Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Vilija Jokubauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-135/2010

2010 m. birželio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Akmenės rajono apylinkės prokuratūros skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pagal LR BK 218 str. 1 d. išteisintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č., 2007 m. kovo 12 d. apie 13 val. 20 min. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas J. G. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,GAZ 5201“, v.n.(duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., reikalavimus - ,,eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“ ir 196 p. - ,,nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, nedavė kelio tiesiai pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ,,Opel Astra“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamo L.Š., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio ,,OPEL ASTRA“ vairuotojas L. Š., kuriam padarytas kairio dilbio kaulo lūžis su poslinkiu, t.y. sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo sužalotas keleivis T. B., kuriam padarytas kaklo raumenų ir raiščių patempimas.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį R. Č. atžvilgiu, nustatė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, įvyko dėl abipusės R. Č. ir L. Š. kaltės, ir, remdamasis šiais motyvais, konstatavo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, numatytų LR BK 281 str. 1 d.

Prokuroro nuomone, ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumas nekelia abejonių, nes tai, kad automobilis „Opel Astra" trenkėsi ne į automobilio „Gaz 5201" galinį, o į priekinį ratą, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros nuotraukos Nr. 30, 31 ir 32 bei transporto priemonių judėjimo mechanizmas susidūrimo metu. Prokuroras taip pat nesutinka su eksperto K. Griciaus išvada, kad jei L. Š. būtų važiavęs 50 km/val. greičiu nestabdydamas, būtų nuvažiavęs 80,5 m ir nebūtų privažiavęs susidūrimo vietos, kadangi, prokuroro nuomone, L. Š. 19,88 m judėjo stabdymo režime, tačiau susidūrimo vis vien nepavyko išvengti, kuris įvyko dar ir su didele jėga.

Prokuroro nuomone, remiantis visuma išdėstytų aplinkybių eksperto K. Griciaus pateiktos išvados atmestinos kaip nepagrįstos, nes šis ekspertas, turėdamas tuos pačius duomenis apie eismo įvykį, keitė savo išvadas dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti, o jo skaičiavimai ir argumentai yra prieštaringi ir neatitinkantys eismo įvykio aplinkybių.

Prokuroras nurodo, kad R. Č. veika kvalifikuota teisingai ir pagrįsta kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis. Nurodo, kad iš įvykio apžiūros protokolo plano ir nuotraukos Nr. 5 matyti, kad vairuotojo R. Č. važiavimo kryptimi prieš pagrindinį kelią stovėjo ženklas Nr. 203 „Duoti kelią", kas reiškia, kad pirmenybė teikiama pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Todėl, vairuotojas R. Č., privalėjo vykdyti KET 53, 196 punktų reikalavimus - matydamas, kad pagrindiniu keliu prie sankryžos artėja automobilis, privalėjo būti itin atidus ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar jis įvažiuodamas į sankryžą nesudarys kliūties pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja transporto priemonės, kurioms jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, kadangi važiuoti per pagrindinį kelią galima tik esant pakankamai saugiam intervalui su pagrindiniu keliu važiuojančiomis transporto priemonėmis, nepriverčiant jas stabdyti, kad išvengti susidūrimo. Nurodo, kad iš R. Č. parodymų matyti, kad jis nevertino prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančio automobilio greičio žinodamas, kad visi gyvenvietėse privalo važiuoti iki 50 km/val. greičiu. Nurodo, kad R. Č. buvo geras matomumas, nebuvo jokių kliūčių įvertinti situaciją, jis matė atvažiuojantį lengvąjį automobilį, tačiau R. Č. neatsižvelgė, kad automobilis „Opel Astra" pagrindiniu keliu važiavo greitai, taip pat neįvertino, kad jo vairuojamas automobilis ,,Gaz 5201“ yra sunkus, ilgas, nemanevringas, važiuoja lėtai, todėl gali neužtekti laiko jo vairuojamam automobiliui saugiai pervažiuoti pagrindinį kelią. Prokuroras taip pat nurodo, kad R. Č. į pagrindinį kelią įvažiavo iš kairėje esančio šalutinio kelio (žiūrint L. Š. važiavimo kryptimi), todėl jis, tinkamai įvertinęs situaciją, turėjo galimybę sustoti ties kelio viduriu ir neįvažiuoti į L. Š. važiavimo eismo juostą, tačiau R. Č. nesustojo ir važiavo toliau sudarydamas L. Š. kliūtį.

Nurodo, kad Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad automobilio „Gaz 5201" vairuotojo R. Č. veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, o automobilio „Opel Astra" vairuotojo L. Š. veiksmai, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu.

Nurodo, kad vairuotojai L. Š. ir R. Č. pažeidė KET reikalavimus. Abiejų eismo dalyvių pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, tačiau eismo įvykio ekspertų vertinimu R. Č. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą t.y. turėjo didesnę įtaką susidūrimui nei vairuotojo L.Š. veiksmai, kadangi R. Č. laikantis KET reikalavimo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, eismo įvykis nebūtų įvykęs, todėl jo pažeidimas susijęs būtinu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. O, prokuroro teigimu, tokios išvados negalima daryti dėl L. Š. padaryto KET pažeidimo, nes ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma: jeigu automobilis „Opel Astra" važiuotų 50 km/val. greičiu nestabdydamas, automobilių susidūrimo, tikėtina, nebūtų išvengta, t.y. automobiliai neprasilenktų saugiu intervalu. Nurodo, kad iš ekspertizės akte pateiktų skaičiavimų bei plano ir eksperto R. Švarco paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad, jei automobilis „Opel Astra" būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/val. greičiu nestabdydamas, automobilis „Gaz 5201" papildomai nuvažiuotų nuo susidūrimo vietos 2,5 m, tačiau tuomet būtų nesaugu prasilenkti su atsikišusia automobilio „Gaz 5201" galine dalimi. Kas reiškia, kad lemiamą įtaką eismo įvykiui kilti turėjo ne L. Š. viršytas greitis, bet R. Č. neatsargus įvažiavimas į pagrindinį kelią sudarant kliūtį automobiliui „Opel Astra".

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį R. Č. atžvilgiu, netinkamai vertino nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, priimdamas nuosprendį teismas iš esmės rėmėsi tik R. Č. naudai surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo.

Šiuo atveju, sprendžiant asmens kaltės klausimą byloje labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams ir kaip jie suprato Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdė.

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių R. Č. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. O būtent, tai, jog R. Č. padarė jam inkriminuotiną nusikaltimą, yra įrodyta nukentėjusiųjų L. Š. ir T. B., liudytojų D. B., V. P. parodymais, iš dalies paties kaltinamo R. Č. parodymais, 2008-07-31 Tarnybiniame pranešime (t.1, b.l. 4), Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse (t.1, b.l. 7-10, 12-27), Autoavarijos vietos plane (t.1, b.l. 11) užfiksuota informacija, patvirtinančia, kad eismo įvykis įvyko būtent nereguliuojamoje sankryžoje pagrindiniame kelyje (b.l. 6), Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad L. Š. padarytas sąnarinis skeveldrinis kairio spindulinio kaulo lūžis kontakto su buku daiktu metu, tikėtinai aplinkybėse nurodytu laiku (2007-03-12), sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl spindulinio kaulo lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l.68), Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad T. B. padarytas kaklo raumenų ir raiščių patempimas kontakto su buku daiktu metu, tikėtinai aplinkybėse nurodytu laiku (2007-03-12), sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l.81).

Kaip nustatyta byloje, eismo įvykis įvyko A. – M. V. sankryžoje, į kurią R. Č. automobiliu įvažiavo iš šalutinio kelio, taip sudarydamas kliūtį prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiam L. Š. vairuojamam automobiliui, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir, kurio metu buvo sužalotas automobilio ,, Opel Astra“ vairuotojas L. Š. ir automobilio ,,Opel Astra“ keleivis T. B.. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad L. Š. automobilis pagrindiniu keliu link sankryžos važiavo viršydamas leistiną 50 km/h greitį, t.y. buvo nustatyta, kad L. Š. automobilis galėjo važiuoti apie 78 km/h greičiu (t.1, b.l.36, t.2. b.l.108). Iš nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad abu vairuotojai įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 196 punktas nustato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 172 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. KET 53 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai KET pažeidimus padarė keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais.

Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymui šioje byloje yra reikšmingas R. Č. padarytas KET 196 punkto pažeidimas ir L. Š. KET 172 punkto pažeidimas, kadangi padarytas KET 53 punkto pažeidimas yra bendro pobūdžio.

2007-10-31 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) 6 punkte ekspertas K. Gricius yra nurodęs, kad duotoje kelio situacijoje sunkvežimio GAZ 5201, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. Č. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiavus į pagrindinį kelią, sudarius kliūtį pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam automobiliui OPEL ASTRA, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir tai buvo pagrindinė sąlyga jam kilti (t.1, b.l.37). Analogiškai nurodė ir ekspertai L. Lazarenka bei R. Švarcas 2009-11-18 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų 7 punkte, kuriame teigiama, kad vairuotojo R. Č. veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t.2, b.l.108).

Kolegija pažymi, kad R. Č. padarytas KET 196 punkto reikalavimų pažeidimas buvo būtinoji padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems L. Š. ir T. B. kilimo sąlyga, nes jei R. Č. būtų į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio įvažiavęs prieš tai leidęs juo pravažiuoti kitiems eismo dalyviams, eismo įvykio nebūtų, transporto priemonės nebūtų susidūrusios, nežiūrint į tai, kad L. Š. ir viršijo nustatytą leistiną greitį, t.y. padarė KET 172 pažeidimą.

R. Č., apklausiamas įtariamuoju ir teisiamajame posėdyje parodė, kad važiuojant per (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą dešinėje pusėje matė atvažiuojantį automobilį, tikėjosi, kad kitas automobilis nežaidžia eismo taisyklių ir buvo įsitikinęs, kad sankryžą spės pervažiuoti (t.1, b.l.104, t.2, b.l.28).

Vadovaujantis BPK 286 str. ir siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, buvo paskirta papildomą autotechninė ekspertizė, kurios metu buvo pavesta atsakyti į klausimą, ar būtų įvykęs automobilio ,,Opel Astra“, vairuojamo L. Š., ir GAZ 5201, vairuojamo R. Č., susidūrimas, jeigu L.Š., nestabdydamas vairuojamo automobilio, būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu. Ekspertas K. Gricius, atsakydamas į pateiktą klausimą, 2009-05-12 ekspertizės akto išvadoje NR. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad jei L. Š., nestabdydamas vairuojamo automobilio, būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, automobilių susidūrimas nebūtų įvykęs (t.2, b.l.70). Tačiau atlikus dar vieną pakartotiną ekspertizę, ekspertai L. Lazarenko ir R. Švarcas pateikė priešingą išvadą ir 2009-11-18 ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini)) akto išvados 2 punkte nurodė, kad jei automobilis ,,Opel Astra“ būtų važiavęs nestabdydamas 50 km/h greičiu, automobilių susidūrimo, tikėtina, nebūtų išvengtą, t.y. automobiliai neprasilenktų saugiu intervalu (t.2, b.l.108).

Atsižvelgdamas į šių pateiktų išvadų prieštaringumą, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad jos nepaneigia, specialistų 2007-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-9-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų išvadų, kad automobilio ,,GAZ 5201“ vairuotojo R. Č. veiksmai, - iš šalutinio kelio įvažiavus į nereguliuojamą sankryžą, nedavus kelio automobilio ,,Opel Astra“, kuris važiavo link sankryžos pagrindiniu keliu, techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą (buvo pagrindinė sąlyga jam kilti), o automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojo veiksmai- važiavimas viršijant didžiausią leidžiamą gyvenvietėse 50 km/h greitį, tuo prarandant techninę galimybę išvengti susidūrimo stabdant, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį (t.1, b.l.36, 37, t.2, b.l.108).

Kolegija nelaiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad esant kaltinamojo R. Č. KET pažeidimui- išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nedavus kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, šiuo konkrečiu atveju autoįvykio ir kilusių pasekmių nebuvo galima išvengti ir dėl paties nukentėjusiojo L. Š. KET pažeidimų, t.y. žymiai viršijus 50 km/h greitį bei jo didelio neatsargumo.

Kelių eismo taisyklių 196 punktas imperatyviai įpareigoja šalutiniu keliu važiuojantį vairuotoją nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Itin dėmesingas vairuotojas turi būti įvažiuodamas į sankryžą. KET 53 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo. Minėti Kelių eismo taisyklių reikalavimai įpareigoja vairuotoją sekti situaciją įvažiuojant į sankryžą iš šalutinio kelio, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad pagrindiniame kelyje nėra eismo dalyvio, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Sankryžoje įvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nespėjęs iš jos išvažiuoti, taip sudarydamas kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam eismo dalyviui, vairuotojas negali teisintis, kad kaltas dėl įvykusio eismo įvykio yra eismo dalyvis, važiavęs pagrindiniu keliu didesniu, nei leistinas gyvenvietėse greitis, juolab, kad ir pats vairuotojas R. Č. yra parodęs, kad jis matė link sankryžos artėjantį automobilį (t.1, b.l.104, t.2, b.l.28), o iš įvykio apžiūros protokolo plano ir nuotraukos Nr. 5 matyti, kad vairuotojo R. Č. važiavimo kryptimi prieš pagrindinį kelią stovėjo ženklas Nr. 203 „Duoti kelią". KET nuostatos įpareigojo R. Č. spręsti pačiam, ar jis spės pervažiuoti sankryžą atsižvelgiant į savo automobilio technines galimybes, kad nesudarytų kliūties pagrindiniu kaliu važiuojantiems eismo dalyviams. R. Č. nevykdė Kelių eismo taisyklių 53, 196 punkto reikalavimų, nors būdamas vairuotoju privalėjo ir esamojoje situacijoje galėjo juos vykdyti ir taip išvengti kilusių padarinių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei nustatyti būtina nustatyti tiek subjektyvius, tiek objektyvius padarytos nusikaltimo sudėties požymius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. reikalauja neatsargios kaltės kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pagal LR BK 16 str. neatsargi kaltė gali būti nusikalstamo nerūpestingumo ir nusikalstamo pasitikėjimo formoje. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Automobilio ,,GAZ 5201“ vairuotojo R. Č. veiksmai iš šalutinio kelio įvažiuojant į nereguliuojamą sankryžą neduodant kelio automobiliui ,,Opel Astra“, kuris važiavo link sankryžos pagrindiniu keliu reiškia, kad vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. R. Č., nors ir matė atvažiuojantį automobilį, tačiau nesuvokdamas savo veiksmų pavojingumo ir nenumatydamas galimų padarinių, nors turėjo juos suprasti ir numatyti bei galimybę jų išvengti, tikėjosi saugiai pravažiuoti sankryžą, t.y. elgėsi nerūpestingai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad R. Č. pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 196 punktų reikalavimus, t.y. 2007 m. kovo 12 d. apie 13 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas J. G. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,GAZ 5201“, v.n.(duomenys neskelbtini), nedavė kelio tiesiai pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ,,Opel Astra“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamo L. Š., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojas L. Š., kuriam padarytas kairio dilbio kaulo lūžis su poslinkiu, t.y. sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat sužalotas keleivis T. B., kuriam padarytas kaklo raumenų ir raiščių patempimas, t.y. sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Nukentėjusysis L. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį 5640 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis T. B. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 neturtinei žalai atlyginti.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo įvykio dieną galiojo J. G. Č., automobilio ,,GAZ 5201“, v.n.(duomenys neskelbtini) su ADB „B.D.“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (t.1, b.l. 48).

Draudimo sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2004-03-05 redakcija (2004 m. kovo 5 d. Nr. IX-2041). Įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Vadovaujantis Įstatymo 19 str. 6 d., draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią Įstatymo 11 str. nustatytą draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

Nukentėjusysis L. Š. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 5640 Lt turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomas sugadintas jo vardu registruotas automobilis ,,Opel Astra“ v.n. (duomenys neskelbtini). Kolegija, pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėtas automobilis priklauso nukentėjusiajam L. Š., kadangi minėto automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta A. B. vardu (t.1, b.l.43), automobiliui įvykio metu buvo išduoti laikinieji numerio ženklai (t.1, b.l.45), prie bylos prijungti užsienio valstybės automobilio registracijos dokumentai, kas neleidžia pagrįstai teigti, kad autoįvykio metu buvo apgadintas L. Š. priklausantis automobilis, taip pat byloje nėra duomenų apie patirtą turtinės žalos dydį, todėl klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis L. Š. dėl kaulo lūžio, o T. B. dėl kaklo raumenų ir raiščių patempimo patyrė fizinį skausmą. Akivaizdu, kad sveikatos sutrikdymai nukentėjusiesiems sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, pasireiškiančius sumažėjusia bendravimo galimybe. Be to, nukentėjusiajam L. Š. buvo daroma chirurginė operacija, rankos kaulas tvirtintas metaline plokštele ir varžtu. Tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymas žmogui sukelia žymiai sunkesnius padarinius, kadangi sunkiau ir ilgiau vyksta lūžių gijimo procesai. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusieji išties patyrė neturtinę žalą, tačiau L. Š. prašomas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos dydis ir T. B. prašomas priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Kolegija, mažindama nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo, taip pat į tai, kad prie neigiamų pasekmių atsiradimo prisidėjo ir paties automobilio vairuotojo L. Š. veiksmai - važiavo viršydamas leistiną greitį bei neprisisegęs automobilio saugos diržo, bei automobilio keleivio T. B. veiksmai – važiavo neprisisegęs automobilio saugos diržo.

Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajam pasipelnyti kaltinamojo ar draudimo bendrovės sąskaita. Todėl kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo L. Š. prašoma priteisti 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra pernelyg didelė, todėl mažintina iki 5 000 Lt. Taip pat nukentėjusiojo T. B. prašoma priteisti 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė, todėl mažintina iki 500 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės negali viršyti 500 eurų (1726,40 Lt). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam L. Š. neturtinės žalos atlyginimui iš ADB „B. D.“ priteistina 1526,40 Lt, o likusi suma neturtinei žalai atlyginti, t.y. 3473,60 Lt priteistina nukentėjusiajam L. Š. iš kaltinamojo R. Č., nukentėjusiajam T. B. neturtinės žalos atlyginimui iš ADB „B. D.“ priteistina 200 Lt, o likusi suma neturtinei žalai atlyginti, t.y. 300 Lt priteistina nukentėjusiajam T. B. iš kaltinamojo R. Č..

Kolegija nenustatė kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdama kaltinamajam bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t.1, b.l.89), turintis pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, todėl kolegija sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis R. Č. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti.

R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti 10 MGL (1 300 Lt) bauda.

Išaiškinti R. Č., kad paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti nukentėjusiajam L.Š. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo L. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jam iš ADB „B. D.“ 1526,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo R. Č. – 3473,60 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jam iš ADB „B. D.“ 200 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo R. Č. – 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžio dalį dėl kardomosios priemonės R. Č. panaikinimo palikti nepakeistą.