- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-1143-431/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-23159-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- UADB „Industrijos garantas“, A. Z.
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovams A. Z., UADB „Industrijos garantas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo A. Z. 43 550 Lt neturtinės žalos, iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ 2450 Lt neturtinės žalos ir 6000 Lt turtinės žalos.
Nurodė, kad 2008-02-07 eismo įvykio metu atsakovo vairuojamas automobilis trenkėsi į ieškovės valdomą transporto priemonę. Eismo įvykio metu ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2009-03-13 teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio bei ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo. Ieškovė dėl patirtų sužalojimų jautė didelį fizinį skausmą, nejaukiai jautėsi prieš aplinkinius žmones, 10 proc. neteko darbingumo. Veido srityje liko randai, dėl pažeisto nervo ieškovė švepluoja, iš burnos bėga seilės. Tokios komplikacijos sukelia ieškovei nepatogumų atliekant darbines pareigas (renginių organizavimas), tuo tarpu, gydytojų teigimu, šio defekto pašalinti nebėra galimybės. A. Z. ieškovei yra sumokėjęs 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, UADB „Industrijos garantas“ – 2685,32 Lt už sugadintą automobilį, negautas pajamas ir vaistus bei 1000 Lt neturtinės žalos. Pati ieškovė papildomai patyrė 6000 Lt išlaidų odontologo paslaugoms apmokėti, kadangi eismo įvykio metu sužaloti dantys, tuo tarpu patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Lt suma. Abu atsakovai yra atlyginę 4000 Lt neturtinės žalos, todėl neatlygintos neturtinės žalos sumą sudaro 46 000 Lt. Kadangi atsakingas asmuo turi atlyginti žalos dalį, kurios neatlygino draudikas, o draudiko atlygintinos neturtinės žalos maksimalus dydis yra 3450 Lt, UADB “Industrijos garantas” privalo atlyginti ieškovei 2450 Lt neturtinės žalos, 6000 Lt už odontologo paslaugas kaip turtinę žalą, o A. Z. turi atlyginti likusią neturtinės žalos sumą – 43 550 Lt (b.l.1-3). Dublike ieškovė paaiškino, kad galiojantys teisės aktai numato, jog draudiko atlygintinos neturtinės žalos maksimali riba yra 3450 Lt, kadangi nauja įstatymo redakcija taikytina jau galiojančių draudimo sutarčių sąlygoms. Ieškovės teigimu, patirtos neturtinės žalos dydis vertinamas kiekvienu individualiu atveju, todėl remtis sprendimais kitose bylose nėra pagrindo. Ieškovės sveikatos dokumentuose iki eismo įvykio nėra jokių duomenų apie ieškinyje nurodytas sveikatos komplikacijas. Ieškovė pabrėžė, kad, anot odontologo, jai suteiktos paslaugos už 6000 Lt sumą yra susijusios su eismo įvykio metu patirtomis traumomis. A. Z. atsakovei sumokėjo 3000 Lt, būtent, kaip neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ ieškovei 2450 Lt neturtinės žalos, 6000 Lt turtinės žalos bei 487,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. Z., ieškovei priteisė 10 550 Lt neturtinės žalos bei 608,72 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, jog analizuojant byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad iškovė eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, todėl preziumuotina, kad patyrė ir fizinį skausmą. Medicininių dokumentų išrašuose esantys duomenys patvirtina, kad dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų yra sutrikę ieškovės gebėjimai kalbėti, iš burnos bėgančios seilės bei veide likęs randas turi neigiamos įtakos ieškovės išvaizdai. Be to, pagal gydytojo odontologo D. G. pažymą, ieškovei yra įstatyti dirbtiniai burnos kramtomojo aparato elementai. Teismo teigimu, minėti padariniai leidžia sutikti su ieškovės argumentais dėl juntamų išgyvenimų ir diskomforto.
Teismas taip pat pažymėjo, jog iš byloje pateiktų dokumentų turinio matyti, kad ieškovei dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas 10 proc. nedarbingumas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nedarbingumo faktą kreipimosi į teismą dienai. Tokiu atveju, teismas laikė, kad ieškovei buvo nustatytas tik laikinas nedarbingumas, o ne ilgalaikis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų (medicininių dokumentų įrašų), kad ieškovės pažeistos lūpos defektas negali būti pašalintas.
Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei diskomfortą, o ateityje gali potencialiai patirti dvasinius išgyvenimus bei diskomfortą, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad, apart rando veide, likusieji sužalojimų padariniai išliks visą ieškovės gyvenimą. Tokiu atveju, teismas, vadovaudamasis galiojančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad ieškovės patirtos ir ateityje patirtinos neturtinės žalos dydis negali būti vertintinas 50 000 Lt suma. Teismas, įvertinęs ieškovės patirtus išgyvenimus, konstatavo, kad A. A. patirta neturtinė žala, įvertinta pinigais, yra 17 000 Lt. Kadangi ieškovė yra nurodžiusi, kad 4000 Lt neturtinės žalos jau yra atlyginta, matyti, kad neatlygintos neturtinės žalos sumą sudaro 13 000 Lt. Taigi, teismui konstatavus, kad ieškovė dėl nusikalstamos veikos patyrė 17 000 Lt neturtinę žalą, iš kurios 13 000 Lt nėra atlyginta, ir papildomai 6000 Lt turtinę žalą, minėta žala turi būti atlyginta.
Teismas nustatė, kad draudimo sutartis sudaryta galiojant senajai įstatymo redakcijai, tačiau draudiminis įvykis įvyko galiojant naujajai įstatymo redakcijai. Kadangi išmokos sumokėjimo pagrindas atsirado, galiojant naujajai įstatymo, reglamentuojančio išmokų dydį, redakcijai, būtent šios įstatymo redakcijos (2007-05-17) nuostatos ir turi būti taikytinos. Tokiu atveju, teismas laikė, kad draudiko mokėtinos neturtinės žalos maksimalus dydis yra 1000 EUR (3450 Lt).
Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, UADB „Industrijos garantas“ yra sumokėjęs ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos. Draudiko maksimali mokėtina neturtinės žalos išmoka yra 3450 Lt, todėl UADB „Industrijos garantas“ turi pareigą sumokėti ieškovei 2450 Lt (3450 -1000) neturtinės žalos. Remdamasis tuo, teismas iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ priteisė 2450 Lt neturtinės žalos ir 6000 Lt turtinės žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „Industrijos garantas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ ieškovei buvo priteista turtinė ir neturtinė žala panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje UADB „Industrijos garantas“ atžvilgiu atmesti.
atsakovas, gavęs ieškovės dubliką, 2010-02-25 išmokėjo ieškovei 6000 Lt turtinei žalai atlyginti bei išmokėjo 726,40 Lt išmoką neturtinei žalai. Baigiamųjų kalbų metu ieškovė patvirtino, kad turtinė žala yra atlyginta ir galutinis ieškovės prašymas buvo priteisti iš atsakovo A. Z. 43 550 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ – 1725 Lt neturtinės žalos. Taigi apeliantui visiškai nesuprantamas teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 6000 Lt turtinei žalai atlyginti, kai tokio reikalavimo ieškovė net nereiškė. Be to, atsakovas ne kartą atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė ne teisminio ginčo tvarka tiesiogiai nesikreipė ir nepateikė draudimo bendrovei pretenzijos dėl patirtos papildomos žalos. Taigi jei ieškovė būtų pateikusi reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo tiesiogiai draudikui, kaip to reikalauja įstatymas, draudimo išmoka ne ginčo tvarka būtų išmokėta ieškovei, kaip tai buvo padaryta dar 2009-02-02.teismas priimdamas sprendimą iš atsakovo priteisti 2450 Lt neturtinei žalai atlyginti priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ne 2450 Lt, o 1725 Lt neturtinės žalos. Apeliantas pažymi, kad teismas nenurodė, kokia įstatymo nuostata nurodo, kad priimant sprendimą būtin taikyti naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintą 1000 EUR atlygintinos neturtinės žalos sumą. Naujos įstatymo redakcijos 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta 1000 EUR draudimo suma galioja tik toms draudimo sutartims, kurios yra sudarytos po 2007-06-11. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis sudaryta 2007-03-05, todėl šiai sutarčiai galioja ne naujoji įstatymo redakcija, o senoji, kurios 11 str. 1 d. nustatyta 500 EUR draudimo suma neturtinei žalai atlyginti. Taigi, apeliantas atlygino maksimalią įstatyme nustatytą draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti, todėl draudikas savo prievolę įvykdė pilnai. Be to, teismo priimtas sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidų dalį taip pat yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą ieškovė A. A. sutinka iš dalies su atsakovo apeliaciniu skundu. Ieškovė prašo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl 6000 Lt turtinės ir 2450 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškovei iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ panaikinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1725 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bei bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog apeliantas teisingai nurodo, kad 6000 Lt turtinės žalos atlyginimą jis pervedė bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas padarė rašymo apsirikimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo šią sumą, nors ji jau yra sumokėta.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiais apie tai, kad jis neturi papildomai sumokėti 1725 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės teigimu, pasikeitęs įstatymas pakeitė visų nepasibaigusių privalomojo draudimo sutarčių (įskaitant sudarytas iki jos įsigaliojimo) sąlygas. Ieškovė taip pat pažymi, kad draudimo bendrovė, pasikeitus įstatymui, reglamentuojančiam draudimo išmokos dydį, nesikreipė į draudėją, nesiūlė jam nutraukti sutarties, ar sumokėti papildomą įmoką už tai, kad draudiminio įvykio atveju bendrovės turės sumokėti didesnes įmokas. Taigi apeliantas nepagrįstai perkelia savo prisiimtą prievolę pačiam draudėjui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą atsakovas A. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą toje dalyje, kurioje ištaisytinos pirmosios instancijos teismo aritmetinės apsirikimo klaidos dėl turtinės ir neturtinės žalos iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ ieškovei priteisimo. Kitoje dalyje skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad draudimo bendrovė pasikeitus įstatymui, reglamentuojančiam draudimo išmokos dydį, nesikreipė į draudėją, nesiūlė jam nutraukti sutarties, ar sumokėti papildomą įmoką už tai, kad draudiminio įvykio atveju bendrovės turės sumokėti didesnes įmokas. Taigi draudimo bendrovė atitinkamą prievolę prisiėmė sau ir jos negali vienašališkai perkelti draudėjui. Todėl apelianto argumentas, kad jis neprivalo mokėti papildomos piniginės sumos neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog iš jo neturėjo būti priteista atitinkama bylinėjimosi išlaidų suma. Teigia, kad tai, jog apeliantas ieškovės reikalavimą atlyginti turtinę žalą įvykdė jau civilinę bylą nagrinėjant teisme, neatleidžia jo nuo pareigos padengti atitinkamą ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
2008-02-07 eismo įvykio metu atsakovo A. Z. vairuojamas automobilis trenkėsi į ieškovės A. A. valdomą transporto priemonę. 2009-03-13 teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio bei ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo. Eismo įvykio metu ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2008-02-07 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi UADB „Industrijos garantas“, sudaryta 2007-03-05, draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AAA0172377.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant sudarytai draudimo sutarčiai, galiojant senajai LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijai, tačiau draudiminiam įvykiui įvykus, taigi ir išmokos sumokėjimo pagrindui atsiradus, galiojant naujajai įstatymo redakcijai, būtent šios įstatymo redakcijos (2007-05-17) nuostatos ir turi būti taikytinos, yra neteisėta.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nauja redakcija (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) pagal šio įstatymo priedo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas įsigaliojo nuo 2007 m. birželio 11 d., išskyrus šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytas nuostatas. Straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos draudimo sumos ir kitos antrajame skirsnyje naujai įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo sutarties sąlygų galioja draudimo sutartims, sudaromoms po šio įstatymo įsigaliojimo. Straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos draudimo sumos pradedamos taikyti nuo šiuose punktuose nurodytų datų. Taigi, nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. privalomojo draudimo suma 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui galiojo tik toms sutartims, kurios buvo sudarytos po 2007 m. birželio 11 d. Kadangi nagrinėjamu atveju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta iki įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, draudimo bendrovei tenkanti sumokėti maksimali neturtinės žalos suma yra 500 EUR.
Išmokos gavėjo interesai, pasikeitus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reguliavimui, negali nukentėti bet kokiu atveju, nes žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.250-6.251 str.), o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str.2d.).
Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad draudimo bendrovė, pasikeitus draudimo įstatymui, nesikreipė į draudėją, nesiūlė jam nutraukti sutarties ar sudaryti naują, taip nepagrįstai perkeldama savo prisiimtą prievolę pačiam draudėjui, gali būti vertinama tik tuo aspektu, kad draudėjo ir draudiko sutartis yra sudaroma vadovaujantis sutarties laisvės principu, todėl kiekviena iš sutarties šalių turėjo galimybę svarstyti ir nuspręsti dėl naujai sudarytinos sutarties pagal naujas įstatymo nuostatas, tikslingumo. Tačiau draudėjui ir draudikui nesudarius sutarties po minėto įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, draudimo bendrovei neatsiranda pareiga atlyginti ne sutartyje, o įstatyme numatytą neturtinę žalą, nes taip sureguliuota pačiame įstatyme.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino faktines aplinkybes dėl apelianto sumokėtų sumų ieškovei pagrindžiančių įrodymų, todėl neteisingai nustatė priteistinas sumas, atlikdamas skaičiavimus. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad ieškinio padavimo dienai draudimo bendrovė ieškovei buvo sumokėjusi 1 685,32 Lt turtinei žalai dėl negautų pajamų, išlaidų vaistams atlyginti, taip pat išmokėjusi 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l.28). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas UADB „Industrijos garantas“, įvertinęs ieškovės į bylą su dubliku pateiktus įrodymus, papildomai išmokėjo ieškovei 6000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taigi, draudimo bendrovė išmokėjo ieškovei visą maksimalią 1 726,40 Lt draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti, taip pat sumokėjo visas reikalaujamas sumas turtinės žalos atlyginimui (b.l.68-70). Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad ieškovė iki ieškinio padavimo būtų kreipusis į draudimo bendrovę dėl 6 000 Lt žalos, patirtos dėl išlaidų odontologui, atlyginti bei pateikusi draudimo bendrovei šią žalą pagrindžiančius dokumentus. Šalių procesiniai dokumentai pagrindžia aplinkybę, kad apie minėtą ieškovės patirtą žalą apeliantas sužinojo tik gavęs ieškinį, o kai su dubliku ieškovė pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, atsakovas žalą atlygino iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl nurodytų aplinkybių ir pirmiau įvardintų norminių pagrindų dėl išmokėtinos pagal draudimo sutartį maksimalios neturinės žalos, ieškovės ieškinys atsakovui UADB „Industrijos garantas“ turėjo būti atmestas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje ir ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ atmesti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas iš dalies dėl netinkamai išaiškintų ir pritaikytų materialinės teisės normų (CPK 330 str.), ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2p.).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 d., 3 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas sumokėjo už apeliacinį skundą 253,50 Lt, todėl ši suma priteistina iš ieškovės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą iš dalies, kuria priteista iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2450 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt litų) neturtinės žalos, 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) turtinės žalos bei 487,48 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis Lt 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, priteista iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“, į.k. (duomenys neskelbtini), Valstybės naudai 5 Lt (penkis litus) pašto išlaidų, panaikinti. Priimti naują sprendimą ieškovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“, į.k. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Priteisti UADB „Industrijos garantas“, į.k. (duomenys neskelbtini), iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 253,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.