Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1522-1038/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
1-1522-1038/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14456-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Rimkevičienė
Kaltinamasis
S. Y.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1522-1038/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14456-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje:

S. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, baltarusis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Y., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent:

jis 2019 m. balandžio 9 d., apie 12.09 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Scania R 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone SDP 27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais S. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. Y. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 8 d., vakare automobiliu Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į aikštelę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 22.00-23.00 val., būdamas vienas, automobilio kabinoje jis išgėrė 0,7 l degtinės butelį. Degtinę gėrė iš džiaugsmo, nes sužinojo, kad žmona pastojo ir laukiasi dukros. Negali tiksliai pasakyti, kada baigė gerti. Po to iš karto nuėjo miegoti. 2019 m. balandžio 9 d., ryte, apie 8.00 val., atsikėlęs paliko automobilį remontui. Baigus remontą reikėjo važiuoti, todėl sėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Metalo gatve, jis nepaliko tarpo iš šono ir kliudė dešinėje kelio pusėje stovėjusius automobilius. Tikslaus eismo įvykio metu apgadintų automobilių skaičiaus pasakyti negali. Po įvykusio eismo įvykio žmonės iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai, prie kabinos priėjusiam pareigūnui jis pateikė dokumentus, pareigūnas įtarė, jog jis yra neblaivus, todėl jis prisipažino, jog gėrė degtinę, po ko jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu. Kiek pamena, alkotesteris parodė 2,41 promilės, su tikrinimo rezultatais sutiko. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba nuo 2018 m. lapkričio mėnesio (b. l. 45).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 12.10 val., dirbant kartu su VPK KPR vyr. patrule E. B., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas apgadino penkis stovinčius automobilius. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi įvykį matęs T. J., kuris nurodė automobilio Scania vairuotoją, stovintį šalia automobilio. Matėsi, jog vairuotojas yra neblaivus, stipriai svirduliavo, rusų kalba kalbėjo nerišliai. Paprašius pateikti dokumentus, automobilio Scania vairuotojas pateikė Baltarusijos Respublikos piliečio pasą ir vairuotojo pažymėjimą, išduotą S. Y., gimusiam (duomenys neskelbtini). S. Y. apie įvykusį eismo įvykį nieko nepasakojo, tik pasakė, jog važiavo į Austriją. Paprašius atlikti neblaivumo testą, S. Y. nepavyko jo atlikti, todėl jo buvo paprašyta pūsti į alkotesterį. Pirmą kartą S. Y. buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas, atlikus pakartotinį patikrinimą – 2,41 promilių girtumas. S. Y. paaiškino, jog alkoholį vartojo vakar, maždaug prieš dešimt valandų, nes šventė dukros gimimą, neigė, kad vairuoja neblaivus. Su alkotesterio rodmenimis sutiko, dėl įvykio paaiškinti nieko negalėjo. Eismo įvykį matęs T. J. paaiškino, kad priekyje pastebėjo gatve keistai manevruojantį krovininį automobilį Sciania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris netikėtai pasuko į dešinę pusę ir šonu kliudė stovėjusį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau važiuodamas kliudė stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užkabinęs automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį vilkdamas, trenkės į automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio, jis iš karto iškvietė policiją ir iš užvedimo spynos ištraukė automobilio raktus. Visą įvykį matė važiuodamas paskui, jo vairuojamame automobilyje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri galėjo užfiksuoti eismo įvykį. Įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas A. V., kuris turėjo skubiai išvykti darbo reikalais, todėl detalesnių eismo įvykio aplinkybių nenurodė (b. l. 29).

Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 12.20 val., vairuodamas sunkvežimį išvažiavo iš teritorijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir važiavo Metalo gatve link Geologų gatvės pusės. Važiuodamas Metalo gatve, ties pastatu Nr. 13, pastebėjo priekyje jo, apie 50 m atstumu, važiuojantį sunkvežimį. Sunkvežimis važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis, ir kliudė prie dešinio važiuojamosios dalies krašto stovinčius lengvuosius automobilius. Matė, kaip sunkvežimis važiavo labai arti stovėjusių automobilių ir nepalikdamas tarpo iš šono, juos kliudė. Po to automobilis staiga sustojo. Jis taip pat sustojo, įjungė avarinę signalizaciją, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie vairuotojo kabinos. Pamatė iš sunkvežimio Scania išlipantį vairuotoją, suprato, kad jis nuo kažko apsvaigęs. Išlipęs vairuotojas nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, bet alkoholio kvapo nuo jo jis nejuto. Jis (liudytojas) įlipo į automobilio Scania kabiną ir iš užvedimo spynelės ištraukė raktelį. Neilgai trukus, prie automobilio Scania susirinko daugiau žmonių, kurių jis (liudytojas) paprašė, kad šie paskambintų bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, o vairuotojui jis pasakė lipti į kabiną ir nesiblaškyti po važiuojamąją kelio dalį. Vairuotojas nieko neatsakę įlipo į kabiną, kurioje buvo iki atvyko policija. Ką vairuotojas veikė kabinoje iki atvykstant policijai, nematė, nes stovėjo lauke. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad jis įvykį matė važiuodamas paskui, ir perdavė automobilio Scania raktelius. Parašęs paaiškinimą ir policininkams leidus, jis išvažiavo iš įvykio vietos, todėl kas vyko toliau, nematė, koks girtumas buvo nustatytas automobilio Scania vairuotojui, pasakyti negali (b. l. 27).

Iš Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo matyti, kad 2019 m. balandžio 9 d. 12.10 val. privatus fizinis asmuo pranešė apie techninį eismo įvykį, įvykusį 2019 m. balandžio 9 d. 12.09 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio metu krovininio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (galimai neblaivus) įvažiavo į stovinčius automobilius Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir a/m, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias A. V. nurodė 2019 m. balandžio 9 d. apklausoje, kurioje buvo apklausiamas liudytoju (b. l. 3).

T. J. 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinime nurodyta, kad važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) paskui (duomenys neskelbtini), matė kaip pastarasis kliudė mažiausiai tris automobilius. Jis, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie (duomenys neskelbtini), ištraukė automobilio raktelius, nes įtarė vairuotoją esant neblaivų. Raktelius perdavė policijos pareigūnams. Krovininio automobilio Scania vairuotojas, važiuodamas Metalo gatve link Geologų gatvės, keistai manevravo, atrodė apsvaigęs. Jo (T. J.) automobilyje įrengta vaizdo kamera, kuri galėjo užfiksuoti įvykį. Dėl vaizdo įrašo kreiptis į (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

D. R. 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 11.50 val., prie darbo, (duomenys neskelbtini), priparkavo žmonos automobilį Peugeot 307 (2001 m.), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 12.10 val., jis buvo informuotas apie tai, kad į jo automobilį įvažiavo vilkikas Scania R 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atėjęs į įvykio vietą pamatė automobilį, kuris buvo nustumtas apie 20 m į priekį, automobilis buvo sumaitotu galu, išlaužtu priekiniu ratu, nubrauktu šonu iš keleivio pusės bei priekiniu bamperiu. Automobilis buvo paliktas kelkraštyje, ženklų, draudžiančių ten statyti automobilius, nėra. Įvykio kaltininkas buvo akivaizdžiai girtas. Po stūmimo jo automobilis buvo atsirėmęs į priešais stovintį automobilį (b. l. 21).

S. A. 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 6.50 val., jis atvažiavo su automobiliu VW Passat (baltos spalvos), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastatė (duomenys neskelbtini). Apie 11.40 val., jam buvo pranešta, kad jo automobilis bei keletas kitų automobilių buvo sudaužyti. Kaltas krovininio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris vairavo būdamas neblaivus (b. l. 22).

P. G. 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 7.00 val., automobiliu VW Sharan (tamsiai mėlynos spalvos), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į darbą, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko kelkraštyje, draudžiamų ženklų toje zonoje nėra (automobilį paliko (duomenys neskelbtini). Apie 12.10 val., per įmonės ryšių sistemą jam buvo pranešta, kad gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis. Atėjęs į vietą pamatė, kad buvo nulaužtas veidrodėlis, esantis iš kairės pusės, buvo įbrėžimas, einantis per visą kairę pusę ir nuplėšta šoninio trikampinio stiklo guma. Priekyje, už apie 35 m, stovėjo automobilis Scania R 480 (b. l. 23).

D. K. 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 9 d., ryte, apie 7.00 val., automobiliu Audi A4 (mėlynos spalvos), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į darbą, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko kelkraštyje, eismo įvykio nematė. Atėjęs į įvykio vietą pamatė apgadintą savo automobilį, kuris buvo pasisukęs šonu ir kliudęs automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsitrenkė krovininis automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

I. Z. 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinime nurodyta, kad įvykio dieną, apie 11.00 val., ji pastatė savo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelę, esančia prie jos darbovietės. Apie 12.00 val., jai buvo pranešta, kad krovininis automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempiamas minėtas automobilis ((duomenys neskelbtini)) kliudė jos automobilio galinį kablį, ko pasekoje buvo apgadintas Peugeot galinis sparnas. Paties įvykio nematė, įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) aikštelės (b. l. 25).

Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad įvykis įvyko 2019 m. balandžio 9 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvykyje dalyvavo automobiliai: Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Passt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Peugeot, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Eismo įvykio plano priede nurodyti įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai: Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, dešinės pusės pakilimo laipteliai; Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nubrozdintas dešinės pusės šonas; VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas; VW Passt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės; Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – sukabinimo įtaisas; Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, užpakalinio valstybinio numerio ženklas; Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – užpakalinis bamperis (b. l. 18-19).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvertinus bendrą S. Y. būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali; S. Y. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 10 val., jis buvo patikrintas prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0006/0964861: pirmasis tikrinimas 12.31 val. – 2,48 promilės, antrasis tikrinimas 13.01 val. – 2,41 promilės (b. l. 6).

Iš alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0006 rodmenų matyti, kad S. Y. 2019 m. balandžio 9 d. 12.31 val. buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas (b. l. 7), 2019 m. balandžio 9 d. 13.01 val. – 2,41 promilių girtumas (b. l. 8).

Iš patikros sertifikato Nr. 0964861 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkotesteris Draeger Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0006 buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 9).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio Scania R 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku registruota (duomenys neskelbtini), o valdytoju – (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), priekabos/puspriekabės Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir valdytoju registruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Scania R R 480 (2007 m.) kaina Lietuvoje be PVM – 13 727 Eur (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

S. Y. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis S. Y., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2019 m. balandžio 8 d., vakare automobiliu Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į aikštelę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 22.00-23.00 val., būdamas vienas, automobilio kabinoje jis išgėrė 0,7 l degtinės butelį <...> 2019 m. balandžio 9 d., ryte, apie 8.00 val., atsikėlęs paliko automobilį remontui. Baigus remontą reikėjo važiuoti, todėl sėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Metalo gatve, jis nepaliko tarpo iš šono ir kliudė dešinėje kelio pusėje stovėjusius automobilius. Tikslaus eismo įvykio metu apgadintų automobilių skaičiaus pasakyti negali. Po įvykusio eismo įvykio žmonės iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai, prie kabinos priėjusiam pareigūnui jis pateikė dokumentus, pareigūnas įtarė, jog jis yra neblaivus, todėl jis prisipažino, jog gėrė degtinę, po ko jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu. Kiek pamena, alkotesteris parodė 2,41 promilės, su tikrinimo rezultatais sutiko <..> (b. l. 45). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų A. V. ir T. J. parodymai (b. l. 27, 29), eismo įvykio metu apgadintų automobilių savininkų D. R., S. A., P. G., D. K., I. Z. 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės (b. l. 21-25), eismo įvykio plane ir jo priede užfiksuoti duomenys apie eismo įvykyje dalyvavusius automobilius ir jų apgadinimus (b. l. 17-19), Vilniaus AVPK KPV KP 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo duomenys (b. l. 4). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad įvertinus bendrą S. Y. būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali, todėl S. Y. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 10 val., jis buvo patikrintas prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0006/0964861: pirmasis tikrinimas 12.31 val. – 2,48 promilės, antrasis tikrinimas 13.01 val. – 2,41 promilės (b. l. 6), taip pat alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0006 rodmenys, kuriuose užfiksuota, kad S. Y. 2019 m. balandžio 9 d. 12.31 val. buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas (b. l. 7), 2019 m. balandžio 9 d. 13.01 val. – 2,41 promilių girtumas (b. l. 8), patvirtina, kad S. Y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad S. Y. 2019 m. balandžio 9 d., apie 12.09 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį Scania R 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone SDP 27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes S. Y. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Y. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti sumokėti baudą ir dalinę automobilio vertę per trejus metus, kadangi gauna mažą atlyginimą (b. l. 57-59).

Dėl S. Y. skirtinos bausmės

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę S. Y., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, įvykio metu apgadintos šešios transporto priemonės. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. Y. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 46), administracine tvarka nebaustas, tačiau dėl to paties įvykio surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį (b. l. 47), dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, t. y. 75 MGL (3 750 Eur). Teismo manymu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteistas, administracine tvarka nebaustas, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) šiuo konkrečiu atveju tokia paskirta bausmė nėra per griežta, yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. Y. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, S. Y. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 9 d. 13.00 val. iki 2019 m. balandžio 10 d. 10.55 val. (viena diena) (b. l. 48, 49). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamasis S. Y. prašo išdėstyti baudos mokėjimą trijų metų laikotarpiui (b. l. 49-50). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą. Teismas, įvertinęs tai, kad S. Y. yra jauno amžiaus, darbingas, siekia savanoriškai sumokėti jam skirtiną baudą, taip pat atsižvelgdamas į jam paskirtos baudos dydį, daro išvadą, kad BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 24 mėnesius. Teismo nuomone toks skirtinos baudos išdėstymo terminas yra teisingas. Teismas nustato, kad S. Y. turi sumokėti baudą per 24 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant jį kas mėnesį – 20 mėnesių iš eilės – iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti po 105 Eur, o paskutiniuosius 4 baudos mokėjimo mėnesius sumokėti po 100 Eur.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo S. Y.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. Y. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, t. y. 2,41 promilių, girtumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad S. Y. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, bei tai, kad jis gailisi dėl savo elgesio, praeityje už analogiško pobūdžio pažeidimus nebaustas, neteistas, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Kaltinamajam S. Y. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (prisegtas voke bylos gale, prie bylos viršelio) paėmimą (b. l. 50-51) – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Baltarusijos Respublikoje, palikti baudžiamojoje byloje iki uždraudimo naudotis specialia teise termino pabaigos, o šiam terminui pasibaigus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti S. Y. pagal jo prašymą.

Be to, kaltinamajam S. Y. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (BPK 134¹ straipsnis) – kuri paliktina nepakeista iki įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. Y. skirta kardomoji priemonė – dokumento, t. y. Baltarusijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) (prisegtas voke bylos gale, prie bylos viršelio) paėmimas (b. l. 50-51), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina S. Y..

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė S. Y. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti dalinę konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padarytas nusikalstama veika) vertę atitinkančių pinigų sumą – 5 000 Eur. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam S. Y. nustatyta, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį Scania R 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas yra (duomenys neskelbtini), o savininkas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie automobilio Scania R 480 vidutinę kainą Lietuvoje, t. y. 13727 Eur (b. l. 11), taip pat į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam ir gailėjosi, į skirtinos baudos dydį, sprendžia, kad visos šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje užtikrintų dalinės minėto transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, t. y. 5000 Eur. Ši suma nėra neproporcingai per didelė vertinant kaltinamojo asmenybę ir padarytą veiką.

Kaltinamasis S. Y. taip pat prašo išdėstyti dalinės automobilio vertės mokėjimą trijų metų laikotarpiui (b. l. 49-50). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, to nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Taigi, teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo S. Y. prašymo ir konfiskuotino automobilio dalinę vertę atitinkančią sumą išdėstyti trijų metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. Y. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t.y. 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Y. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą, įpareigojant S. Y. šią baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį – 20 mėnesių iš eilės – iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant po 105 Eur, paskutiniuosius 4 baudos mokėjimo mėnesius sumokant po 100 Eur. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. Y. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 9 d. 13.00 val. iki 2019 m. balandžio 10 d. 10.55 val., t. y. vieną dieną, įskaityti į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Paskirti S. Y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 10 d.

S. Y. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dokumentą – S. Y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje iki uždraudimo naudotis specialia teise termino pabaigos, o šiam terminui pasibaigus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti S. Y. pagal jo prašymą.

S. Y. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą – palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

S. Y. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (Baltarusijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dokumentą – S. Y. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti S. Y., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš S. Y. automobilio Scania R 480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 (penkis tūkstančius) Eur valstybės naudai.

Išaiškinti S. Y., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama per 24 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį – 20 mėnesių iš eilės – iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant po 105 Eur, paskutiniuosius 4 baudos mokėjimo mėnesius sumokant po 100 Eur, į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Indrė RimkevičienėNuorašas tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė