Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisijos) 2012-12-19 nutarimo Nr. 94-211 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos L. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., gim.(duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2005-08-12 nuosprendžiu pagal LR BK 104 str. laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-20 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 180 str. 3 d., 181 str. 3 d. galutine BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu su Klaipėdos apygardos teismo 2005-08-12 nuosprendžiu subendrinta bausme- laisvės atėmimu 10 m.

Bausmės pabaiga – 2015-06-19.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras pritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas pritarė Komisijos išvadoms bei konstatavo, jog netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Nuteistasis L. B. šią nutartį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo taikyti lygtinį paleidimą. Teigia, jog teismo nurodytos priežastys netaikyti lygtinio paleidimo nelogiškos bei neatitinka tikrovės. Pažymi, jog nuteistasis bausmę atlieka ilgą laiką, yra pasitaisęs ir pasiruošęs integruotis į visuomenę. Tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus, kad niekur nedirbo, neturėtų būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes šiuo metu nuteistasis susiradęs darbą laisvėje. Tai užtikrintų ir pragyvenimo šaltinį. Skundo autorius taip pat nurodo, jog per bausmės atlikimo laikotarpį ne tik baustas, tačiau ir 7 kartus skatintas. Teigia, jog teiginys, kad nuteistasis palaiko nuteistųjų subkultūrą, neatitinka tikrovės. Pažymi, jog jis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, todėl nelogiška, kad būtų charakterizuojamas neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes - atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

Kaip matyti iš bylos duomenų, L. B. yra atlikęs tikrai didelę dalį jam skirtos bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmė - 2 metai ir 4 mėnesiai, atsižvelgiant į veikų bei nuteistojo pavojingumą, jo elgesį pataisos įstaigoje, taip pat vertinama kaip didelė. Taip pat pažymėtina, jog atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančios elgesio laisvėje. Apie tai sprendžiama iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, todėl tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai įvertino tiek veikų pavojingumą, tiek ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, charakterio savybes, nuostatas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, visi jie smurtiniai ir priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Ir nors nuteistasis atliko iš ties nemažą dalį bausmės, tačiau jo elgesys pataisos įstaigoje, požiūris į kriminalines vertybes, net ir atlikus nuteistajam didelę dalį bausmės, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje nebedarys nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, nes jis būdamas pataisos įstaigoje 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, daugelis iš jų už grubius pažeidimus. Be to, jis yra padaręs ir daugiau vidaus tvarkos taisyklų pažeidimų, už kuriuos nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiais. Pažymėtina, jog paskutinis pažeidimas padarytas mažiau nei prieš pusę metų. Ir nors nuteistasis skatintas, tačiau neigiamai elgesį charakterizuojančios aplinkybės savo reikšme persveria šias aplinkybes. Ankstesni nuteistojo teistumai yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, rodanti jo polinkį keistis, požiūrį į taikomas valstybės poveikio priemones, požiūrį į visuotinai priimtinas gyvenimo taisykles Į tai būtina atsižvelgti, nes tai leidžia prognozuoti galimą nuteistojo elgesį laisvėje pritaikius jam lyginį paleidimą. Tai, kad L. B. anksčiau teistas byloja jo nenaudai sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nes tai rodo, jog nuteistasis nelinkęs keistis teigiama linkme, linkęs pažeidinėti įstatymus ir ignoruoja visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje charakterizuojamas neigiamai. Nors skunde teigiama, jog tai visiškai nepagrįsta pataisos namų administracijos nuomonė, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti pataisos įstaigos, kuri visiškai nesuinteresuota nuteistuosius ilgiau laikyti nelaisvėje, darbuotojų pateikta charakteristika. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad pataisos įstaigos darbuotojai su nuteistuoju bendrauja kasdien ir betarpiškai gali stebėti jo elgesį, jų pateikta charakteristika laikytina informatyvia ir reikšminga sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Vidaus tvarkos pažeidimai, jų skaičius, pobūdis ir tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje charakterizuojamas neigiamai, iniciatyvą dirbti parodė tik formaliai rodo, jog nuteistasis nelinkęs keisti savo elgesio ir nuostatų, linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką. Toks elgesys, net ir atlikus nuteistajam didelę bausmės dalį, neleidžia tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Taip pat sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sėkmingos probacijos, ypač vertinant tikimybę dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos, svarbu įvertinti ir asmenines, charakterio savybes, nuteistojo nuostatas. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, nuteistasis palaiko nuteistųjų kriminalinę subkultūrą, jam būdingas impulsyvus elgesys, jis ne visada sugeba suvaldyti savo emocijas. Pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai, nusikaltimų darymas draugų įtakoje, savitvardos praradimas. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė.

Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistasis būdams lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų nebenusikals ir laikysis įstatymų, o nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.