Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 20 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Subaru“, VIN (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (3,69 prom. alkoholio).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. parodymuose yra akivaizdžių prieštaravimų. Lieka neaišku, ar apeliantas išlipo iš stovinčios mašinos su priekaba ar jį sustabdė ir liepė išlipti. Be to, surašytame protokole nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. vairavo automobilį „Subaru“, tačiau šis automobilis buvo be priekabos.

Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad R. Š., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, grindė policijos pareigūno liudytojo Ž. M. parodymais, tačiau jis patvirtino, kad R. Š. vairuojant transporto priemonės nematė ir šis jam tvirtino, kad išgėręs automobilio nevairavo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad liudytojo Ž. M. parodymai patvirtina apelianto kaltę, tačiau liudytojas padarė išvadą, kad automobiliu buvo važiuota, vien dėl to, kad ant automobilio buvo naujai padarytas įbrėžimas. Be to, šio liudytojo parodymai, jog automobilio priekinis dangtis buvo pakeltas bei, kad variklis jau buvo užšalęs, leidžia daryti išvadą, kad šiuo automobiliu važiuota nebuvo, nes pakeltas variklio dangtis užstoja matomumą į priekį, o dirbdamas variklis įkaista.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įvykio vietos vaizdo įrašai, tačiau jų teismas posėdžio metu netyrė. Iš šių įrašų (pirmosios kameros) matyti, kad automobilis su priekaba (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-12-20 10.04 val. atvažiuoja ir sustoja netoli automobilių stovėjimo aikštelės už betoninio vamzdžio. Šioje vietoje šis automobilis stovi iki 10.28 val. Iš antros kameros, kuri filmuoja automobilių stovėjimo aikštelę, įrašo matyti, kad aikštelėje nėra automobilio „Subaru“ ir iš šios aikštelės nei vienas automobilis neišvažiuoja nuo 10.06 val. iki 10.28 val., nors liudytojas V. B. savo paaiškinime nurodo, kad R. Š. sustabdė 10.20 val. Toks pažeidimo padarymo laikas nurodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokole.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ str. numato, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. redakcija numato, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (2016 03 25 įstatymas Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428). Kaip matyti iš pateikto reglamentavimo, už veiką, kurios padarymu kaltinamas R. Š., nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ str., apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo patikrinęs administracinio eilės pažeidimo bylos įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad būtų galima daryti objektyvią išvadą, jog R. Š. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, nustatė, kad liudytojas V. B. vienintelis teigia, jog matė, kaip R. Š., būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Pirmosios instancijos teismas šio liudytojo nešališkumu nesuabejojo, o administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. teiginius, jog jis su V. B. nesutaria, įvertino kaip nepagrįstą siekį išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas V. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Š. pažįsta apie 10 metų (b. l. 41), ir nors ši aplinkybė savaime nesuponuoja liudytojo V. B. šališkumo ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. teiginių apie nesutarimus su V. B. teisingumo, šio liudytojo parodymai vertintini rezervuotai kaip reikalaujantys kitų, juos patvirtinančių, įrodymų visumos.

Pirmosios instancijos teismas R. Š. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 126 str. 4 d., padarymo taip pat grindė policijos pareigūno liudytojo Ž. M. parodymais. Pastebėtina, kad liudytojas Ž. M., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog tai, kad R. Š. vairavo automobilį, jam nurodė tik liudytojas V. B. (b. l. 47). Ir nors policijos pareigūnas apie tai, kad su automobiliu „Subaru“ buvo važiuota, sprendė iš aptikto „šviežio“ įbrėžimo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, negali atmesti galimybės jog minėtas automobilio apgadinimas galėjo būti padarytas automobilio transportavimo ar krovos metu. Juolab, kad nebuvo nustatyti automobiliai ar kiti objektai, su kuriais tariamai kontaktavo minėtas automobilis „Subaru“. R. S. parodymus, kad automobilis buvo netvarkingas patvirtina ir tai, kad į įvykio vietą atvykęs ir autovežiu automobilį Subaru į muitinę transportavęs liudytojas K. Z. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog automobilis „Subaru“ buvo nevažiuojantis ir jis automobilį užsikėlęs ant autovežio išsivežė (b. l. 42).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pateikta nei automobilio padėties, kurioje jį rado į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, nei teritorijos vietos, kurioje, kaip teigiama, automobiliu važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. iki kol jį sustabdė liudytojas V. B., fotonuotraukų, todėl, nagrinėjant bylą, negalima tinkamai atkurti inkriminuojamos veikos mechanizmo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktame kompaktiniame diske (b. l. 31) patalpinti vaizdo įrašai yra neinformatyvūs, nes juose užfiksuotose automobilių stovėjimo aikštelėse administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku (2016-12-20, 10 val. 20 min.) nematyti automobilio Subaru judėjimo ar kitų, su R. Š. inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.