Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. Ž., smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui broliui K. Ž. šiomis aplinkybėmis:

2020-06-03 apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo kambaryje T. Ž. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį brolį K. Ž., suduodamas jam vieną smūgį delnu į veido sritį ir taip sukeldamas K. Ž. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Be to, jis 2020-06-03 apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo kambaryje, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį brolį K. Ž., ranka suduodamas ne mažiau vieną smūgį K. Ž. į galvą ir taip smurtaudamas sukėlė K. Ž. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Kaltu padaręs šiuos nusikaltimus T. Ž. prisipažino ir paaiškino, kad tą dieną tėvai buvo darbuose, o jis su jaunesniais broliais buvo namuose. Brolis K. jam kažką pasakė kas jam nepatiko ir tuomet jis, priėjęs prie brolio, trenkė jam ranka per pakaušį. Brolis turėjo telefoną ir išėjęs į lauką paskambino mamai ir pasakė, kad jis (kaltinamasis) jį mušė. Grįžus į namus mamai, brolis K. vėl jai skundėsi dėl mušimo. Kai mama išėjo iš kambario, jis, priėjęs prie K. vėl trenkė su ranka jam per pakaušį. Šį kartą trenkė todėl, kad brolis skundėsi mamai. Po suduoto smūgio K. pradėjo verkti ir vėl pasiskundė mamai. Tuomet mama iškvietė policiją. Nurodo, kad viskas vyko namuose tik skirtinguose kambariuose.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais surinktais byloje.

Kaltinamajam pripažįstant savo kaltę, nusikaltimų aplinkybėms esant aiškioms ir sutinkant prokurorei bei gynėjai byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo mažamečio K. Ž. parodymų (buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją b. l. 81-82) matyti, kad su broliu sutaria gerai. Kartais būna, kad nesutaria, pykstasi. Taip buvo ir šiais metais. Brolis T. jį skriaudė. Jis broliui kažką pasakė. Brolis turėjo tokią programėlę ir jam paskambino, tuo metu reikėjo mokytis nuotoliniu būdu. Brolis jam paskambino į planšetę, o brolis turėjo telefoną. Paskui brolis trenkė jam stipriai per galvą. Po to, jis su telefonu nuėjo už tvarto ir paskambino mamai. Jai pasakė, kad jį muša T.. Mama liepė eiti nuo brolio toliau. Kai jam trenkė, tai skaudėjo, bet jis neverkė. Po kažkiek laiko mama parvažiavo ir jis tada grįžo į kambarį. Po to mama išėjo su kažkuo kalbėjo, o T. atėjo ir spyrė jam. Tuo metu jis buvo ant lovos, kai T. atėjo ir spyrė jam į kaktą ir vos pataikė. Jam spyrė dešine koja. Spyrė už tai, kad jį paskundė mamai. T. sakė, kad jei dar pasiskųs bus blogiau. Kai jam spyrė, jam nestipriai skaudėjo, bet jis neverkė. Jis sėdėjo ant lovos. Jam T. vieną kartą trenkė per galvą, neprisimena, kuria ranka ir spyrė du kartus. Abu kartus spirdamas pataikė į kaktą. Daugiau jis nieko nedarė. Brolis ranka stipriai trenkė per pakaušį. Neatsimena, koks buvo metų laikas. Tuo metu mokėsi nuotoliniu būdu. Viskas vyko namuose, antrame kambaryje, kuris yra tėtės ir mamos. Tuo metu žaidė su telefonu. Žaisdamas jis stovėjo. Kai jam sudavė per galvą, jis buvo antrame kambaryje, kuris yra visų, o kai spyrė į kaktą, tuo metu sėdėjo pirmame kambaryje ant savo lovos. Trenkė į galvą tėvų kambaryje, o įspyrė- kai buvo ant lovos - kitame kambaryje. Po to tai trenkė per galvą praėjo 20 minučių, o po to spyrė. Dabar su broliu sutaria gerai, brolis jo atsiprašė.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos N. D., kaltinamojo ir nukentėjusiojo mamos, parodymų (b. l. 34-35) matyti, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu A. Ž. apie 22 metus laiko. Jie kartu augina penkis sūnus. Vienas sūnus yra pilnametis. Jis gyvena atskirai nuo jų. Su visai sūnumis ji sutaria gerai. Jie kai nesimoko jai padeda prie ūkio darbų. Visi yra geri, klusnūs. Tik su vienu T. turi problemų. Jis nelanko profesinės mokyklos, nes jam nepatinka jo pasikeitusi auklėtoja. Jis nuo 15 metų namuose neklauso, elgiasi, kaip nori. Būna taip, kad T. būna ir geras, padeda jai ir jie pasikalba, jis pasipasakoja. Ji mano, kad T. prasidėjo paauglystė ir prasidėjo bėdos. Jis neklauso nei jos, nei tėvo. T. su broliais sutaria gerai, tik su mažiausiu broliu K. blogiau sutaria, jie abu dažnai pykstasi. T. K. nuolat dėl visko ,,priekaištauja", ji net pati nesupranta jų nesutarimų priežasties. Jie abu labai skirtingi. T. yra aktyvus, ūmaus būdo, nieko nebijantis. K. yra lėtas, ramus, daugiausia mėgsta būti vienas, daug laiko praleidžia su kitu broliu pora metų vyresniu už jį N. T. prie kitų brolių nekimba, jų neskriaudžia, tik prie K. kabinasi ir jį skriaudžia. Visi vaikai lanko mokyklą, padeda jai darbuose, o T. ne, nors per dienas būna namuose. Ji pati dirba pas žmones, aplinkiniuose kaimuose, dirba įvairiausius pavienius darbus. Ji su vyru į darbus paprastai išeina apie 7 val. ryto, į namus sugrįžta apie 18 val. Vaikai namuose būna vieni. Dar nori patikslinti, kad tiek ji, tiek jos vyras turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl to juos lanko socialinė darbuotoja. Dėl alkoholio vartojimo, tiek ji, tiek vyras stengiasi mažiau vartoti, dabar jau išgeria tik kartą per mėnesį. 2020-06-03 ji su vyru išvyko į darbus, keturi jos sūnūs liko namuose. Apie 17.50 val. jai vykstant į namus į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus K., jis verkė ir sakė, kad jį sumušė T.. Ji jam pasakė, kad tuoj bus namuose. Jai sugrįžus, K. verkė, sakė, kad jam žaidžiant savo kambaryje mobiliojo ryšio telefonu į kambarį atėjo T. ir sudavė vieną smūgį delnu per veido sritį. Ji apžiūrėjo K. veidą, ant jo jokių sužalojimų nebuvo, K. sakė, kad jam skaudėjo. Ji klausė tiek T., tiek K dėl ko jie susipyko, bet nei vienas jai nieko daugiau nepasakė. Tada jai išėjus atsinešti į namus malkų ir vėl atėjus į kambarį, pamatė verkiantį K. Ji paklausė, kas jam nutiko, šis atsakė, kad jam būnant kambaryje ant lovos, į kambarį atėjęs T. jam spyrė į galvos sritį, dėl ko jam dabar skauda ir jis verkia. Ji paklausė T,, kodėl jis taip pasielgė, jis jai atsakė, kad dėl to, jog K. jai pasiskundė. Ji pasakė T., kad taip elgtis negalima, bet kadangi jis jos neklauso, ji iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą. Ji apžiūrėjo K. galvą, ant jos jokių sužalojimų nesimatė, K. sakė, kad jam skauda galvą ir tiek, į medikus nesikreipė. Ji kreipėsi į policiją dėl to, kad nesusitvarkė su Tautvydo elgesiu.

Nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai surinkti byloje.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 1-3) matyti, kad N. D. pranešė, jog 2020–06–03 apie 17 val. 50 min., jos nepilnametis sūnus T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą jos kitam sūnui (savo broliui) K. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą spirdamas, bei vieną kartą suduodamas smūgį ranka į galvos sritį. Sūnus prieš šeimos narius smurtauja ne pirmas kartas, tačiau anksčiau ji niekur dėl to nesikreipė.

Iš priedo prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, tai yra fotonuotraukų (b. l. 8-10) matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 450/2020(06) (b. l. 88) matyti, kad K. Ž. kūno paviršiuje, apžiūrint 2020-06-04, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Esant nustatytai įrodymų visumai, galima daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis, gautus įstatymo nustatyta tvarka, teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais, konstatuoja , kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., kadangi smurtauta buvo prieš mažametį brolį sukeliant jam fizinį skausmą. Abi veikos kvalifikuotos atskirai teisingai, kadangi nors abi jos padarytos prieš tą patį asmenį, tačiau skirtingu laiku, atskiruose namo kambariuose ir dėl skirtingų priežasčių.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Praeityje kaltinamasis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (b. l. 127-128). Padarė du nusikaltimus kurie priskiriami prie nesunkių, tyčinių nusikaltimų. Kaltu prisipažino, tačiau nesigaili. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Į psichikos ir priklausomybės ligų pacientų tarpą jis neįrašytas. Kaltinamasis niekur nedirba ir nesimoko. Nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu. Iš Alytaus profesinio rengimo centro moksleivių sąrašų jis buvo išbrauktas dėl mokyklos nuostatų pažeidimo (b. l. 126). Vertintina ir tai, kad kaltinamojo šeima nuo 2007-01-09 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl alkoholio vartojimo (b. l. 24). Atsižvelgiant į visą tai, T. Ž. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta arešto bausmė. Bauda jam negali būti skiriama, kadangi jis nedirba ir neturi savo turto (BK 90 str. 3 d.). laisvės atėmimo bausmė jam taip pat neskirtina nesant tam jokių pagrindų. Byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str., paskirtoji bausmė jam mažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, prie bylos nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., ir nubausti :

pagal BK 140 str. 3 d. dėl 2020-06-03 17 val. 50 min. padaryto nusikaltimo, 18 parų areštu;

pagal BK 140 str. 3 d. dėl 2020-06-03 19 val. padaryto nusikaltimo, 20 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 27 (dvidešimt septynių) parų areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą teisme) ir galutinę bausmę nuteistajam paskirti 18 (aštuoniolikos) parų areštą.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., paskirtos arešto bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, tai yra bausmės atlikimo metu, nustatyti jo buvimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti jį būti šiuo adresu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., tai stebint elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 82 str., 87 str., paskirti nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir uždrausti jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios, keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.