Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-349-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-26
Bylos Nr.
1A-485-349-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
Nuteistasis
A. P.
Nukentėjusysis
A. Ž.
Civilinis ieškovas
A. Ž.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas

Teisėjas Algimantas Brigadierius Baudž. byla Nr. 1NTA-00485-349/2008

Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.6.3.4
NUTARTIS

2008 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nuteistajam A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. areštu 30 parų. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Ž. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. P. nuteistas už tai, kad 2007 metų rugsėjo 14 d. apie 18 val. 55 min., Kėdainių mieste, Rasos gatvėje, ties namu Nr. 4, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas KET 59 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas R.Vilčiauskui priklausantį motociklą „Honda - CBR 600", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), privalėdamas pasirinkti saugų važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo, kelio sąlygas, matomumą, eismo intensyvumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (KET 172 p.), kelyje atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 173 p.), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, kelyje atsiradus kliūčiai - iš kairės gatvės pusės į dešinę važiuojamąja dalimi einant pėsčiajam A. Ž., dėl ko iškilo grėsmė eismo saugumui, nesugebėjo savo vairuojamo motociklo visiškai sustabdyti ar apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, A. Ž. parbloškė ir sužalojo, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam A. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. Ž. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : paskirti nuteistajam A. P. didesnę arešto bausmę ir priteisti iš nuteistojo 13275 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo sutinkantis su nuteistajam paskirtos arešto bausmės rūšimi, tačiau manantis, kad jos trukmė – 30 parų, atsižvelgiant į jam padaryto sužalojimo sunkumą, nuteistojo nenorą atlyginti žalą, yra per švelni. Apeliantas mano, jog teismas turėjo jam priteisti 13275 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes jis teismui nurodė pakankamai argumentų dėl patirtos neturtinės žalos dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) nurodo, kad teismas, perduodamas nukentėjusiojo ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepažeidė nukentėjusiojo interesų, nes neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydžio.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, teisingai taikė BK 54 str. 1-2 d. nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Parinkdamas arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius požymius : jis nusikaltimą padarė, turėdamas keletą galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, augina mažametę dukrą, nedirba, taip pat atsižvelgė į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, iš dalies sąlygojusį eismo įvykio kilimą. Nukentėjusiojo skunde nurodoma aplinkybė, jog jam eismo įvykio metu sunkiai sutrikdyta sveikata, negali būti pagrindu sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, nes tai yra nusikaltimo, pagal kurį kvalifikuota nuteistojo veika, požymis (BK 60 str. 2 d.). Nukentėjusiojo skundo teiginiai, kad nuteistasis nenori atlyginti jam padarytos žalos, neatitinka nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, iš kurių matyti, kad nuteistasis neprieštarauja žalos atlyginimui, nesutikdamas tik su nukentėjusiojo reikalaujamos sumos dydžiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistajam paskirta arešto bausmė, mažesnė už šios bausmės rūšies, galimos skirti už nusikaltimo padarymą, vidurkį, nėra aiškiai per švelni, todėl jos griežtinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismas pripažino nukentėjusiajam A. Ž. teisę į jo ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad nežinant, kokią dalį žalos nukentėjusiajam atlygins Biuras, AB ,,Lietuvos draudimas“, neatidėjus bylos nagrinėjimo, nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Tokia teismo išvada yra neteisinga. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nusikaltimą padarė, naudodamas neapdraustą transporto priemonę. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- Įstatymo) 13 str. 3 d., 17 str. 1 d. 1 p. Biuras nukentėjusiajam, kuriam žala padaryta neapdrausta transporto priemone, žalą atlygina tik tuo atveju, jei nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio teisme eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui arba atsisakęs pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Nukentėjusysis A. Ž. pasinaudojo savo teise pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš eismo įvykio kaltininko ir pagal nurodytas įstatymo nuostatas jis nebegali reikalauti žalos atlyginimo iš Biuro, nuteistojo motociklas nebuvo apdraustas, todėl nukentėjusysis neturi pagrindo kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę. Esant tokioms aplinkybėms, teismo atsisakymas spręsti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, remiantis tuo, kad negalima tiksliai apskaičiuoti žalos dydžio, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, yra nepagrįstas. Kadangi nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo jam priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą, kolegija, neperžengdama skundo ribų, nagrinėja tik neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą (BPK 320 str. 3 d.).

Neturtinės žalos sąvoką pateikia CK 6.250 str. 1 d. - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties strapisnio 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.282 str. 1 d., kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, gali būti sumažintas, o pagal to pateis straipsnio 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Visos šios įstatymo normos reikšmingos nagrinėjamoje byloje, todėl kolegija jomis vadovaujasi.

A. P. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Ž. sveikatą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau - Tarnybos) pažymoje nurodyta, kad A. Ž. nuo 2008-01-08 iki 2009-01-09 dėl blauzdikaulio lūžimo yra netekęs 60% darbingumo, Tarnybos išvadoje dėl darbo pobūdžio sąlygų nurodyta, kad A. Ž. rekomenduojama dirbti 3 ir mažiau val. per dieną ar 2 ir mažiau dienų per savaitę (131-132 b.l.). Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog dėl avarijoje patirtos kojos traumos jam atliktos šešios operacijos, likusi dar viena, sužalota koja liko trumpesnė, jis nuolat vartoja vaistus nuo skausmo, antibiotikus, hematologinius medikamentus, tapo invalidu, vaikšto su ramentais, nerimauja, ar būdamas tokios sveikatos būklės galės dirbti. Šie nukentėjusiojo parodymai rodo, kad jis dėl eismo įvykio pasekmių neabejotinai patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buitinius nepatogumus. Nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus rodo ir jam atliktų operacijų skaičius, ilgas gydymo laikas, tebejaučiamas susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių sveikatai ir jo, iki sužalojimo dirbusio elektriku, galimybių užsidirbti pragyvenimui.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes - tai, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo neblaivus - jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 3,78 promilės etilo alkoholio (22 b.l.), perėjo gatvę ne pėsčiųjų perėjoje - pagrįstai nustatė, jog eismo įvykį lėmė ir paties nukentėjusiojo kalti veiksmai, o jo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu. Esant mišriai - tiek kaltininko, tiek nukentėjusiojo kaltei, CK 6.282 str. 1 d. norma suteikia teisę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, todėl būtina nustatyti konkrečią nukentėjusiojo kaltės dalį. Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, sprendžia, kad dėl eismo įvykio yra ketvirtadalis nukentėjusiojo kaltės, todėl proporcingai jo kaltės daliai prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 9956,25 Lt.

Iš nuteistojo parodymų matyti, kad eismo įvykio metu jis taip pat patyrė sužalojimus, jo turtinė padėtis, jo paties teigimu, nėra gera - jis po gydymo nedirba, augina mažametę dukrą, sutuoktinė studentė. Kita vertus, nuteistasis nurodė iki nusikaltimo dirbęs užsienio valstybėje, prieš nusikaltimą buvo nusipirkęs motociklą, kuriuo padarė avariją, po įvykio jam materialiai padeda tėvai. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad, atsižvelgus į šiuo sprendimu sumažintą nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, būtų pagrindas vadovautis CK 6.282 str. 3 d. nuostatomis ir dar labiau mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 328 str. 4 p., 326 str. 1 d. 3 p.,

NUTARĖ:

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir priteisti A. Ž. iš A. P. 9956,25 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arnoldas ŠukaitisTeisėjai Sigitas BagdonavičiusPranas Šimkus