b. l. 14–16) ir skundo Komisijai (Komisijos b. l. 2–4) matyti, kad ji prašė Departamento atleisti nuo baudos, o Komisijai nurodė skundo motyvus, kuriais grindė, jog nepagrįstai Departamentas neatleido nuo baudos. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde teismui (b. l. 60–62) nekelia ginčo dėl neatleidimo nuo apskaičiuotos baudos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja formuluodama skundo dalyką ir pagrindą apibrėžia ginčo ribas (ABTĮ 24 str. 2 d. 7-8 p.), todėl dėl skundžiamu sprendimų ta apimtimi, kuria pareiškėja nebuvo atleista nuo baudos, teismas plačiau nepasisako. Be to, pareiškėja skunde nereiškia reikalavimo, kad teismas atleistų nuo paskirtos baudos, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas (ABTĮ 80 str. 2 d.).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pakeitė pareiškėjos deklaruotų prekių TARIC kodą papildomą kodą B999 į nustatytą C999 bei apskaičiavo mokėtinas sumas. Analogiškas išvadas padarė ir Departamentas bei Komisija, todėl jų skundžiamų sprendimų irgi nėra pagrindo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Kotryna“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.