- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- e2-672-470/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04247-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Atsakovas
- UAB „V.“, UAB „E.“, UAB „A.“
- Ieškovas
- ADB „G.“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ADB „G.“ ieškinį atsakovams UAB „A.“, UAB „E.“, UAB „V.“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „G.“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau tikslino patikslintu ieškiniu ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų 557,69 Eur išmokėtos draudimo išmokos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad su draudėju UAB „K.“ 2016-03-31 sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria draudėjas ieškovo įmonėje apdraudė savo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Turtas 2016-11-06 trūkus vandentiekio ventiliui, įrengtam (duomenys neskelbtini), buvo aplietas. Pateiktame rašytiniame paaiškinime ieškovė patikslino įvykio priežastį ir nurodė, kad vandens nutekėjimo šaltinis – trūkęs ventilis yra ne bute Nr. 30, bet namo ketvirtojo aukšto vidinėje namo šachtoje. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, draudėjui UAB „K.“ dėl apgadinto apdrausto turto sumokėjo 557,69 Eur draudimo išmoką ir nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsniu už paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) defektus, nustatytus statinio garantiniu laikotarpiu, atsako statinio projektuotojas, rangovas, ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Paslėptų statinio elementų defektams pastate (duomenys neskelbtini) įvykio metu galiojo 10 metų garantinis terminas. Dėl namo projektuotojo UAB „A.“ neteisėtų veiksmų – paslėptų statinio elementų, atsirado žala, buvo aplietas ieškovės draudėjo butas. Be to, pastatui bendrojo naudojimo objektų priežiūrą teikia UAB „E.“, kuri taip pat privalo atlyginti žalą pagal teisinį reglamentavimą, nustatytą CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Be to, bylos eigoje paaiškėjus aplinkybei, kad tarp rangovo UAB „A.“ ir UAB „V.“ buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 43 ir objekto šildymo – vėdinimo, vandentiekio – nuotekų tinklų įrengimo darbus atliko UAB „V.“, jis byloje taip pat atsako solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „A.“ atstovo į teismo posėdį neatsiuntė. Iš gauto atsiliepimo matyti, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime atsakovė UAB „A.“ nurodo, kad ieškovė neįvykdė pareigos su ieškiniu pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, o būtent ieškovė nepateikė įrodymų, dėl kieno kaltės įvyko avarija name ir buvo aplietas apdraustas turtas, taip pat nenustatinėjo, ar sumontuota technika (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai eksploatuota, ar nebuvo atlikti išoriniai pažeidimai, kurie įtakojo vandentiekio sistemos gedimą, ko pasėkoje buvo aplietos patalpos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal sudarytą subrangos sutartį vandentiekio tinklų įrengimo darbus atliko UAB „V.“, kuri galimai yra atsakinga už vandentiekio gedimą ir sukeltą žalą.
Atsakovė UAB „V.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka. Atstovai J. S. ir A. L.-Kranz paaiškino, kad pagal su UAB „A.“ sudarytą statybos subrangos sutartį atliko vandentiekio vamzdyno įrengimą objekte (duomenys neskelbtini). Statybos darbus baigė 2009 m. vasario mėnesį. Darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių ir kurioje būtent vietoje kilo avarija, nenurodė, ar gadinantis draudėjo turtą poveikis įvyko dėl vandentiekio avarijos, ar dėl kitų priežasčių. Apie įvykusį draudiminį įvykį atsakovei tapo žinoma tik gavus ieškovo ieškinį, iki to laiko niekas į UAB „V.“ su pretenzijomis dėl statinio trūkumų nesikreipė, neinformavo apie galimą vandentiekio gedimą, nekvietė apžiūrėti draudiminio įvykio vietos. Jeigu kaip rašytiniame paaiškinime nurodo ieškovė, vandens nutekėjimas įvyko 4 aukšto vidinėje namo šachtoje trūkus ventiliui, tai UAB „V.“ nėra atsakinga už patirtą žalą, nes rangovas yra atsakingas už defektus tik 5 metų laikotarpiu (CK 6.698 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškovės nurodyta įvykio vieta nėra paslėptas statinio elementas, ji yra atvira, įrengta laiptinėje, į ją patenkama atidarius laiptinėje įrengtas duris, vieta yra namo administratoriui atvira ir prieinama. Be to, ieškovė neįvertino, kad vandentiekio gedimas galėjo įvykti dėl hidraulinio smūgio ruošiant namą šildymo sezonui, o pagal įvykio datą tai yra įmanoma versija. Atstovai sprendžia, kad ieškovė nenustatė tikrosios vandens nutekėjimo į apdraustą patalpą priežasties, ji nėra aiški, prašo ieškinį atmesti.
Atsakovo UAB „E.“ atstovas T. K. parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad atsakovė UAB „E.“ yra statybos objekto (duomenys neskelbtini) užsakovas (statytojas), bendrovė draudžiamojo įvykio laikotarpiu taip pat faktiškai atliko šio daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus funkcijas. Apie tai, kad administruojamame pastate įvyko draudiminis įvykis, kad draudimo bendrovė patyrė nuostolių ir reikalauja žalos atlyginimo, UAB „E.“ sužinojo tik gavusi ieškinį 2017 m. rugpjūčio mėnesį, o iki ieškinio pateikimo į bendrovę niekas dėl žalos atlyginimo nesikreipė, nenurodė, kad bus išmokėta draudimo išmoka, nekvietė atstovo apžiūrėti 2016-11-06 įvykusios vandentiekio avarijos. Atstovas pabrėžia, kad vandens patekimo į apdraustas patalpas priežastis nebuvo nustatinėjama ir nėra aiški. Labiausiai tikėtina, kad tai galėjo būti ne vandentiekio, bet kanalizacijos vamzdyno gedimas ir šį savo spėjimą aiškina taip: jam, kaip pastatą administruojančios įmonės vadovui, 2016 metų lapkričio mėnesio viduryje paskambino UAB „K.“ atsakinga darbuotoja O. L. ir nurodė, kad administracinėse patalpose (parduotuvėje) per lubas teka vanduo ir reikia imtis priemonių nutekėjimui likviduoti. Tuo reikalu jis nuvyko į objektą ir per keletą dienų nustatė, kad namo penktajame aukšte, bendrojo naudojimo kanalizacijos šachtoje, dėl nenustatytos priežasties per sujungimą yra išsinėręs kanalizacijos vamzdis, o per jo išorinę pusę nuteka dalis nuotekų vandens. Kanalizacijos vamzdžio išsinėrimo priežasties niekas nenustatinėjo, avarija jo rūpesčiu buvo likviduota penktojo aukšto buto savininkui geranoriškai sutikus įsileisti į savo butą, išplėšti plyteles, padaryti priėjimą prie nuotekų nutekėjimo vietos ir taip sudaryti sąlygas gedimui likviduoti. Ar šis nuotekų vamzdžio gedimas yra susijęs su draudžiamuoju įvykiu ir ar jis yra paties įvykio priežastis, atstovas negali patvirtinti, nes tuo laikotarpiu niekas gedimo nesiejo su draudiminiu įvykiu. Atstovas pastebi, kad ieškovė nenustatinėjo tikrosios žalos atsiradimo priežasties, ieškinyje nurodė vandentiekio sistemos gedimą, tačiau taip pat nenustatytoje vietoje – anot ieškovės - bute Nr. 30, o gal ketvirtojo aukšto vidinėje namo šachtoje, kur galimai trūko ventilis. Ieškovė į UAB „E.“ su pretenzija kreipėsi tik 2017 m. birželio mėnesį, tačiau pretenzijoje buvo nurodytas pastatas ne T. K. gatvėje Nr. 12, bet Nr. 15, o kadangi UAB „E.“ tokio namo neadministruoja, tai į pretenziją iš viso nekreipė dėmesio. Žalos atlyginimo ieškovė pradėjo ieškoti teismo keliu 2017 m. rugpjūčio mėnesį, bet atsižvelgiant į tai, kad subrangovas UAB „V.“ statybos darbus atliko nekokybiškai ir yra buvę kitų nutekėjimų, po tiek laiko nebeįmanoma nustatyti tikrąją draudiminio įvykio priežastį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „G.“ pagal Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 sąlygas įmonių turto draudimo liudijimu Nr. GJELT Nr. 2134797 apdraudė draudėjui UAB „K.“ nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatus, įrangą, atsargas. Draudėjo UAB „K.“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2016-11-06 buvo užlietos per lubas tekančiu vandeniu, ko pasėkoje buvo sugadintas įmonės turtas (prekės). Draudėjas UAB „K.“ informavo draudiką apie draudiminį įvykį, o pastarasis, pripažinęs įvykį draudiminiu, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 557,69 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui. Šiuo atveju ieškovui, kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovams ieškinio nepripažįstant, ginčas sprendžiamas pagal civilinės deliktinės atsakomybės taisykles.
CK 6.1015 str. nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
UAB „K.“ turto draudimo faktą patvirtina Įmonių turto draudimo liudijimas GJELT Nr. 2134797.
Draudiminio įvykio faktą ir materialinės žalos kilimą patvirtina pranešimai apie draudiminį įvykį ir Turto apžiūros aktas. Aktu draudiminį įvykį fiksavo parduotuvės vadovė O. L. ir draudiko atstovas D. S., kurie nustatė šias aplinkybes: dėl vamzdžių nesandarumo patalpas (duomenys neskelbtini) apliejo kaimynai iš viršuje esančio buto Nr. 30, vanduo į šį butą galėjo patekti iš kito aukšto, draudėjo patalpoje buvo išpjautos gipskartonio lubos, kurių apibėgę ir išbrinkę 3.41m², sulietos patalpoje buvę prekės, sudarytas jų sąrašas iš 40 punktų (apatinis trikotažas).
Draudimo išmokos 557,69 Eur UAB „K.“ išmokėjimą patvirtina Draudimo išmokos mokėjimo pažyma.
Dėl 557,69 Eur draudimo išmokos sumos draudikas ADB „G.“ 2017-06-05 surašė ir pateikė pretenziją UAB „E.“, analogišką pretenziją 2017-06-30 surašė ir pateikė UAB „A.“.
Ieškinyje ieškovė nurodė, jog apdrausto turto užpylimas įvyko iš viršuje apdraustos patalpos esančio buto Nr. 30, kur esą trūko vandentiekio ventilis. Šią aplinkybę ieškovė pakartojo ir patikslintame ieškinyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, butas Nr. 30 priklauso savininkams H. L. ir A. K., tačiau iš byloje pateikto ieškovės susirašinėjimo su šiais asmenimis sprendžiama, kad pareiškusi jiems pretenziją vėliau ieškovė jos atsisakė ir reikalavimą nukreipė į atsakovus UAB „A.“ ir UAB „E.“, o dar vėliau ir į UAB „V.“. Teismui 2018-04-10 ieškovė pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriuo pakeitė pirminę savo poziciją dėl nutekėjimo šaltinio ir nurodė, jog vandens nutekėjimo šaltinis buvo ne bute Nr. 30, bet ketvirto aukšto vidinėje namo šachtoje. Vertinant tokį ieškovės paaiškinimą matyti, kad ji nutekėjimo vietą nustatė pagal buto Nr. 30 savininkų paaiškinimus bei 2018-03-28 teismo posėdyje išdėstytus atsakovų atstovų argumentus. Tačiau pastebėtina, kad buto Nr. 30 savininkai savo rašte ieškovei yra nurodę tik spėjamą vandens nutekėjimo priežastį, o 2018-03-28 vykusio teismo posėdžio metu dalyvavę byloje atsakovų atstovai ne tik nepatvirtino avarijos šaltinio, bet priešingai – teigė, kad ieškovė pati tiksliai šios vietos nežino, atsakovams ji taip pat nėra žinoma, o nežinodami avarijos vietos, atsakovai tik spėlioja ją esant arba bute virš apdraustų patalpų, arba vandentiekio sistemoje ketvirtame aukšte, arba galiausiai kanalizacijos vamzdyne, nors pastarosios aplinkybės procesiniuose dokumentuose nemini nė pati ieškovė. Teismo vertinimu tokia ieškovės pozicija, kai ji svarbias faktines aplinkybes pateikia vis kitaip, rodo, jog ieškovė nenustatė ir nenurodė tikrosios vandens nutekėjimo priežasties ir vietos, o tai atsakovams riboja galimybę tinkamai gintis nuo jiems pareikšto ieškinio reikalavimo ir menkina paties ieškovo galimybę įrodyti ieškinio pagrįstumą.
Ieškovei buto Nr. 30 savininkų H. L. ir A. K. pateikta informacija apie spėjamą avarijos vietą namo ketvirto aukšto šachtoje buvo žinoma dar 2017 m. gegužės mėnesį, t. y. iki ieškinio pateikimo, tačiau teikdama ieškinį teismui ieškovė šia informacija nesivadovavo ir tvirtino, kad vandentiekio avarijos įvykio vieta yra būtent butas Nr. 30, o savo nuomonę pakeitė tik po 2018-03-28 vykusio teismo posėdžio įvertinusi atsakovų pasisakymus, kuriais jie, pastebėtina, tik spėliojo dėl galimos vandens nutekėjimo priežasties.
Atsakovo UAB „V.“ atstovai J. S. ir A. L. Kranc pateikė argumentus, kad jų įmonė nėra atsakinga už apliejimą tuo atveju, jei pasitvirtintų faktas, kad apliejimas įvyko iš vandentiekio ventilio, nes byloje neįrodyta, nei kurioje vandentiekio vietoje ventilis trūko, nei dėl kokių priežasčių. Be to, pasitvirtinus aplinkybei dėl ventilio trūkimo, prašo taikyti 5 metų ieškinio senatį, nes vandentiekio ventiliai yra montuojami ne paslėptai, bet atvirai matomoje vietoje ir tokiems darbams yra taikomas penkerių metų garantinis terminas, kuris vertinant, kad vandentiekio įrengimo darbai buvo pabaigti 2009 metais, ieškinio pateikimo metu jau yra pasibaigęs, ir todėl atsakovas nėra atsakingas pagal pareikštą ieškinį.
Atsakovo UAB „E.“ atstovas T. K. teisme parodė, kad jam nėra žinoma tikroji įvykusios draudžiamojo įvykio avarijos priežastis, nes apie draudiminį įvykį, įvykusį 2016-11-06, jo vadovaujama įmonė draudiko nebuvo informuota. Apie vandens nutekėjimą per lubas informaciją jis gavo iš UAB „K.“ lapkričio mėnesio viduryje, t. y. žymiai vėliau, nei įvyko draudiminis įvykis. Atstovas sprendžia, kad šis nutekėjimas nebūtinai yra susijęs su draudiminiu įvykiu 2016-11-06, nes namas yra naujas, dėl UAB „A.“ atliktų darbų jis kaip namo bendrųjų patalpų administratoriaus funkcijas teikiančios įmonės vadovas turėjęs ne vieną pretenziją, o įvairių vandentiekio sistemos gedimų būta ir daugiau. Nors atstovo teiginį apie pranešimo dėl įvykio datos paneigia byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp O. L. ir T. K. ir matyti, kad UAB „E.“ jau įvykio dieną buvo informuotas apie nutekėjimą, tačiau susirašinėjimas neįrodo, jog buvo nustatytas nutekėjimo šaltinis ir priežastis.
Vertinant ADB „G.“, UAB E.“ ir UAB „K.“ elektroninį susirašinėjimą dėl į patalpas per lubas patenkančio vandens matyti, kad name yra buvę faktai dėl trūkusio vandentiekio ventilio, kas matoma iš UAB „E.“ 2017-06-29 rašto draudimo įmonei, dėl kanalizacijos sistemos problemų, kas matyti iš UAB „K.“ rašto draudimo įmonei, iš jo taip pat matyti, kad nutekėjimas nebuvo vienkartinis. Tačiau šių rašytinių laiškų pagrindu negalima nustatyti konkretaus laiko ir susieti jo būtent su draudinimiu įvykiu.
Vertinant pateiktus įrodymus dėl draudiminio įvykio kilimo priežasties būtina pastebėti, kad ieškovė nė vieno iš atsakovų neinformavo apie 2016-11-06 patalpų užpylimą, į įvykio vietą šių įmonių atstovų nekvietė ir vietoje nenustatinėjo priežasties, dėl kurios buvo užlietos draudėjo UAB „K.“ patalpos, taip pat nenustatinėjo atsakingo už užliejimą asmens. Tik pateikusi ieškinį teismui ji ėmė spėlioti apie patalpų užpylimo priežastį ir avarijos kilimo vietą, procesiniuose dokumentuose keitė nuomonę dėl svarbių faktinių aplinkybių, ją rėmė atsakovų atstovų teismo posėdyje pateikiama informacija, kuria remtis besąlygiškai negalima, nes ji yra tik tikėtina, o be to gynybinė. Visa tai tik patvirtina, kad ieškovei ir šiuo metu nėra žinoma tikroji apdraustųjų patalpų užpylimo priežastis ir šaltinis, taip pat nenustatyta kas – virš prekybos patalpų esantys privataus buto savininkai ar bendro naudojimo patalpų valdytojas atsakingas už nutekėjimą, be to nenustatyta, ar per patalpų lubas pratekėjo vanduo ar nuotekos. Teikdama solidarios atsakomybės ieškinį trim atsakovams ir nurodydama skirtingus jų atsakomybės teisinius pagrindus, ieškovė tarsi perkelia įrodinėjimo naštą teismui. Tačiau įrodinėjimo procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.) ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (CPK 178 str.), kas reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Taigi, pagal procesinį teisinį reglamentavimą pareiga įrodyti faktines aplinkybes ir asmenį, atsakingą už žalos atlyginimą, šiuo atveju tenka ieškovei.
Sprendžiant ginčą vertinamas reiškiamo reikalavimo pagrįstumas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto sugadinimo yra kaltas asmuo, kuris nesugeba tinkamai naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš konkrečios nustatytos valdomo turto vietos ir tas šaltinis turi būti aiškus. Taigi, ieškovas privalo įrodyti patalpų užpylimo židinį, nes tik taip galima nustatyti atsakingą už žalos atsiradimą asmenį.
Aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog draudėjui patalpų užliejimu buvo padaryta žala būtent dėl atsakovų kaltės, taip pat neįrodė, dėl kokių atsakovų konkrečių kaltų veiksmų buvo padaryta žala UAB „K.“ turtui, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veikos ir kilusių pasekmių. Nagrinėjamu atveju nei ieškovo nurodytos viršutiniame bute Nr. 30 įvykusios avarijos, nei ketvirtame namo aukšte vandentiekio ventilio avarijos faktas įvykio dieną – 2016-11-06 nebuvo konstatuotas ir nėra įrodytas. Ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra jokios įvykio analizės, o pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti prieštaringas išvadas. Taigi, remiantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, atmetamas kaip neįrodytas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei UAB „Vatas“ iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 370,00 Eur.
Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 21,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,
nusprendė:
ieškovės ADB „G.“ ieškinį atsakovams UAB „A.“, UAB „E.“, UAB „V.“ atmesti.
Priteisti iš ieškovės ADB „G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės ADB „G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 21,52 Eur (dvidešimt vieną eurą 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, lėšas nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą apeliaciniu skundu.