Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-03-04 · Byla Nr. Ik-1405-561/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-04
Bylos Nr.
Ik-1405-561/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03506-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
Vilniaus
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1405-561/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03506-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 17.2.; 70.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant atsakovės atstovei Neringai Aleksonytei, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams J. A. ir G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo 48-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Polocko – 2“) dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas 2010-11-26 nutartimi sustabdė apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-779-623/2010 pagal atsakovo 48-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Polocko – 2“ (toliau – Bendrija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ieškinį atsakovui Bendrijai dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar Vilniaus miesto tarybos 2003-10-01 sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 4.7. punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 str. 1 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 4 str. 1 d. 2 punktui ir 1996-04-30 Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ŽMĮ) 3 bei 6 straipsniams.

Nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą kreipiasi remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 112 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (1 dalis). Pažymėjo, kad ši ABTĮ nuostata koreliuoja su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) teisės norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Vilniaus apygardos teismo teigimu, šiuo metu ABTĮ ir kituose įstatymuose yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad spręsti dėl kitų teisėkūros subjektų išleistų (ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistų ir nepriimtų referendumu) teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra priskirta administracinių teismų jurisdikcijai. Jeigu administracinis teismas tokį teisės aktą pripažįsta prieštaraujančiu Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), toks šio teismo sprendimas pagal Konstituciją ir įstatymus turi erga omnes poveikį visai atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo praktikai (Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas).

Šalies argumentai

Nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Bendrijos 71548,83 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2003-2008 metų laikotarpiu. Šį savo reikalavimą Savivaldybė grindė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimu Nr. 01A-41-87 patvirtintomis Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklėmis (toliau – Taisyklės), t. y. aktu, kuris šiai dienai nebegalioja, tačiau tebereglamentuoja teisinius santykius nuo 2003 m. iki 2007 m. įskaitytinai. Paaiškino, kad Taisyklių 4.2. punktu buvo nustatytas 1,5 procento žemės nuomos mokesčio tarifas fiziniams ir juridiniams asmenims, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms (išskyrus metalinių garažų). Tų pačių Taisyklių 4.7. punktu laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms nustatytas 4 procentų dydžio žemės nuomos mokesčio tarifas. Šio punkto pagrindu Savivaldybė ir paskaičiavo Bendrijos įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ Nr. 01A-41-87 (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifai, mokėjimo tvarka bei terminai, teisėtumo.

Pabrėžė, kad Sprendimas buvo priimtas Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ Nr. 1387 (toliau – Nutarimas) 3 punkto, kuriame tvirtinama, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą, pagrindu. Šio nutarimo 2 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 1,5 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, o 8 punkte – kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Tuo tarpu paminėto Sprendimo priėmimo metu galiojusio ŽMĮ 3 straipsnis numatė, kad žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos.

Toks skirtingas žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymas metalinių garažų bendrijoms ir kitoms (ne laikinų metalinių garažų) garažų bendrijoms (atitinkamai 4 ir 1,5 procento) apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai kelia abejonių savo atitikimu Konstitucijos 29 str. 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui, taip pat VAĮ 4 str. 1 d. 2 punkte įtvirtinto objektyvumo, reiškiančio, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, principui, ŽMĮ 3 straipsniui, kuriame pasakyta, kad žemės mokesčio tarifas metams yra 1,5 procento nuo žemės kainos ir šio įstatymo 6 straipsniui, kuriame išvardintos lengvatos žemės mokesčio mokėtojams, todėl yra pagrindas kreiptis į administracinį teismą, kad būtų patikrintas aukščiau paminėtų Taisyklių 4.7 punkto, kuris nustato laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms 4 procentų dydžio žemės nuomos mokesčio tarifą, teisėtumas.

Atsiliepimas

Atsakovė Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti norminio akto teisėtumą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad Vilniaus apygardos teismo narinėjamoje civilinėje byloje nėra objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti nagrinėjamą bylą. Savivaldybės teigimu, priimdama Sprendimą Savivaldybės taryba veikė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 str. 37 punktu jai priskirtos išimtinės kompetencijos ribose ir įgyvendino Vyriausybės jai nustatytą pareigą patvirtinti konkrečius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus, taikomus savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių žemės sklypų naudotojams, neviršydama Vyriausybės nustatytų žemės nuomos mokesčio tarifo ribų, taigi, nėra jokio pagrindo abejoti Savivaldybės tarybos Sprendimu patvirtintų Taisyklių 4.7 punktu.

Akcentavo, jog pagal Taisyklių (redakcija galiojusi iki 2008 m. vasario 13 d.) 4.7 punktą, laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms buvo taikomas 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifas, kas rodo, kad Savivaldybės taryba, nustatydama tokį tarifą, neviršijo Nutarimu patvirtinto maksimalaus žemės nuomos mokesčio tarifo. Atsižvelgiant į tai, tvirtina, kad 4 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas yra visiškai teisėtas ir neprieštaraujantis jokioms teisės aktų nuostatoms, taigi, ir teisės aktuose įtvirtintiems proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principams.

Savivaldybė atkreipė dėmesį, jog Taisyklių redakcija, kurios atitikimą teisės aktuose nurodomiems teisės principams prašoma patikrinti, šiuo metu nebegalioja, yra pakeista. Atsižvelgiant į tai, kad galimas teismo sprendimas yra apribotas ABTĮ 115 straipsnyje numatytais sprendimais, t. y. arba patenkinus prašymą konstatuoti norminio administracinio akto neteisėtumą bei jo panaikinimą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba atmetus skundą skundžiamą norminį administracinį aktą pripažinti teisėtu, laikytina, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pats ginčo objektas – minėta Taisyklių redakcija, kurios atitikimą teisės aktuose nurodomiems teisės principams prašoma patikrinti, yra negaliojanti.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Savivaldybės atstovė prašė skundžiamą norminio administracinio akto dalį pripažinti teisėta atsiliepime išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą su prašymu sutiko ir jį palaikė, pabrėždama, jog dėl to, kad yra pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygybės prieš įstatymą principas yra pasisakę Lietuvos Seimo kontrolieriai, Savivaldybės Peticijų komisija, Vilniaus apygardos prokuroras bei specialiai sudaryta Komisija dėl Vilniaus miesto metalinių garažų konversijos. Paaiškino, jog po to, kai Vilniaus apygardos prokuroras 2009-02-05 priėmė nutarimą, kuriame nurodė, kad Savivaldybei 2008 metais panaikinus Sprendimą, nebeliko galimybės ginti viešąjį interesą, Savivaldybė pradėjo intensyviai rašyti ieškinius teismams ir reikalauti, kad metalinių garažų bendrijos už 2003-2007 metus mokėtų valstybinės žemės nuomos mokesčius 4 procentų tarifu, taip pat baudas ir delspinigius. Tokiu būdu, anot Bendrijos, Savivaldybė toliau pažeidinėjo lygybės prieš įstatymą ir nediskriminacijos principus, o šių principų pažeidimas yra nusikaltimas.

Akcentavo, jog tai, kad valstybinės žemės nuomotojai turi mokėti žymiai didesnius valstybinės žemės nuomos mokesčius, kai tuo tarpu ŽMĮ numatyta, kad žemės mokesčio tarifas metams yra 1,5 procento nuo žemės kainos, yra neteisinga ir neteisėta. Be kita ko, Bendrijai neaišku, kuo, kokiu įstatymu vadovaudamasi Vyriausybė padidino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą iki 4 procentų ir, ar šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar minėtas Vyriausybės Nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens Bendrijos atstovai su Vilniaus apygardos teismo prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje sprendžiamas Savivaldybės tarybos Sprendimu patvirtintų Taisyklių 4.7 punkto atitikimo Konstitucijos 29 str. 1 daliai, VAĮ 4 str. 1 d. 2 punktui ir ŽMĮ 3 bei 6 straipsniams klausimas. Ginčo dalykas – žemesnės galios norminio teisės akto neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.

Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritorinis ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 18 str. 2 d. 1 punktas). Galimi teismo sprendimo tokioje byloje atvejai nurodyti ABTĮ 115 straipsnyje ir tai yra baigtinis sąrašas. Išnagrinėjus norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo bylą, pagal ABTĮ 115 str. 1 dalį galima skundžiamą norminį administracinį aktą pripažinti teisėtu ir prašymą atmesti arba aktą pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ir laikyti jį panaikintu. ABTĮ 116 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

Nagrinėjant šią norminę administracinę bylą nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas jau buvo pasikreipęs į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti to paties Sprendimo 4.3 punkto (2003-12-17 Sprendimo redakcija) bei šiuo Sprendimu patvirtintų Taisyklių 4.2 punkto (2003-12-17 Sprendimo redakcija) ir 4.7 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje numatytiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, VAĮ 3 str. 1-4 punktuose nurodytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams bei Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6, 10 ir 12 punktuose numatytiems savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo bei gerbimo principams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-02-12 sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-589-815/2010 pripažino, kad Savivaldybės tarybos Sprendimo 4.3 punktas (2003-12-17 redakcija) ta apimtimi, kuria buvo numatyta išimtis dėl metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų ir šiuo Sprendimu patvirtintų Taisyklių, 4.2 punktas (2003-12-17 redakcija) ta apimtimi, kuria buvo numatyta išimtis dėl metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų, bei 4.7 punktas (2003-10-01 redakcija) prieštaravo konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia imperatyvams (principams), įtvirtintiems VAĮ (2006-06-27 redakcija) 3 str. 1-4 punktuose, VAĮ (1999-06-17 redakcija) 4 str. 1-4 punktuose, taip pat savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo bei gerbimo principams, įtvirtintiems Vietos savivaldos įstatymo (2000-10-12 redakcija) 4 str. 5, 8 ir 9 punktuose bei pripažino, kad ginčijamos nuostatos nurodyta apimtimi neprieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 str. 1 daliai ir 1.5 str. 1 daliai; taip pat nusprendė laikyti ginčijamas nuostatas nurodyta apimtimi panaikintomis ir taikymo prasme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs Savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-02-12 sprendimo administracinėje byloje, 2011-02-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-247/2011 nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-02-12 sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ 4.3 punktas (2003 m. gruodžio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo numatyta išimtis dėl metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų, Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“, 4.2 punktas (2003 m. gruodžio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo numatyta išimtis dėl metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų, bei 4.7 punktas (2003 m. spalio 1 d. redakcija) prieštaravo konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia imperatyvams (principams), įtvirtintiems Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. redakcija) 3 str. 1-4 punktuose, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. redakcija) 4 str. 1-4 punktuose, taip pat savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 4 str. 5, 8 ir 9 punktuose.

Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ 4.3 punktas (2003 m. gruodžio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo numatyta išimtis dėl metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų, Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“, 4.2 punktas (2003 m. gruodžio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo numatyta išimtis dėl metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų, bei 4.7 punktas (2003 m. spalio 1 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 str. 1 daliai ir 1.5 str. 1 daliai.“

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymas patikrinti, ar Sprendimu patvirtintų Taisyklių 4.7 punktas atitinka Konstitucijos 29 str. 1 daliai, VAĮ 4 str. 1 d. 2 punktui ir ŽMĮ 3 bei 6 straipsniams nebeturi prasmės, nes minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas pripažinti tą patį Sprendimu patvirtintų Taisyklių 4.7 punktą prieštaraujančiu konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia imperatyvams (principams), įtvirtintiems VAĮ (2006-06-27 redakcija) 3 str. 1-4 punktuose ir VAĮ (1999-06-17 redakcija) 4 str. 1-4 punktuose. Pripažinus Taisyklių 4.7 punktą prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, jis laikomas panaikintu ir negali būti taikomas. Ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki procesinio sprendimo byloje priėmimo reiškia, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas.

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai darytina išvada, kad norminė administracinė byla pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą patikrinti, ar Sprendimu patvirtintų Taisyklių 4.7. punktas atitinka Konstitucijos 29 str. 1 daliai, VAĮ 4 str. 1 d. 2 punktui ir ŽMĮ 3 bei 6 straipsniams, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 punktu, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 101 str. 1 p., 106 str., 149 str. 2 d., teismas

nutarė:

bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan