- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- I-789-414/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- UAB“Baltische Haus“
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB“Hakonlita“
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, teisėjų Janinos Vitunskienės ir Kęstučio Gudyno, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant UAB“Baltische Haus“ atstovui adv. Tomui Bukeliui, Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei Zitai Muraškienei, UAB“Hakonlita“ atstovui adv. Rimgaudui Černiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB“Baltische Haus“ patikslintą skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, dėl administracinių aktų panaikinimo, tretysis suinteresuotas asmuo UAB“Hakonlita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas prašė panaikinti 2006 m. lapkričio 13 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 440, 2007 m. gegužės mėn. 31 d. Marijampolės savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo Nr. ŪN-247 išvadas išdėstytas 3 punkte ir 4 punkte ir panaikinti 2007 m. gegužės mėn. 31d. statybos leidimą Nr. 3.23.1721.NS. Jis paaiškino, kad UAB "Baltisches Haus" nuosavybės teise priklauso pastatai ir žemės sklypai, esantys adresu ( duomenys neskelbtini ). Šie žemės sklypai tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu ( duomenys neskelbtini ), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Hakonlita". 2008 m. balandžio mėnesį UAB „Baltisches Haus" atstovai pastebėjo, kad žemės sklype, ( duomenys neskelbtini ), yra pradedami parengiamieji statybos darbai, nors šiame sklype toks statinys nebuvo numatytas. Atstovas pabrėžė, jog LR Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. numato, jog statinio projektas rengiamas pagal teritorijų planavimo ir normatyvinius statybos techninius dokumentus. Teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami privalomaisiais statinio projektavimo dokumentais. LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. numato, jog toms teritorijoms, kuriose numatoma plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą, privalomi detalieji planai. Kaip matyti iš ginčijamo 2006 m. lapkričio mėn. 13 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 440, jis buvo skirtas numatomam prekybos paskirties pastatui projektuoti žemės sklype, ( duomenys neskelbtini ). Taigi ginčijamas sąvadas galėjo būti išduotas tik esant detaliajam planui, parengtam šiam sklypui ir numatančiam galimybę statyti prekybinės paskirties pastatą. Sklypas, esantis ( duomenys neskelbtini ) nėra suplanuotas detaliuoju planu. Tai reiškia, kad projektas statinio statybai tokiame sklype negali būti rengiamas ir projektavimo sąlygos negali būti išduodamos, o statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, kadangi jį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti jo teisėtumą.
Marijampolės savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad Marijampolės savivaldybės valdybos 2002-08-23 sprendimu Nr. 143 buvo patvirtintas sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini ), suformavimo, ribų bei naudojimo būdo nustatymo detalusis planas, kurio organizatorius buvo pareiškėjas. Minėto sklypo patvirtintame detaliajame plane kitos paskirties žemei nustatytas naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Pagal detalųjį planą sklypas nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis buvo laikomas laisvu (neužstatytu). Administracijos direktorius pagal priskirtą kompetenciją 2005-03-23 įsakymu Nr. 10-329 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo" patvirtino kadastrinių matavimų 0,6856 ha žemės sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini ), į kurį gali būti atkuriamos nuosavybės teisės mirusios H. D. V. vardu, planą. Į šį suformuotą sklypą įėjo ir detaliuoju planu patvirtintas 0,4878 ha žemės sklypas, kuris nebuvo teisiškai įregistruotas. Marijampolės apskrities viršininkas 2005-04-19 sprendimu Nr. SM-18-935 atkūrė H. D. V. nuosavybės teises į 0,6856 ha žemės sklypą, esantį ( duomenys neskelbtini ), o 2005-04-25 įsakymu Nr. ŽM-567 grąžino H. D. V. šį žemės sklypą natūra, nurodant ūkinės veiklos pobūdį-kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos. Šį žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo 2006-04-19 sutartį įsigijo UAB „Hakonlita". UAB „Hakonlita" 2006-10-11 kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl prekybos paskirties pastato projektavimo sąlygų sąvadui gauti sklype, esančiame ( duomenys neskelbtini ). Savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-11-13 prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nagrinėjimo išvadoje Nr. 444 nebuvo nurodyta, kad reikia rengti teritorijų planavimo dokumentą, kadangi minėtu Valdybos 2002-08-23 sprendimu Nr. 145 patvirtintame sklypo ( duomenys neskelbtini ). detaliajame plane kitos paskirties žemei jau buvo nustatytas naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Atstovė pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatos reglamentuoja statybos leidimo išdavimo sąlygas. Šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad Nuolatinė statybos komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Marijampolės savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2007-05-31 svarstė prekybos paskirties pastato ( duomenys neskelbtini ) techninį projektą ir visi komisijos nariai pritarė išduoti statybos leidimą minėto objekto statybai.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad UAB "Hakonlita" priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal 2002 metų detalųjį planą, o pagal Žemės reformos įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymus, dėl šių aplinkybių 2002 m. detaliajame plane suformuluotos techninės sklypo charakteristikos neturi privalomojo pobūdžio dabartinio žemės sklypo savininkui. Atstovas pabrėžė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d. 1 p., detalieji planai nerengiami, vykdant statybos darbus, jei statomi pastatai ir įrenginiai nekeičia žemės sklypo naudojimo dokumentuose nustatytų sklypo naudojimo būdo ir jo tvarkymo reikalavimų. Pagal įregistruoto žemės sklypo duomenis, jame nebuvo statinių, tačiau paskirtis — komercinės paskirties objektų teritorijos. Tokia paskirtis suteikia galimybę statyti statinius, tačiau reikalavimai jiems, nesant detalaus plano, yra maksimalūs, t.y. statinys turi būti minimalaus dydžio, atsižvelgiant į standartinius architektūrinius normatyvus, pagal tai ir buvo suformuluotos projektavimo sąlygų sąvado sąlygos - statinys vieno aukšto, užstatymo tankis 20 procentų. Be to, papildomai, siekiant išlaikyti toje teritorijoje ankstesnių sprendimų tęstinumą, buvo numatyta, nustatant statinių statybų linijas, laikytis 2002 m. detalaus plano architektūrinių sprendinių. Atstovas taip pat mano, kad nepagrįsti skunde išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo faktinių teisių pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 440, Marijampolės savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo Nr. ŪN-247 išvados, išdėstytas 3 punkte ir 4 punkte ir statybos leidimas yra neteisėti, nes neparengtas detalusis planas šiam sklypui numatančiam galimybę statyti prekybinės paskirties pastatą, o tuo pareiškėjui buvo atimta subjektinė teisė dalyvauti teritorijų planavimo dokumento svarstyme, nors jam įstatymas suteikia ypatingas teises, kaip kaimyninio sklypo valdytojui.
Vienas iš detaliojo teritorijų planavimo uždavinių yra nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti (Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teritorijų planavimo įstatyme numatyta rengti detaliuosius planus ne tik tais atvejais, kai teritorijos tvarkymo režimas nustatomas (22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bet ir tada, kai nustatytas teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo režimas keičiamas (22 straipsnio 1 dalies 4 punktas (redakcija, galiojusi projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad detalieji planai nerengiami, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas.
Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato detaliojo teritorijų planavimo objektus. Tokiais objektais gali būti miestų, miestelių teritorijų dalys, žemės sklypas ir sklypų grupės. Atsižvelgdama į tai, kad detaliojo planavimo objektu gali būti ne tik atskiras sklypas, bet ir jų grupės ar miesto teritorijų dalys, bei į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad tuo atveju, jei statant prekybos paskirties pastatą nekeičiamas žemės sklypo tvarkymo ar naudojimo režimas ir jei nėra kitų sąlygų, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, detalusis planas šių objektų statybai nereikalingas. Šia prasme svarbi Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:
teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis;leistinas pastatų aukštis;leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas;leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; statinių statybos zona, statybos riba ar linija;komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų ir pastatų šildymo sistemų prijungimo sąlygos:susisiekimo sistemos organizavimas;servitutai.
Neginčijamai nustatyta, kad 0,6856 ha žemės sklypui, kuriame UAB“Hakonlita“ planavo prekybos paskirties pastato statybą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, nebuvo nustatytas, išskyrus tai, kad buvo nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos (bl. 46, 67). Tačiau nors savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-11-13 prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti nagrinėjimo išvadoje Nr. 444 nebuvo nurodyta, kad reikia rengti teritorijų planavimo dokumentą (bl. 47), ginčijamame sąvade buvo nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas susijęs su leistinu pastatų aukščiu, užstatymo tankumu, statinių statybos linija, kas, sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 dalies 1 punktu galėjo būti nurodyta tik parengtame žemės sklypo detaliajame plane. Tokiu būdu, ginčijamas sąvadas galėjo būti išduotas tik esant detaliajam planui, parengtam šiam sklypui ir numatančiam galimybę statyti prekybinės paskirties pastatą, nes šią aplinkybę patvirtina ir Marijampolės apskrities viršininko 2005-04-19 sprendimas Nr. SM-18-935, kuriame nurodyta, kad norint plėtoti veiklą 0,6856 ha žemė sklype, privaloma parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (bl. 55). Kad projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas yra būtini statinių statybai ir rengiami vadovaujantis be kitų dokumentų taip pat ir teritorijų planavimo dokumentais (Statybos įstatymo 20 str., 23 str.), prie kurių priskiriami ir detalieji planai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3d., 4 str. 1d) ir tokie administraciniai aktai priimti be detaliojo plano negali būti pripažinti teisėtais, savo 2005 10 14 nutartyje Nr. A2-1372-05 konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl atmestina atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų nurodyta aplinkybė, kad detalusis planas nebuvo būtinas.
Pažymėtina, kad Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239, 17 punkto nuostata, kad vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo, poįstatyminių ir kitų teisės aktų nuostatomis, savivaldybės institucija kiekvienu konkrečiu atveju, išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas reiškia, jog savivaldybės institucija nustato, ar pagal galiojančius teisės aktus reikalingas detalusis planavimas, ir negali būti aiškinama, kad šia norma savivaldybės institucijai suteikiama visiška diskrecija spręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju turi būti rengiamas detalusis planas, ar ne. Kadangi LR Vyriausybės 197 09 29 nutarimo Nr. 1057 Dėl LR piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 p. buvo nurodyta, jog grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir tai Marijampolės apskrities viršininko 2005-04-19 sprendime Nr. SM-18-935 buvo nurodyta, savivaldybės institucija į tai turėjo atsižvelgti, todėl atmestina atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad perleidus šį žemės sklypą UAB“Hakonlita“ specialiosios šio žemės sklypo sąlygos neturi privalomojo pobūdžio dabartiniams sklypo savininkams.
Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad išduodant projektavimo sąlygų sąvadą prekybos paskirties pastato statybai ( duomenys neskelbtini ), buvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl 2006 11 13 projektavimo sąlygų sąvadas Nr.440 yra neteisėtas ir naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą naikintinas ir leidimas, išduotas šio objekto statybai, kadangi leidimas išduodamas įvertinus statinio projektą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punktas), o projektas rengiamas, vadovaujantis galiojančiu projektavimo sąlygų sąvadu, nes teismas pripažįsta, jog priimant ginčijamus administracinius aktus pareiškėjui buvo atimta subjektinė teisė dalyvauti teritorijų planavimo dokumento svarstyme, pastatyti objektai turės įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, o jam įstatymas suteikia ypatingas teises, kaip kaimyninio sklypo valdytojui (LR Teritorijų planavimo įstatymo 31 str. ). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2007 01 19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-64/2007 yra pažymėjęs, kad teisės normos suteikia subjektinę teisę asmenims, kad aplinka, betarpiškai susijusi su jų gyvenimo ir veiklos vieta, statant statinius būtų pakeista laikantis teisės normų reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 02 08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-130-2005 jau yra konstatavęs, kad ABTĮ taikymo prasme komisijos išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu joje nurodytam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, minėta išvada negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu, joje nurodytos aplinkybės gali būti teisminio nagrinėjimo dalykas tik sprendžiant statybos leidimo išdavimo pagrįstumo klausimą, todėl skundas dalyje, dėl 2007 m. gegužės mėn. 31 d. Marijampolės savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo Nr. ŪN-247 išvadų, išdėstytų 3 punkte ir 4 punkte panaikinimo, atmestinas ABTĮ 88 str. 1d. 1p.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2006 m. lapkričio 13 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 440.
Panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės mėn. 31d. statybos leidimą Nr. 3.23.1721.NS.
Skundą dalyje, dėl 2007 m. gegužės mėn. 31 d. Marijampolės savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo Nr. ŪN-247 išvadų, išdėstytų 3 ir 4 punkte panaikino, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.