Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymima, jog apygardos teismas neįvertino E. P. neteisėtų veiksmų padarymo laiko, baigtumo momento ir tikslų. E. P. kyšininkavimas buvo baigtas atlikus du iš BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų – susitarus ir priėmus kaip kyšį kelionę į Paryžių. Kiti E. P. neteisėti veiksmai, kuriuose nėra kyšininkavimo požymių, – pasinaudojimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausančia transporto priemone vykti į kaip kyšį gautą kelionę ir iš jos grįžti, užmokesčio ir dienpinigių gavimas, realizavus savo neteisėtus veiksmus – buvo atlikti po kyšininkavimo, tokiu būdu siekiant sau turtinės naudos. Šias savo veiksmais E. P. šiurkščiai diskreditavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, pavaldžių asmenų akivaizdoje sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetą, padarė šiai institucijai turtinę žalą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir savivaldybės (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją. Tokie E. P. veiksmai sukėlė BK 228 straipsnio dispozicijoje numatytas pasekmes.

Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus E. P., 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu buvo pradėtas sutarties su UAB „R“ (duomenys pakeisti) nutraukimo procedūra. Paaiškina, jog šis raštas turėjo nuraminti S. K., kuris dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbo trūkumų nuolatos rašė skundus, tačiau jokių teisnių pasekmių negalėjo sukelti. Apie šią situaciją jis ir M. S., kaip vienos politinės partijos nariai, diskutavo 2011 m. rugsėjo 26 d., taip pat priminė M. S. ankstesnį savo prašymą dėl statybos objekto pasiūlymo UAB „L“ (duomenys pakeisti). Pažymėjo, jog nei vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė, kad jis ėmėsi veiksmų ar prašymų M. S. vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės naudai. Nuteistasis teigia, jog vadovaujantis STT operatyviniu pasiklausymu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis prielaida kaip įrodymu apie nusikalstamą susitarimą rūpintis administravimo reikalais. Be to, pažymi, jog UAB „L“ (duomenys pakeisti) jokio tinkamo pasiūlymo ar užsakymo dėl statybos ar remonto darbų iš M. S. negavo, juo labiau, kad norint gauti užsakymą, reikėjo laimėti konkursą, o UAB „L“ (duomenys pakeisti) konkurse nedalyvavo, todėl teismas neturėjo pagrindo jo ir M. S. kalbų pripažinti įrodymais ir apkaltinti jį tuo, kad pasinaudodamas įtaka, jis savo naudai kaip kyšį priėmė pasiūlymą bendrovei, kurios akcininku jis yra, atlikti stogo dengimo darbus. Pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu konkursas būtų laimėtas ir statybos darbai atlikti, jis, kaip vienas UAB „L“ (duomenys pakeisti) akcininkų, naudos neturėtų. Tam tikrą naudą – atlyginimus gautų UAB „L“ (duomenys pakeisti) darbuotojai, todėl kaltinti jį tuo, kad stengėsi dėl darbuotojų, būtų nehumaniška.

Nuteistasis tvirtina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, jog teismas nepagrįstai laikė įrodymais ir grindė jais savo išvadas procesinėmis priemonėmis gautais faktiniais duomenimis, o aprašydamas procesinius veiksmus (procesines prievartos priemones ir kt.) atkartojo ir iškraipė šių veiksmų metu užfiksuotą turinį, taip pat nepagrįstai laikė tokiu veiksmų metu gautus faktinius duomenis, t. y. veiksmų atlikimo rezultatą patikimais duomenimis (įrodymais). Tvirtina, jog teismas taip pat grindė nuosprendį ne iki galo teisiamajame posėdyje patikrintais faktiniais duomenimis. Nuosprendyje aprašyti tik tie nuteistojo A. J. ir liudytojų D. S., V. A., K. D., K. A., A. Č., S. M. parodymai, kurie patvirtina pareikštus kaltinimus, tačiau jie nepaneigia kitų byloje nustatytų svarbių aplinkybių, kurios paneigia kaltinimus arba kelia abejones jų pagrįstumu.

Nuteistasis pažymi, jog visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, teisiamojo posėdžio metu paaiškino šios veikos padarymo aplinkybes bei paaiškina, jog neteisėtai veikė ne savo asmeniniais interesais, o siekdamas padėti UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotojams, kad jie neprarastų darbo, kai jis pereis dirbti į Vilnių, tačiau neigia padaręs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis tvirtina, jog pagal BK 266 straipsnio 1 dalį jam inkriminuojamame kaltinime trūksta konkretumo: visiškai neaišku, kokių teisės aktų pagrindu ir kas bei iš ko turi „priimti darbus“, konkrečiai apie kokius darbus kalbama ir kodėl jis ar A. J. turi darbus priimti. Be to, pažymi, jog nusikalstamos veikos nuosprendyje surašytos ne chronologine tvarka, kaltinimo konstrukcija perkelta iš kaltinamojo akto. Nurodyti kaltinimo trūkumai, nuteistojo vertinimu, neleidžia tinkamai įvertinti faktinių duomenų.

Nuteistasis skunde analizuoja Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-90 užfiksuoto 2011 m. rugsėjo 26 d. įvykusio pokalbio turinį ir daro išvadą, kad iš pokalbio ir vaizdo turinio aiškiai matosi, kad jis neprašė A. J. kalbėtis su E. P. ir jį paveikti. A. J. su E. P. kalbėjosi savo iniciatyva. Paaiškina, jog faktiškai A. J. informacijos apie numatomus stogo remonto darbus prašė pateikti dar iki nesusipratimų dėl daugiabučių namų administravimo pradžios, tuo tarpu jis realiai jokių stogo darbų negalėjo skirstyti ar duoti, nes rudenį stogų niekas neremontuoja. Be to, pažymi, kad tik patys gyventojai gali pasirinkti konkrečią įmonę, kuri atliks remonto darbus. Nuteistasis tvirtina, jog Operatyvinių veiksmų protokolu užfiksuotas pokalbis apie stogo darbus Šiauliuose dėl geresnių darbų kainų, vietos, rūšies negali būti realiai siejamas su UAB „R“ (duomenys pakeisti) veiklos tęstinumu, tuo labiau su A. J. papirkimu, kad pasinaudodamas savo tarnyba jis paveiktų kitus savivaldybės tarybos narius ar savivaldybės administratorių.

Nuteistasis skunde išdėsto liudytojų D. S., V. A., K. A., K. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir jų pagrindu daro išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog A. J. jo prašymu būtų paveikęs atitinkamą tarybos narį ar savivaldybės administracijos direktorių E. P.. Pažymi, jog E. P. papirko jis pats, sumokėdamas kelionės išlaidas į Paryžių, dėl to labai gailisi. A. J., kaip bendrapartietis, galimai savo iniciatyva norėjo jam padėti – surinkti informaciją, apsikeisti nuomonėmis su kitais partijos ir tarybos nariais, pasiūlyti galimus sprendimo variantus. Vien ta aplinkybė, kad tarybos narys pažada interesantui padėti išspręsti įvairius rūpimus jam klausimus, nes jam tai privalu daryti kaip rinkėjų deleguotam asmeniui, kai nenustatyta, kad būtent už tokių veiksmų atlikimą jis iš asmens gauna neteisėtą atlygį ar kyšį, tokie veiksmai negali būti pripažinti nusikalstama veika. Išdėstytų argumentų pagrindu nuteistasis daro išvadą, kad jo ir A. J. pokalbiai pirmosios instancijos teismo buvo neobjektyviai įvertinti, jie negali būti traktuojami kaip jų susitarimas neteisėtai veikti, taip pat kaip baigta veika, nes nei vienas iš jų neatliko jokių veiksmų, tuo tarpu BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Pažymi ir tai, kad yra tik vienas STT pareigūnų užfiksuotas pokalbis, iš kurio negali daryti išvados, kad jo metu jis susitarė su A. J. veikti jo interesais, o mainais už tai atitinkama statybos įmonė gaus statybos darbus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl BK 40 straipsnio, numatančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikymo galimybės, nors toks prašymas buvo pateiktas. Nuteistasis tvirtina, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus: pirmą kartą padarė apysunkę nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, turinė žala šia veika nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, jis laikosi įstatymų, pasižada daugiau nenusikalsti, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turi aukštąjį išsilavinimą ir gerą darbą – dirba UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, todėl teistumas gali pakenkti jo karjerai. Pažymi, jog nusikaltimą padarė siekdamas ne asmeninių tikslų, o pergyvendamas dėl buvusių bendradarbių ateities, galimybės turėti darbą. Taip pat nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniuje, jo mama, kuri prašė už jį laiduoti, taip pat nusipirko butą Vilniaus mieste, kad galėtų nuolat daryti jam teigiamą įtaką. Tvirtina aiškiai suvokiantis savo neapgalvotai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei mano, kad jo sulaikymas STT pareigūnų, ikiteisminis tyrimas bei teismas jam yra ir bus rimta gyvenimo pamoka.

Nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis jo skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir įrodymais nepagrindė objektyviosios pusės aplinkybių, kad jis su UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi M. S. 2011 m. spalio 11 d. susitarė priimti kyšį – M. S. pasiūlytą neatlygintiną kelionę į Paryžių, o jis už šią neatlygintiną kelionę pažadėjo jam nesiimti veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) nebūtų atimta teisė tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugų teikimą, ir priėmė kyšį bei šių subjektyviosios pusės aplinkybių, kad suprato, jog iš kyšio davėjo M. S. gauna turtinę naudą, jog jis žinojo ar bent suprato, kad ši (duomenys neskelbtini) asociacijos organizuota kelionė yra M. S. neteisėtas atlygis už konkretų neveikimą – nesiėmimą jokių veiksmų, dėl kurių UAB „R“ (duomenys pakeisti) prarastų galimybę tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo teikimo paslaugas, ir ši galimybė iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) nebuvo atimta, jog žinojo, kad kyšio davėjas M. S. supranta, jog turtinę naudą jam suteikia neteisėtai, kad gavęs neteisėtą atlygį, veiks kyšio davėjo naudai.

Nuteistasis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, kokiais įrodymais remiantis nustatytos aukščiau nurodytos aplinkybės. Teismas nenustatė konkrečių jo teisėto neveikimo veiksmų, kurie, sprendžiant iš kaltinimo, buvo aptarti susitarimo priimti kyšį metu. Mano, kad nuosprendis nemotyvuotas dėl to, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkti įrodymai, kurie pagrįstų apkaltinamojo nuosprendžio teiginius. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad M. S. iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) sąskaitos apmokėjo jo kelionės į Paryžių išlaidas: 1196 Lt kelionių biurui UAB „S“ (duomenys pakeisti) bei (duomenys neskelbtini) asociacijai – 2724 Lt. Nuteistasis kategoriškai neigė ir neigia, kad M. S. jam jokio kyšio nesiūlė ir dėl kyšio priėmimo nebuvo jokio susitarimo. Pasiūlymas vykti į (duomenys neskelbtini) asociacijos organizuojamą parodą Paryžiuje, kuri buvo tiesiogiai susijusi su jo profesine ir visuomenine veikla, negali būti vertinamas kaip susitarimas priimti kyšį. Tvirtina, kad jam nebuvo žinomi M. S. siekiai, jo tikrieji ketinimai bei tai, kad už kelionę jis apmokėjo iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) sąskaitos. Teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino M. S..

Nuteistasis nurodo, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad jis turėjo įgaliojimus spręsti (duomenys neskelbtini) rajono daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus UAB „R“ (duomenys pakeisti) pakeitimo klausimą, kadangi (duomenys neskelbtini) rajono butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės namų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai) nenumato jo kaip savivaldybės administracijos direktoriaus teisės savo įsakymu pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto daugiabučių namų administratoriaus – UAB „R“ (duomenys pakeisti) kitu. Nuteistasis teigia, jog priešingai nei nuosprendyje konstatuoja teismas, liudytojų A. J., A. Č., K. D., S. M. parodymai, 2011 m. rugpjūčio 25 d. (Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-89) (duomenys neskelbtini) mero A. Č., jo ir kitų asmenų pokalbiai apie administravimo sutarties su UAB „R“ (duomenys pakeisti) nutraukimą, jo raštas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) mieste gyventojui, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pradeda sutarties su daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi – UAB „R“ (duomenys pakeisti) – nutraukimo procedūras, neleidžia teismui daryti išvados, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pradėjo rengtis atsisakyti UAB „R“ (duomenys pakeisti) paslaugų ir tam ieškojo teisinio kelio. Pažymi, kad jokios sutarties su UAB „R“ (duomenys pakeisti) niekada nėra buvę, nes ši įmonė administratoriumi buvo paskirta 2008 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. J. įsakymu Nr. A-478-(8.2) iki 2013 m. balandžio 18 d., ir jokiame teisės akte nėra numatyta savivaldybės teisė atimti iš šio administratoriaus teisės administruoti visus jam priskirtus pastatus, išskyrus Nuostatų 17 punkte numatytą galimybę, leidžiančią atimti kiekvieno namo administravimo teisę atskirai. Tai patvirtina jo versiją, kad minėtame rašte gyventojui nurodyta sutartis bei informacija apie tai, jog kaupiama medžiaga sutarties nutraukimui, buvo tik atsakymas nuolat skundus rašančiam asmeniui. Teismui nėra pateikta jokia medžiaga dėl sutarties su UAB „R“ (duomenys pakeisti) nutraukimo, o visi teismo nurodyti tikrinimai ir auditai buvo daromi siekiant patikrinti S. K. skunduose nurodytus faktus ir spręsti klausimą dėl namo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mieste administratoriaus pakeitimo. Visi išdėstyti argumentai patvirtina, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Apeliaciniuose skunduose E. P. nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, A. J. – dėl jo kaltės padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, M. S. – dėl jo kaltės padarius BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat M. S. apeliaciniame skunde pripažįsta savo kaltę dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (dėl E. P. papirkimo), tačiau teigia, kad neatleisdamas jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad išteisinant E. P. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Skundžiamu nuosprendžiu E. P. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o M. S. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo teisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: E. P., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi, 2011 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, su UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi M. S., siekusiu, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija bei (duomenys neskelbtini) taryba neatimtų teisės UAB „R“ (duomenys pakeisti) tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimą, susitarė, kad E. P. kartu su M. S. nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. neatlygintinai vyks į Paryžiuje, Prancūzijoje vyksiančią tarptautinę aplinkos apsaugos parodą, o už šią neatlygintiną kelionę E. P., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius, nesiims veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) būtų atimta teisė tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą. Tęsdamas susitarimą M. S. nurodė UAB „R“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterei D. E. R. apmokėti su E. P. kelione susijusias išlaidas, ko pasėkoje 2011 m. spalio 20 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) apmokėjo E. P. kelionės išlaidas, o E. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d., kartu su M. S. dalyvavo sutartoje kelionėje.

Kaip jau buvo minėta, M. S. savo kaltės dėl E. P. papirkimo apeliaciniame skunde neginčija. Teisėjų kolegijos nuomone, pripažįstant M. S. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų padaryta nebuvo, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu E. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos, nesutinka su apygardos teismo įrodymų vertinimu, nurodo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Iš esmės E. P. apeliacinio skundo argumentai pagrįsti tik deklaratyviu nesutikimu su apygardos teismo įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis bei E. P. įvykių versiją atitinkančios nuomonės kaip turėtų būti vertinami byloje esantys įrodymai pateikimu.

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Susitarimas priimti kyšį paprastai pasireiškia kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimu dėl kyšio dydžio, priėmimo laiko, būdo, vietos ir pan. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

BK 230 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs E. P. kartu su tuometiniu UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi M. S. 2011 m. lapkričio 28 d. – 2011 m. gruodžio 2 d. vyko į Paryžiuje, Prancūzijoje vykusią parodą POLLUTEC HORIZONS 2011, o E. P. kelionės išlaidas apmokėjo M. S. vadovaujama įmonė. Tačiau E. P. teigia, kad nesuprato, jog M. S. pasiūlyta kelionė buvo kyšis, taip pat nurodo, kad dėl jokio kyšio priėmimo su M. S. nesitarė. Anot nuteistojo, M. S. jam pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini) asociacijos organizuojamą kelionę, todėl jis manė, kad ši asociacija ir apmoka kelionės išlaidas, iš esmės kvietimas vykti į parodą Paryžiuje buvo adresuotas savivaldybei, paroda buvo susijusi su E. P. profesine ir visuomenine veikla, todėl šią kelionę E. P. traktavo kaip pažįstamo žmogaus geranoriškumą. Nuteistasis nurodo kvietimą parodęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės merui A. Č., kuris ir nurodė į parodą vykti E. P.. Analogiškos pozicijos dėl įvykio aplinkybių E. P. laikėsi ir pirmosios instancijos teisme.

Nors E. P. savo kaltę dėl susitarimo priimti kyšį ir kyšio priėmimo neigia, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistojo parodymus, kadangi jie yra paneigti kito nuteistojo M. S. parodymais, taip pat operatyvinės veiklos metu užfiksuotais pokalbiais, kita bylos rašytine medžiaga.

Iš bylos medžiagos matyti, ko neneigia ir pats E. P., kad 2011 m. vasarą dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) veiklos buvo gauta nemažai nusiskundimų, dėl to buvo keliamas įmonės tinkamumo vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą klausimas. Pastarąją aplinkybę patvirtina užfiksuotas 2011 m. rugpjūčio 25 d. 10:16 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero A. Č. kabinete vykęs pokalbis, kurio metu A. Č. ir E. P. tariasi, kad reikia ruoštis administravimo sutarties nutraukimui (t. 2, b. l. 27-30), bei E. P., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus, pasirašytas 2011 m. rugsėjo 9 d. raštas UAB „R“ (duomenys pakeisti), jog pradedama sutarties su daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi – UAB „R“ (duomenys pakeisti) nutraukimo procedūra (t. 2, b. l. 175). Minėtą raštą rengęs S. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo pradėta kaupti medžiaga, kurios reikėtų nutraukiant sutartį su UAB „R“ (duomenys pakeisti). Taigi, susidariusi situacija buvo pakankamai nepalanki M. S. vadovaujamai UAB „R“ (duomenys pakeisti). Pats M. S. irgi parodė, jog savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą raštą dėl pradedamos sutarties nutraukimo procedūros vertino rimtai, analogiškai parodė ir įmonėje dirbęs D. S.. Todėl M. S. sąmoningai, siekdamas, kad jo vadovaujamai UAB „R“ (duomenys pakeisti) nebūtų atimta teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, ir tikėdamasis palankių E. P., kuris kaip savivaldybės administracijos direktorius turėjo pakankamus įgaliojimus spręsti dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, veiksmų (neveikimo), pasiūlė E. P. neatlygintinai vykti į parodą Paryžiuje.

Negalima sutikti su E. P. apeliacinio skundo argumentu, jog jo, kaip savivaldybės administracijos direktoriaus, įgaliojimai buvo nepakankami spręsti dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) tinkamumo toliau vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą. Nors jokia sutartis dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nebuvo pasirašyta, bet nėra jokio pagrindo abejoti, kad iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą esant atitinkamiems pagrindams galėjo būti atimta. Pažymėtina, kad to iš esmės neneigė ir byloje apklausti A. J., A. Č., tiek pats E. P.. UAB „R“ (duomenys pakeisti) administravimo funkcija buvo pavesta (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymu (t. 2, b. l. 147), kuris galėjo būti pakeistas. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 17 punkte taip pat buvo numatyta, jog administratorius gali būti pakeistas ne tik butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, bet ir savivaldybės administratoriaus direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu nustačius, kad administratorius nevykdo arba netinkamai vykdo administratoriaus funkcijas (t. 4, b.l. 116-121). Taigi, formaliai E. P., kaip savivaldybės administracijos direktorius, pagal pareigas esant atitinkamam pagrindui turėjo pakankamus įgaliojimus spręsti dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo tiek vienam, tiek keliems arba net visiems daugiabučiams namams, taip pat galėjo paskirti ir kitą įmonę vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą.

M. S. parodė, jog nors E. P. konkrečiai nenurodė, kokių veiksmų imsis (arba nesiims), tačiau pažadėjo padėti, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) nebūtų atimta teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tokiais M. S. parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi viso proceso metu M. S. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs ir nekito. Teisėjų kolegijos nuomone, E. P. pažadą padėti, nors ir abstraktų, yra pagrindas vertinti kaip susitarimą už kyšį nesiimti veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) būtų atimta teisė toliau teikti daugiabučių namų administravimo paslaugą. Šiame kontekste svarbūs užfiksuoti 2011 m. rugsėjo 22 d. 19:03:41 val. ir 20:06:02 val. M. S. telefoniniai pokalbiai atitinkamai su V. T. ir D. S. (t. 1, b. l. 155-159, 160-162). Pastarajam M. S. nurodė kalbėjęsis su E. P., o V. T. prieš tai teigė, kad pasikalbėjęs „su kai kuo“, t. y. su E. P., išsiaiškino, ko iš jų norima. Iš šių pokalbių galima spręsti, kad už atitinkamą veikimą (neveikimą) E. P. tikėjosi gauti kyšį, kuris šiuo atveju buvo neatlygintina kelionė į parodą Paryžiuje.

Tai, kad E. P. kelionę į parodą Paryžiuje vertino kaip kyšį, t. y. neteisėtą atlygį už M. S. palankų veikimą (šiuo atveju atitinkamų veiksmų, esančių E. P. kompetencijoje, nesiėmimą) priešingai nei pats teigia apeliaciniame skunde, patvirtina užfiksuotas 2011 m. spalio 11 d. 16:43 val. pokalbis tarp A. Č. ir E. P., kurio metu E. P. nurodo, jog supranta kokiais tikslais M. S. pasiūlė nemokamai vykti į Paryžių – „nori labai geras pasirodyti“ (t. 1, b. l. 184-187). Be to, užfiksuotas 2011 m. spalio 17 d. 10:01:27 val. telefoninis pokalbis tarp M. S. ir E. P., kurio metu E. P. klausia, ar neišlys kas (t. 2, b. l. 1-3), taip pat rodo, kad E. P. suprato savo veiksmų neteisėtumą. Iš pokalbių matyti, kad E. P. suprato, jog neatlygintinai į kelionę vyksta ne šią kelionę organizavusios (duomenys neskelbtini) asociacijos, o būtent M. S. iniciatyva. Šiuo atveju E. P. baudžiamosios atsakomybės nešalina tai, kad jis galėjo nežinoti, kieno konkrečiai (asmeniškai M. S., jo vadovaujamos įmonės ar kitų asmenų) lėšomis bus apmokamos jo kelionės išlaidos. Vien tai, kad parodos Paryžiuje tematika buvo susijusi su E. P. užimamomis pareigomis, taip pat nešalina E. P. baudžiamosios atsakomybės.

E. P. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog neaišku kaip buvo nustatytas susitarimo priimti kyšį laikas. Užfiksuoto 2011 m. spalio 11 d. 10:43:03 val. telefoninio pokalbio tarp M. S. ir V. T. metu abu sutaria, kad į kelionę reikia vežtis E. P. (t. 1, b. l. 175-177). 2011 m. spalio 11 d. 13:59:34 val. telefoninio pokalbio metu M. S. susitaria užvažiuoti pas E. P., po to tos pačios dienos 16:06:30 val. telefoninio pokalbio metu M. S. nurodo Ž. M., kad „ima antrą vietą“, taip pat pokalbio metu nurodo, kad kartu su M. S. važiuos E. P., kuriam reikia išsiųsti pakvietimą nurodant, kad kelionė nekainuos (t. 1, b. l. 188-191). Iš nurodytų pokalbių matyti, kad galutinai dėl E. P. vykimo į parodą Paryžiuje buvo sutarta būtent 2011 m. spalio 11 d., todėl ši data pagrįstai inkriminuota kaip susitarimo priimti kyšį momentas.

Atmetamas kaip nepagrįstas E. P. apeliacinio skundo argumentas, jog kvietimas vykti į parodą Paryžiuje buvo skirtas ne konkrečiai jam, o (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir tik (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero nurodymu į komandiruotę vyko jis, o ne kuris nors kitas savivaldybės atstovas. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, iš jau aptarto 2011 m. spalio 11 d. 16:43 val. E. P. ir A. Č. pokalbio matyti, kad pokalbio metu nėra tariamasi kuris savivaldybės atstovas vyks į parodą, E. P. praneša apie jam M. S. pasiūlytą kelionę, o A. Č. iš karto nurodo, kad E. P. reikės forminti komandiruotę (t. 1, b. l. 184-187). Taigi, E. P. į parodą Paryžiuje vyko savo iniciatyva.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog E. P. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Byloje neginčytinai nustatyta, jog E. P. susitarė priimti ir priėmė kyšį iš M. S. už tai kad nesiimtų veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) būtų atimta teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą. Taip pat akivaizdu, jog E. P. suprato, jog M. S. siūloma nemokama kelionė į parodą Paryžiuje yra neteisėtas atlygis už M. S. interesus atitinkantį veikimą (neveikimą), bei suvokdamas savo veikos neteisėtumą, bet sąmoningai priimdamas kyšį – vykdamas į kelionę, veikė tiesiogine tyčia.

Visgi nors E. P. ir M. S. veikos buvo tinkamai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 1 dalį, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog dėl susitarimo priimti kyšį ir dėl kyšio priėmimo E. P. pačiam ar per jam pavaldžius asmenis nesiėmus jokių veiksmų, dėl kurių UAB „R“ (duomenys pakeisti) prarastų galimybę tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugas, iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) nebuvo atimta teisė vykdyti minėtą veiklą.

Visų pirma, aukščiau nurodyta aplinkybė nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir yra perteklinė, kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 1 dalį kyla jau vien už susitarimą priimti kyšį ir kyšio priėmimą, o nusikalstamo susitarimo tolimesnis vykdymas (teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus) ir to pasėkoje atsiradusios pasekmės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal minėtus straipsnius. Kita vertus, nurodytos aplinkybės yra neįrodytos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kokių veiksmų neatliko E. P. ar jam pavaldūs asmenys, kad iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) nebūtų atimta teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą. Priešingai, byloje apklausti asmenys parodė, kad tiek skundų nagrinėjimo metu, tiek audito metu buvo nustatyti nežymūs UAB „R“ (duomenys pakeisti) veiklos trūkumai, kurie nesudarė pagrindo pakeisti daugiabučių namų administratoriaus. Tuo labiau kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) (dabartinis pavadinimas UAB „R“ (duomenys pakeisti)) ir šiuo metu vykdo daugiabučių namų administravimą.

Nustačius, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl E. P. ir M. S. veikos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, pašalinant iš E. P. ir M. S. nusikalstamų veikų aprašymo aplinkybę, jog „šių veiksmų pasėkoje E. P. asmeniškai ar per jam pavaldžius (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojus nesiėmus jokių veiksmų, dėl kurių UAB „R“ (duomenys pakeisti) prarastų galimybę tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugas, iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) nebuvo atimta teisė vykdyti minėtą veiklą.“

Pašalinus iš nusikalstamų veikų aprašymo neįrodytą aplinkybę, konstatuojama, kad E. P. susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi, 2011 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, su UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi M. S., siekiančiu, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija bei (duomenys neskelbtini) taryba neatimtų teisės UAB „R“ (duomenys pakeisti) tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimą, susitarė priimti kyšį, tai yra susitarė, kad E. P., kartu su M. S. nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. neatlygintinai vyks į Paryžiuje, Prancūzijoje vyksiančią tarptautinę aplinkos apsaugos parodą POLLUTEC HORIZONS 2011, o už šią neatlygintiną kelionę E. P., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius, nesiims veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) būtų atimta teisė tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą.

2011 m. spalio 20 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) už E. P. kelionės išlaidas į Paryžių, Prancūziją, kelionių biurui UAB „S“ (duomenys pakeisti) pervedus 1196 Lt, bei (duomenys neskelbtini) asociacijai pervedus 2724 Lt, E. P., tęsdamas minimą susitarimą, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d., kartu su M. S. dalyvavo sutartoje kelionėje ir tokiu būdu priėmė 3920 Lt vertės kyšį.

Taip pat byloje nustatyta, kad M. S. susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo teisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. 2011 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, būdamas UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija bei (duomenys neskelbtini) taryba neatimtų teisės UAB „R“ (duomenys pakeisti) tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimą, susitarė duoti kyšį, tai yra, susitarė su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi E. P., kad jis nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. neatlygintinai vyks į Paryžiuje, Prancūzijoje vyksiančią tarptautinę aplinkos apsaugos parodą „POLLUTEC HORIZONS 2011“, o už šią neatlygintiną kelionę E. P. nesiims veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) būtų atimta teisė tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą.

UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktorius M. S. nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2011 m. spalio 20 d., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tęsdamas minimą susitarimą, nurodė UAB „R“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterei D. E. R. apmokėti su E. P. minima kelione susijusias išlaidas. 2011 m. spalio 20 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterei D. E. R. už E. P. kelionės išlaidas į Paryžių, Prancūziją, kelionių biurui UAB „S“ (duomenys pakeisti) pervedus 1196 Lt, bei (duomenys neskelbtini) asociacijai pervedus 2724 Lt, M. S. ir E. P. nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. dalyvavo sutartoje kelionėje ir tokiu būdu M. S. davė E. P. 3920 Lt vertės kyšį.

Taip pat E. P. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo, t. y. būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi, siekdamas nepatirti asmeninių išlaidų, susijusių su kelione, kurią jis susitarė priimti kaip kyšį, su (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru A. Č. sutarė, kad į parodą Paryžiuje vyks komandiruojamas kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius, dėl ko į parodą Paryžiuje kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių komandiruotą E. P. 2011 m. lapkričio 27 d. iš (duomenys neskelbtini) į Vilniaus oro uostą bei 2011 m. gruodžio 3 d. iš Vilniaus oro uosto į (duomenys neskelbtini) vežė jam pavaldus (duomenys neskelbtini) savivaldybės vairuotojas su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausančia transporto priemone bei E. P. už kelionėje išbūtą laikotarpį buvo sumokėtas nustatytas darbo užmokestis bei išmokėti dienpinigiai. Tokiais neteisėtais veiksmais E. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padarė 2154,06 Lt turtinę žalą bei diskreditavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją kaip instituciją, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padarė turtinę – 2154,06 Lt žalą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir valstybės biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija.

BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pagal to paties straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2014).