- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- N1-263-720/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- A. D., V. P., A. A.
- Nukentėjusysis
- A. A. Avižieniui
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Vytautas Gineika, Valerijus Karpovas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų:
- 1995-11-29 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 1996-03-07 paleistas iš Kauno ADK;
- 1997-07-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) - 5 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pritaikius 1999-11-25 įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta, paskirta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 2000-04-26 paleistas iš Pravieniškių 1 – osios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos lygtinai prieš terminą, likus 1 metams 28 dienoms neatliktos bausmės;
- 2002-12-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6, tai yra 3 mėnesiais, galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;
- 2003-01-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) - 1 metai ir 5 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, subendrinus paskirtą bausmę su 2002-12-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;
- 2003-02-17 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 ir 3 dalis, 278 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 405 ir 414 straipsniais, 2003-02-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2003-01-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai ir 11 mėnesių laisvės atėmimo;
- 2003-10-27 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 70 Lt turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2003-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo su 70 Lt turto konfiskavimu;
- 2003-11-24 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) – 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 75 Lt turto konfiskavimu, 2004-01-12 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinus su 2003-11-24 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2003-10-27 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų ir neatliktų bausmių dalimis, paskirta galutinė bausmė – 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, konfiskuojant 100 litų, bausmę atlikęs 2006-04-28, paleidus iš Marijampolės pataisos namų;
- 2006-11-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 286 ir 290 straipsnius ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- 2007-02-21 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su 2006-11-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
- 2008-01-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmę subendrinus su 2007-02-21 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2010-04-16 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę;
- 2011-11-24 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 187 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 159 straipsnį, paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo;
- 2011-12-22 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį terminą be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms. 2012-05-22 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2011-11-24 ir 2011-12-22 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant nuteistajam subendrintą 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;
- 2012-03-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metai ir 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjus 2011-12-22 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – septynis mėnesius laisvės atėmimo, paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. lapkričio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi palikta nepakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., veikdamas bendrininkų grupe su A. A., V. P. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas bendro tikslo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: pagal nenustatytų asmenų iš anksto parengtą nusikaltimo planą, A. A., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprašius V. P. surasti žmogų, kuris leistų pasinaudoti savo banko sąskaita, (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos mėn., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku V. P. pasiteiravus, jis pasiūlė ir telekomunikacinių ryšių pagalba kartu su V. P. perdavė savo sąskaitos numerį A. A., po ko 2014 m. liepos 31 d. 15.33 val. tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini) paskambinus telefonu nukentėjusiajam A. A. Avižieniui į fiksuoto ryšio telefoną ir apgaule, t. y. melagingai prisistačius (duomenys neskelbtini), suklaidinus nukentėjusįjį A. A. A. i neteisėtai įgijus jo AB „DNB“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės paskyros vartojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, po ko, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui prisijungus prie internetinės svetainės, neteisėtai be A. A. A. žinios ir sutikimo, panaudojus elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis iš nukentėjusiojo A. A. A. AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jo, t. y. A. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, per du kartus pervedė 10 000 Lt (kas sudarė 2896,20 eurų), po to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-07-31 apie 21.00 – 22.00 val. kartu su V. P. pastarojo nurodymu nuvyko į bankomatą, esantį laisvalaikio ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), bei išgrynino jam pervestus pinigus, t. y. 2014 m. liepos 31 d. nuo savo sąskaitos nuėmė 5000 Lt (kas sudarė 1448, 10 eurų), kuriuos ten pat perdavė V. P., o pastarasis perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, po to V. P. nurodymu 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 09.53 val., nuvykęs į AB „DNB“ padalinį, esantį laisvalaikio ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 4960 Lt (kas sudarė 1436,52 eurų), juos perdavė nenustatytiems asmenims, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A. A. Avižieniui priklausiusius 10 000 Lt (kas sudarė 2896,20 eurų).
V. P., būdamas nepilnametis, veikdamas bendrininkų grupe su A. A., A. D. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas bendro tikslo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: pagal nenustatytų asmenų iš anksto parengtą nusikaltimo planą, 2014 m. liepos mėn. tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paprašytas A. A., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), surasti žmogų, kuris leistų pasinaudoti savo banko sąskaita, ir pasiteiravęs A. D., jo sutikimu įgijo pastarojo banko sąskaitos numerį, kurį telekomunikacinių ryšių pagalba kartu su A. D. perdavė Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam A. A., po ko 2014 m. liepos 31 d., 15.33 val., tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini) telefonu paskambinus nukentėjusiajam A. A. A. į fiksuoto ryšio telefoną ir apgaule, t. y. melagingai prisistačius (duomenys neskelbtini), suklaidinus nukentėjusįjį A. A. A. bei neteisėtai įgijus jo AB „DNB“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės paskyros vartojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo ID ir sesijos identifikavimo kodus, po ko laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui prisijungus prie internetinės svetainės, neteisėtai, be A. A. A. žinios ir sutikimo panaudojus elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, iš nukentėjusiojo A. A. A. AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, per du kartus pervedus 10 000 Lt (kas sudarė 2896,20 eurų), po to, A. A. nurodymu 2014 m. liepos 31 d., apie 21.00 – 22.00 val. kartu su A. D. nuvyko į bankomatą, esantį prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), A. D. iš savo sąskaitos išgryninus 5000 Lt (kas sudarė 1448,10 eurų) bei jam perdavus 5000 Lt (1448,10 eurų), po ko jis 4500 Lt (kas sudarė 1303,29 eurų), perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusius pinigus - 500 Lt (kas sudarė 144,81 eurų) išleido savo reikmėms, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. D. davė nurodymą nuo sąskaitos nuimti likusius 5000 Lt (kas sudarė 1448,10 eurų), po ko 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 09.53 val., A. D. AB „DNB“ padalinyje, esančiame prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo savo sąskaitos nuėmus 4960 Lt (kas sudarė 1436,52 eurų), bei pinigus perdavus tyrimo nenustatytiems asmenims, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A. A. Avižieniui priklausiusius 10 000 Lt (kas sudarė 2896,20 eurų).
A. A., veikdamas bendrininkų grupe su V. P., A. D. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas bendro tikslo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: pagal nenustatytų asmenų iš anksto parengtą nusikaltimo planą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), paskambino V. P. ir paprašė surasti žmogų, kuris leistų pasinaudoti savo banko sąskaita, o V. P. suradus A. D., pastarojo sutikimu įgijo jo banko sąskaitos numerį, po ko jį perdavė kitiems tiksliau tyrimo metu nenustatytiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, po ko 2014 m. liepos 31 d., 15.33 val., tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini) telefonu paskambinus nukentėjusiajam A. A. A. į fiksuoto ryšio telefoną ir apgaule, t. y. melagingai prisistačius (duomenys neskelbtini), suklaidinus nukentėjusįjį A. A. A. bei neteisėtai įgijus jo AB „DNB“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės paskyros vartojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo ID ir sesijos identifikavimo kodus, po ko laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui prisijungus prie internetinės svetainės, neteisėtai be A. A. A. žinios ir sutikimo panaudojus elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, iš nukentėjusiojo A. A. A. AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, per du kartus pervedė 10 000 Lt (kas sudarė 2896,20 eurų), po to, davęs nurodymą, kurį vykdydami 2014 m. liepos 31 d., apie 21.00 – 22.00 val. V. P. ir A. D. nuvyko į bankomatą, esantį prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš A. D. sąskaitos išgryninus 5000 Lt (kas sudarė 1448,10 eurų) bei pinigus perdavus ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, tęsiant nusikalstamą veiką 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 09.53 val., A. D. nuvykus į AB „DNB“ padalinį, esantį prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo savo sąskaitos nuėmus 4960 Lt (kas sudarė 1436,52 eurų) bei pinigus perdavus tyrimo nenustatytiems asmenims, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A. A. A. priklausiusius 10 000 Lt (kas sudarė 2896,20 eurų).
Kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2014 m. liepos mėn. buvo su V. P. kieme, krepšinio aikštelėje. Tuo metu V. P. į mobilaus ryšio telefoną paskambino asmuo, su kuriuo pastarasis paėjęs atokiau nuo jo pakalbėjo ir grįžęs pasakė, kad jam yra reikalinga banko sąskaita pervesti užmokesčiui už darbą iš kito miesto Jis pasiūlė V. P. duoti savo banko sąskaitos numerį, nuėjo namo, pasiėmė banko sąskaitos duomenis, ant lapelio užrašė sąskaitos numerį ir jį su banko kodais padavė V. P.. V. P. jam pasakė, kad į tą sąskaitą bus pervesti legalūs pinigai, todėl tuo metu jis taip ir galvojo. Padavęs banko sąskaitos duomenis, jis nuėjo namo. Po kelių dienų, tai yra liepos mėnesio pabaigoje, jis su V. P. ir L. Š. važiavo į miestą, nes turėjo būti pervesti į sąskaitą pinigai, tačiau pinigai nebuvo pervesti. Jie tuo metu buvo prie (duomenys neskelbtini) esančio PC „(duomenys neskelbtini)“ bankomato. V. P. kažkam skambino, galimai A. A.. Po to, jie pėsčiomis grįžo namo. Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad 2014 m. liepos mėn., tikslios datos neprisimena, apie 14.00 val. nuėjo pas V. P.. Apie 14.30 val. jiems būnant kartu kieme, V. P. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Apie ką jie kalbėjosi, jis negirdėjo. V. P., baigęs pokalbį ir atėjęs prie jo pasakė, kad jam reikalinga banko sąskaita, tam, kad draugas galėtų pervesti nelegaliai uždirbtus pinigus, todėl jis pats V. P. pasisiūlė duoti savo banko sąskaitos numerį. Parėjęs į namus, pažiūrėjo savo sąskaitos numerį ir iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) persiuntė sąskaitos numerį į V. P. telefono numerį (duomenys neskelbtini). Po to, 2014 m. liepos pabaigoje, apie 08.30 val., jis su V. P. ir L. Š. atvažiavo į Kauną, į Šilainius prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė, kol V. P. paskambins A.. Ten prabuvo iki 16.30 val., A. vis paskambinęs žadėdavo pervesti pinigus, tačiau pinigų niekas kaltinamajam nepervedė. Keletą kartų bankomate tikrino savo sąskaitos likutį, tačiau pinigų nebuvo. Po to jie pėsčiomis ėjo namo. 2014-07-31, apie 21.00 val., jam paskambino V. P. ir paprašė ateiti iki jo namų, nes buvo mašina, kuri turėjo juos nuvežti į Kauną, kur jis turėjo nuo savo sąskaitos nuimti pinigus. Jis nuėjo pas V. P. į kiemą, kur laukė Ž. su baltos spalvos automobiliu „VW Passat“. Kieme buvo V. P. ir S. Š.. V. P. jam liepė sėstis į automobilį ir jis įsėdo. Visi nuvažiavo į Kauną, prie laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus prie PC „(duomenys neskelbtini)“, V. P. paskambino A. ir nurodė, kad po 10 min. į A. D. sąskaitą bus pervesti pinigai. Tuomet pastarasis vienas nuėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur į bankomatą įstatė savo banko kortelę ir per keletą kartų nuėmė 5000 litų. Išėjus iš PC „(duomenys neskelbtini)“, prie durų jo laukė V. P. ir A. D. atidavė jam visus nuimtus nuo sąskaitos 5000 litų. Tuomet V. P. paskambino A. ir liepė laukti. Maždaug už 20 min. atėjo jam nepažįstamas vyriškis, V. P. jam padavė 4000 litų ir šis nuėjo. Po to S. Š., V. P. paprašytas, už 200 litų nupirko mobiliojo ryšio telefono sąskaitos papildymų, likusius 800 Lt V. P. pasiliko sau. A. D. už tai pinigų negavo. Po to jie grįžo į (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis grįžo į namus. Apytiksliai už 10 min. jam paskambino V. P. ir pasakė, kad vėl reikia važiuoti nuimti pinigus. Jis sutiko, nuėjo pas V. P. į kiemą ir su juo nuėjo iki (duomenys neskelbtini) miestelio centro. Ten žalios spalvos automobiliu, kurio numerių nežino, atvažiavo trys jam nepažįstami vyriškiai. V. P. A. D. pasakė, kad šis turi važiuoti ir nuimti pinigus nuo savo sąskaitos. A. D. vienas įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Važiuojant sprogo padanga. Vienas iš vyriškių, save pristatęs kaip „(duomenys neskelbtini)“, paskambino ir iškvietė taksi. Vyriškiai tarpusavyje kalbėjo rusiškai, o jis rusų kalbos nesuprato. Atvykus taksi automobiliui, vyriškiai paėmė jo banko kortelę ir išvažiavo. Jis vienas liko automobilyje. Po 3 val. grįžo „(duomenys neskelbtini)“ ir vairuotojas, kuris save vadino „(duomenys neskelbtini)“. Jie pakeitė automobilio padangą ir nuvažiavo į Kauną, į (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro ‚(duomenys neskelbtini)“. Vyriškiai, turėdami jo banko kortelę, nuėjo prie bankomato, tikrino jo sąskaitos likutį. Po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten prabuvo apie 10-15 min ir vėl važiavo į (duomenys neskelbtini), vėl tikrino jo sąskaitos likutį, po to vėl grįžo į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nuėjo į namą pamiegoti, o jis su „(duomenys neskelbtini)“ miegojo automobilyje. Po to, 2014-08-01 visi atvažiavo į pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“. Minėti asmenys jį paliko automobilyje, o patys nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Grįžę liepė jam eiti į „DNB“ banko padalinį ir nuo savo sąskaitos nuimti pinigus. Nuėjęs į banką jis sužinojo, kad už grynųjų pinigų paėmimą bus taikomas mokestis. Apie tai jis pranešė vyriškiams. Po to jų nurodymu grįžo atgal į banką ir nuo savo sąskaitos nuėmė 4960 litų. Visus pinigus padavė vairuotojui „(duomenys neskelbtini)“. Vyriškiai kažkam skambino. Pokalbio metu jam perdavė telefono ragelį. Iš balso jis atpažino, kad kalbėjo A.. A. jam pasakė, kad už tai, ką padarė, jam priklausė 200 litų ir leido jam važiuoti namo. Vyriškiai jam liepė lipti iš automobilio. „(duomenys neskelbtini)“ jam padavė 200 litų ir nuvažiavo, o jis nuėjo link (duomenys neskelbtini) stotelės ir jam paskambino A. bei liepė grįžti į pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, nes prieš tai vyriškiai jam turėjo paduoti ne 200 Lt, o 800 Lt. Jis suprato, kad su bendrininkais grynino nusikalstamu būdu gautus pinigus (V t., b. l. 24 - 26, 28 - 30, 34,37). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jis suprato, jog išgryninti pinigai gauti nusikalstamu būdu, kai buvo prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigai buvo pervesti trečiajam asmeniui. Neatsimena, ar 2014 m. liepos mėn. banko duomenis persiuntė žinute, ar nunešė korteles V. P.. A. A. iki šių įvykių nepažinojo ir niekada nebuvo matęs, jo balsą jis tik girdėjo telefonu, kadangi šis jam taip pat yra skambinęs, jis tai užfiksavomatė telefono numerį. Be to, jis matė jo vardą, įvestą V. P. mobiliajame telefone kontaktuose, tačiau jo balso dabar nebeprisimena. V. P. vis šnekėdavo su kažkuo telefonu, apie tai, kad į jo, tai yra A. D., sąskaitą buvo pervesti pinigai, jam pasakydavo taip pat V. P.. Į Kauną su V. P. jie dažniausiai vykdavo autobusu. Jo vardu jie paėmė naują mobilaus ryšio telefoną PC „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini), už kurį jis vėliau antstoliams sumokėjo virš 600 Lt. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, pažada daugiau nenusikalsti.
Kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad A. A. yra jo mamos draugas, šiuo metu ryšių su juo nebepalaiko, parodė, kad 2014 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, jam paskambino A. A., jie pakalbėjo ir telefono ragelį iš A. A. perėmė kitas asmuo, sakė, kad tai N., kuris paprašė banko sąskaitos ir pasakė, kad bus pervedami legalūs pinigai. Jis manė, kad A. A. ir šis asmuo buvo geri draugai, kadangi ir kiti asmenys taip sakė. Kadangi jis norėjo padėti, susitikęs kieme su A. D., jam pasakė, kad reikėjo sąskaitos numerio pervesti kažkokiems žmonėms draugės pinigus. A. D. pasiūlė savo sąskaitą ir atnešė jos duomenis, kuriuos jis perdavė minėtam skambinusiam asmeniui. Į A. D. sąskaitą turėjo būti pervesti pinigai, tačiau pinigų nepervedė. Po savaitės jis jau iš kito telefono numerio vėl sulaukė N. skambučio ir šis pasakė, kad reikia nuvažiuoti paimti pinigus, sakė, jog iš pradžių bus 5000 litų ir nurodė kartu paimti ir „tą vaiką“, tai yra A. D.. Jis paskambino sesers vyrui Ž. K. ir paprašė už užmokestį nuvežti juos iki PC „(duomenys neskelbtini)“. Sesers vyras sutiko ir jis su Ž. K., S. Š. ir A. D. nuvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“. Apie 22 val. nuvykę į PC „(duomenys neskelbtini)“ ir kelis kartus patikrinę banko sąskaitą, joje pinigų nerado. Jam telefono numeriu, kurio paskutiniai skaitmenys yra „(duomenys neskelbtini)“, paskambino ir nurodė, kad pinigai bus. Po to jie vėl nuėjo patikrinti sąskaitos ir joje jau buvo pervesti 5000 litų, kuriuos A. D. nuėmė ir padavė jam. Po to, jam paskambino minėtas vyriškis ir pasakė, kad prie PC „(duomenys neskelbtini)“ durų ateis mažas vyras, kuris rūkys, ir jam reikia paduoti 4500 litų. Jis taip ir padarė, nurodytą sumą padavė atėjusiam vyriškiui. Iš likusių 200 litų jie nupirko „Tele2“ papildymus „Labas“ ir nusiuntė į tą patį numerį. Sumokėjo Ž. K. už nuvežimą galimai 40 litų ir su likusiais 260 litų grįžo namo ir išsiskirstė. Ką daryti su likusiais pinigais, jiems niekas nesakė. Kitą dieną jis davė A. D. pinigų. Po kiek laiko, apie 23.30 val. jam vėl paskambino tas pats žmogus, pasakė, kad reikia nuimti pinigų, ir jis su A. D. nuėjo prie stotelės, kur atvažiavo galimai keturi jam nepažįstami vyriškiai, kurie pasakė, kad gali paimti tik vieną žmogų. Tada A. D. įlipo į jų automobilį ir išvažiavo. Kitą dieną iš ryto, apie 11.00 – 12.00 val. jam paskambino A. D., pasakė esantis (duomenys neskelbtini) ir paprašė atvažiuoti jo paimti. Jis su Ž. K. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), ten susitiko A. D., kuris pasakė, kad jam važiuojant su minėtais nepažįstamais vyriškiais, kažkur nuleido automobilio padangą, jis miegojo automobilyje, jo niekas neparvežė namo. A. D. jam turėjo paduoti 200 litų, nes taip buvo pasakę tie vyrai, tačiau padavė 180 litų, kadangi nusipirko cigarečių ir dalį panaudojo kelionei iki (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad jam duoti pinigai galimai buvo sąskaitų papildymui. A. D. šį kartą jis pinigų nedavė. Kitą dieną už juos nusipirko cigarečių, alaus ir sąskaitų papildymų. Viso išleido 200 litų, kadangi dar buvo likę pinigų nuo ankstesnių gautų 260 litų. Po to, jam paskambino A. A., kuris pasakė, kad jį primušė ir apgavo, jis taip pat negavo pinigų ir buvo atimtas jo telefonas, todėl kelias dienas su juo nesusisiekė. A. A. prašė jo pinigų sąskaitos papildymui. Nei jis, nei A. D. pinigų negavo, tačiau A. D. su jais vartodavo alkoholį ir iš tų gautų pinigų kartą už 140 litų yra padengęs kreditą. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad A. D. yra to paties miestelio gyventojas, kaip ir jis. Su A. D. jie buvo tik pažįstami, o A. A. buvo jo mamos sugyventinis, jį pažįsta apie 5 metus ir žino, kad A. A. jau kelis metus atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2014 m. liepos mėn., tikslios datos neprisimena, į jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio numerio neprisimina, iš telefono numerio, kurio taip pat nebeprisimena, tačiau paskutiniai telefono numerio skaitmenys buvo „(duomenys neskelbtini)“, jam paskambino vyriškis ir prisistatė A. A., kurį jis taip pat atpažino ir pagal balsą. A. A. jam pasiūlė surasti žmogų, į kurio banko sąskaitą galėtų pervesti „švarius“ pinigus. A. A. jam nesakė, kuris žmogus turėjo pervesti pinigus, taip pat neminėjo ir pinigų sumos. Jis pažadėjo jam surasti tokį žmogų. Kaip tik tuo metu jo kieme buvo pažįstamas A. D., kuris išgirdo jų pokalbį ir savo noru, niekieno neverčiamas, pasisiūlė duoti savo sąskaitos numerį. Po to A. D. naudojosi jo telefono aparatu. A. D. tiesiogiai ėmė telefonu bendrauti su A. A.. Jam ir A. D. buvo pažadėtas piniginis atlygis, tačiau tiksli suma nenurodyta. Po to jis tuo pačiu telefono numeriu, kurio paskutiniai skaitmenys buvo „(duomenys neskelbtini)“, dėl sąskaitos numerio bendravo su A. A. draugu N.. 2014 m. liepos 31 d. jam paskambino A. A. ir pasakė, kad į A. D. sąskaitą buvo pervesti pinigai, liepė susirasti vairuotoją, kuris jį ir A. D. nuvežtų iki bankomato, esančio arčiausiai Kaune, pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, ir A. D. nuimtų pinigus. Po to jis savo pažįstamo Ž. K. paprašė juos nuvežti į Kauną ir pažadėjo apmokėti kelionės išlaidas. Taip pat jis informavo A. D., kad reikėjo nuvažiuoti nuimti pinigus. Jis, Ž. K., S. Š. ir A. D. Ž. K. vairuojamu automobiliu nuvyko į pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“. Jis su A. D. kartu nuėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur bankomate A. D. nuo savo sąskaitos nuėmė 5000 litų. Visus nuimtus 5000 litų perdavė jam. Po to paskambino N., kuriam kaltinamasis pranešė, kad A. D. nuėmė visus pinigus. Tuomet N. pasakė, jog ten pat ateis jo siųstas žmogus, kuris paims 4500 litų. Be to, jam nurodė iš likusių pinigų nupirkti mobiliojo ryšio telefono papildymų. Jis papildymus nupirko. Papildė abonento, kurio paskutiniai skaitmenys „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, 40 litų padavė už degalus Ž. K. ir ten pat, perdavė 4500 litų nepažįstamam N. nurodytam asmeniui, kurio išvaizdos neprisimena, kadangi buvo tamsu. Po to iš dar likusių 300 litų jis sau ir A. nupirko cigarečių. Be to, antrą kartą pirko telefono sąskaitos papildymų, tačiau tiksliai neprisimena, ar juos pirkti nurodė A. A., ar N.. Po to jie grįžo į (duomenys neskelbtini) ir jam paskambino N., kuris liepė su A. D. važiuoti, kad šis vėl nuimtų pinigų. Nors jis nenorėjo dar kartą važiuoti, vėl paskambino Ž. K., tačiau šis nesutiko jų nuvežti į Kauną. Jau buvo tamsu, kai jis su A. D. nuėjo prie autobusų stotelės, kur baltos spalvos automobiliu atvyko atsiųsti žmonės, kaip patys nurodė, iš (duomenys neskelbtini), ir nuvežė A. D. nuimti pinigų, o jis grįžo namo. 2014 m. rugpjūčio 1 d. iš ryto jis skambino A. D., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Po kiek laiko pats A. D. jam paskambino ir pranešė, kad viskas gerai, kad jis turi pinigus, paprašė atvažiuoti jo pasiimti iš (duomenys neskelbtini). Jam ten nuvykus, A. D. padavė jam 180 litų, o kitus pinigus nurodė nuėmęs pramogų centre esančiame banke ir padavęs minėtiems nepažįstamiems vyrams, su kuriais išvažiavo. Kokią sumą jiems padavė, nesakė. V. P. su A. D. grįžo namo. Kokie asmenys pervedė pinigus į A. D. sąskaitą, jis iki šiol nežino. Po kurio laiko kilo nesutarimai, nes jam ir A. D. nebuvo duotas žadėtas piniginis atlygis. Kiek jam žinoma, A. A. turtinės naudos turėjo tik tiek, kad jam 50 litų suma buvo papildyta mobiliojo ryšio telefono sąskaita (V t., b. l. 88 - 89, 92). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildė, kad sąskaitos papildymus atlikinėti prašydavo N., kurio vardą jam pasakė A. A.. Taip pat N. nurodydavo nuvažiuoti nuimti pinigus. N. iš pradžių bendravo su juo, o vėliau su A. D.. Jam ir galimai A. D. buvo pažadėtas 100 litų atlygis. Apie tai, kad buvo sukčiaujama, jis suprato pajutęs spaudimą. A. D. buvo skambinama iš pataisos namų, grasinama, tačiau į policiją jis nesikreipė, nes bijojo. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi dėl savo elgesio, norėjo padėti ir įkliuvo pats. Po šių įvykių dar kažkiek bendravo su A. A., o šiuo metu su juo nebendrauja ir neturi jo telefono numerio.
Kaltinamasis A. A. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis į šiuos įvykius buvo įtrauktas apgaulės būdu, nuo 2012 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki suėmimo jis gyveno su R. T., o V. P. yra jo posūnis. Parodė, kad N., apie kurį kiti kaltinamieji davė parodymus, yra N. J., su kuriuo jis anksčiau gyveno, jie buvo geri draugai, pažįstami nuo 1996 metų. N. J. jam pasiūlė užsidirbti pinigų ir 2014 m. liepos mėn. paprašė sąskaitos numerio. Jis iš karto suprato, kad N. J. buvo reikalingas sąskaitos numeris ir kad pastarasis norėjo į šią sąskaitą pervesti apgauto asmens pinigus. Jis paskambino sugyventinės dukteriai P. P. ir paprašė jos sąskaitos numerio, ji davė savo sąskaitos numerį. Po savaitės N. J. vėl jo paklausė dėl sąskaitos numerio. Jis paskambino V. P., kuris parūpino sąskaitos numerį. A. D. jis nepažįsta. Ar telefono numeris, kurio paskutiniai skaitmenys yra „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol naudojamas, jam nėra žinoma. Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, nurodė, kad jis davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurių tikslai neprisimena, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad jis pažįsta V. P., nes kartu gyveno su jo mama R. T. (duomenys neskelbtini). Taip pat jis pažįsta N. J., su kuriuo kartu (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2014 metų liepos mėnesio apie 3 mėnesius su N. J. gyveno 5 būryje. Liepos mėnesį, tikslios datos neprisiminė, N. J. paprašė jo surasti laisvėje buvusį žmogų, kuris galėtų leisti pasinaudoti savo banko sąskaita. Tuomet jis paskambino laisvėje buvusiam V. P. ir jo paprašė surasti tokį žmogų. Jis buvo girdėjęs, kad kalėjimuose skambinama laisvėje esantiems patikliems žmonėms ir iš jų išgaunami internetinės bankininkystės kodai. Po to į kitų laisvėje buvusių žmonių sąskaitas pervedami pinigai. Jam iš to nauda turėjo būti tokia, kad jis su V. P. per pusę turėjo pasidalinti pinigus. V. P. turėjo gauti 1200 litų, o jis iš V. P. tikėjosi gauti ne mažiau kaip 200 - 300 litų. V. P. jis paskambino iš tuo metu (duomenys neskelbtini) nelegaliai laikyto mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, kurio SIM kortelės numeris buvo (duomenys neskelbtini). Šis telefonas buvo bendro naudojimo, juo turėdavo galimybę naudotis ir kiti nuteistieji. Taigi V. P. surado A. D., kuris sutiko duoti savo sąskaitą, kurią V. P. ir nurodė jam. A. D. anksčiau jis nepažinojo, jo nebuvo matęs, tačiau įvykių metu keletą kartų jam skambino. Jis nežino, kuris asmuo 2014 m. liepos 31 d. iš A. A. A. banko sąskaitos į kitų asmenų sąskaitas, tame tarpe ir į A. D. banko sąskaitą, atliko pinigų pervedimus, tačiau prisimena, kad 2014 m. liepos 31 d. N. J. jam pranešė, kad į A. D. sąskaitą jau buvo pervesti pinigai. Jis apie pervestus pinigus informavo V. P., o, kaip vėliau suprato pagal pareikštą įtarimą, V. P. su A. D. pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ tuos pinigus nuėmė ir perdavė jam nežinomiems asmenimis. Apie 2015 m. rugpjūčio 1 d. pinigų nuėmimą iš A. D. banko sąskaitos aplinkybės jam nėra žinomos. Vėliau V. P. žadėto piniginio atlygio negavo. Kiek žino, V. P. taip pat apgavo kiti asmenys ir pastarasis taip pat negavo žadėto atlygio (VI t., b. l. 81 - 82, 85 - 86). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad prie nusikalstamos veikos darymo jis neprisidėjo, su V. P. kalbėjo tik apie sąskaitą, tačiau jos duomenų neprašė. Teigia, kad buvo pasinaudota jo vardu, o jis tik padėjo nusikaltimą atskleisti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. A. savo kaltės nepripažino, o kaltinamieji A. D. ir V. P. savo kaltę pripažino visiškai, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis A. A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam 2014 m. liepos 31 d., apie 14.00 val., paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) M. S., melagingai nurodė tiriantis nusikaltimą, kuriame dalyvavo AB „DNB“ banko darbuotoja, kuri, panaudodama jo sąskaitą, pervedė pinigus į nusikaltėlių sąskaitas. Vėliau jam paskambino antrasis nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė banko darbuotoju. Nurodė norintis susekti sąskaitas, todėl jo paprašė padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus bei slaptažodžius ir jis, jais patikėjęs, padiktavo. Vyriškis jam nurodė, jog jo banko sąskaita per parą bus užblokuota, nurodė vėliau nueiti į banką ir pasiimti naujus prisijungimo kodus. Po to, 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 09.00 val., jam paskambino tariamas pareigūnas ir pranešė, kad iki pietų atblokuos jo sąskaitą, liepė važiuoti į banką. 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 13.00 val., nuėjęs į AB „DNB“ banko padalinį sužinojo, kad iš jo sąskaitos neteisėtai buvo pasisavinti 44660 litų (I t., b. l. 33 - 38).
Liudytojas S. Š. nurodė, kad jis pažįsta A. A., nes su juo kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu jis yra kituose pataisos namuose, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), jis pažįsta V. P. ir A. D., parodė, kad 2014 m. vasarą, galimai 2014 m. liepos 31 d. vakare, apie 18.00 – 19.00 val. jis buvo pas V. P. ir jis pasiūlė pasivažinėti. Automobiliu „VW Passat“ atvažiavo Ž. K., kurį liudytojas taip pat pažįsta, nes gyvena tame pačiame miestelyje ir jie nuvažiavo į Kauną, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Ko V. P. ten važiavo, jam nėra žinoma. Liudytojas pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. parodė, kad V. P. buvo jo draugas, kurį pažįsta nuo pirmos klasės. Jo draugų nepažinojo. A. D. buvo jo pažįstamas. A. D. dažnai pas jį ateidavo žaisti krepšinį. 2014 m. liepos 31 d. vakare S. Š. nuėjo pas V. P., buvo kieme. Po to atėjo A. D. ir kalbėjosi su V. P., tarėsi važiuoti į Kauną, nes A. D. reikėjo nuo sąskaitos nusiimti pinigų. V. P. paprašė Ž. K. nuvežti juos į Kauną, pažadėjo jam sumokėti, taip pat V. P. ir A. D. pasiūlė S. Š. važiuoti kartu. Jis sutiko. Jokio atlygio už kelionę jam nebuvo siūloma. Jie į Kaune esantį prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ nuvyko Ž. Š. vairuojamu baltos spalvos automobiliu „VW Passat“ . Pakeliui į Kauną V. Š. kažkas skambino, jis sakė, kad važiuoja pasiimti pinigų. Atvykus į PC „(duomenys neskelbtini)“, S. Š. su Ž. K. liko automobilyje, kurį pastarasis pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, o V. P. ir A. D. nuėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“ nusiimti pinigų ir po kurio laiko grįžę atgal pasakė, kad pinigai dar nebuvo pervesti. Po to jie vėl nuėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“ ir grįžo atgal, A. D. turėjo daug pinigų. Kokia tai buvo suma, jam nesakė, tačiau matė, kaip A. D. V. P. padarė 200 litų, o kitus, kiek prisimena, A. D. pasiliko sau. V. P. S. Š. padavė 200 litų ir liepė nueiti į PC „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti mobiliojo ryšio telefono sąskaitos papildymų. Jis nuėjęs už 80 litų nupirko „Tele2“ ir „Labas“ sąskaitos papildymų ir grįžęs prie netoli nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo stovėjusių A. D. ir V. P., pastarajam padavė papildymus bei 120 litų grąžą. Ž. K. tuo metu laukė automobilyje. Iš V. P. ir A. D. pokalbio suprato, kad kažkas tuo metu, kai liudytojas pirko papildymus, prie jų priėjo ir pasiėmė nuo sąskaitos nuimtus pinigus. Po to visi grįžo į (duomenys neskelbtini). S. Š. iš to jokios turtinės naudos neturėjo (I t., b. l. 55). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildė, kad Ž. K. nieko apie įvykį nežinojo, jis laukė automobilyje ir su jais nevaikščiojo, galimai tik buvo išlipęs parūkyti.
Liudytojas M. L. parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, kadangi 2015 m. rugsėjo pradžioje N. J., norėdamas išeiti į laisvę, jam pasakė nusikaltimo padarymu apkaltinti A. A., su kitais nuteistaisiais sakė, kad su juo susidoros. Jis žinojo apie kokį nusikaltimą buvo kalbama, kadangi jie buvo vienoje patalpoje, N. J. su A. A. buvo penktame, o jis septintame būryje. N. J. su kitu asmeniu – lenku, sukčiaudavo. N. J. ieškodavo sąskaitų, kur pervesti pinigus, o kiti nuteistieji surasdavo žmonės, iš kurių buvo galima išvilioti pinigus. Šioje byloje viską tvarkė N. J., jis ieškojo sąskaitų ir prašė A. A. sąskaitos. Liudytojas pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad jis nuo 2014 m. sausio 9 d. bausmės atlikimui atvyko į (duomenys neskelbtini). Visą laiką bausmę atliko septintame būryje, pastato trečiajame aukšte, o N. J. ir A. A. bausmę atliko penktame būryje. Tame pačiame aukšte buvo 5, 6 ir 7 būriai. Bendravimas tarp paminėtų būrių buvo nedraudžiamas, laisvas. A. A. jis pažinojo galimai nuo 1996 metų. Ankščiau su juo atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nesipykdavo nei su A. A., nei su N. J., bendraudavo draugiškai, nei vienam iš jų skolų neturi. Andrius A. A. pataisos namuose turėjo visokių problemų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, be to, jis bet kokiose situacijose stengdavosi išsisukti, apkaltinti kitus nekaltus žmones, jis linkęs apkalbėti žmones, siekdamas savo kaltę suversti kitiems. A. A. prastai sutardavo su N. J.. Jie kartu turėjo bendrą nelegaliai laikytą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, kuriuo naudodavosi kiekvienas turėdamas atskiras SIM korteles, ir dėl turėto telefono aparato tarp jų kildavo barniai, nes N. J. laisvėje turėjo žmoną, su kuria norėjo bendrauti, o A. A. norėjo skambinti dėl savo reikalų, tai yra dėl narkotikų. A. A. taip pat ne kartą yra prašęs ir jo telefono aparato, tačiau M. L. telefono jam neskolindavo. Po kiek laiko patikrinimų metu buvo rastas ir atimtas A. A. ir N. J. turėtas mobilaus ryšio telefonas. M. L. yra girdėjęs kaip A. A. ne kartą skambino savo sūnėnui V. P.. 2014 m. vasarą A. A. jo paprašė surasti laisvėje esančio žmogaus sąskaitą, į kurią vėliau galės pervesti nusikalstamu būdu gautus pinigus. Jis žinojo apie įkalinimo įstaigose, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), daromus nuteistų asmenų nusikaltimus, t. y. kad skambindavo laisvėje buvusiems patikliems žmonėms, iš jų apgaule išviliodavo pinigus ir pervesdavo į kitų asmenų sąskaitas, o vėliau tuos nusikalstamu būdu gautus pinigus kiti žmonės pervesdavo niekuo su nusikaltimu nesusijusiems nuteistiesiems ir jų pagalba nusikaltimo organizatoriai ir jų padėjėjai išsidalindavo nemažas pinigų sumas. Jis buvo girdėjęs, kad tokių nusikaltimų sankcijos yra labai didelės ir dėl to jis nesutiko bendradarbiauti su A. A., nes suprato, kad technologijos pažengusios į priekį ir numatė, kad ankščiau ar vėliau būtų patrauktas atsakomybėn. Jis norėjo eiti į laisvę ir jam tokia didelė sankcija visai nereikalinga ir jis kategoriškai nesutiko su jo pasiūlymu ieškoti „švarios“ sąskaitos. A. A. siūlė pinigus pasidalinti į tris dalis, tačiau konkrečios pinigų sumos neįvardijo. Jis žino, kad A. A. vaidmuo dėl šio įvykio buvo toks, kad jis prašė laisvėje buvusio sūnėno V. P. surasti žmogų, kurio banko sąskaita būtų tvarkinga, tai yra nebūtų skolų. Žino, kad V. P. tokį žmogų surado ir A. A. buvo perduotas tvarkingas banko sąskaitos numeris. Banko sąskaitos numerį A. A. perdavė kažkuriam iš nuteistųjų, tačiau kokiu būdu perdavė ir kuriam, jis nežino. Vėliau A. A. telefonu derino visus reikalus dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų pervedimo į V. P. surasto žmogaus sąskaitą, rūpinosi pinigų išgryninimu ir perdavimu į laisvės atėmimo vietą. A. A. sąskaita areštuota, todėl jo dalis buvo perduoda per kažkurio kito nuteistojo asmens sąskaitą. Kiek jam žinoma, A. A. turėjo 800 litų ir 1600 litų turtinės naudos, daugumą pinigų jis išleido narkotinėms medžiagoms. Jis nebijo A. A., todėl pasakė visą tiesą, kuri jam žinoma. Jis nenori tylėti, kad A. A. apkalbėtų niekuo dėtus žmones. 2014 m. rudenį A. A. užsidarė į „triumą“ (baudos kamerą) ir prieš užsidarydamas jis pareiškė, kad jis ketina išvažiuoti į kitą įkalinimo įstaigą, todėl dėl šio įvykio bet kokia kaina bandys savo kaltę suversti kitiems žmonėms. Jis paminėjo, kad kaltę suvers (duomenys neskelbtini) kalinčiam buvusiam jo ankstesnių nusikaltimų bendrininkui, tačiau jo nei vardo, nei pavardės neminėjo. 2015 m., apytiksliai birželio mėn., jis vyko „viename etape“ su A. A., kuris jam pasakė, kad dėl šio įvykio jam ant buvusio „padielniko“ savo kaltės „nusimesti“ nepavyko, todėl savo kaltę bandys „nusimesti ant kito žmogaus“, tačiau to žmogaus nei vardo, nei pavardės neįvardijo (I t., b. l. 81 - 82). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo neteisingi, jis pasakė tai, ką jam liepė N. J., kurį šis gerbė. Ikiteisminio tyrimo metu jis neteisingai nurodė, kad A. A. yra narkomanas ir padarė šį nusikaltimą. Sąskaitų ieškojo N. J., o A. A. N. J. nurodė V. P. telefono numerį, tai yra padėjo su juo susisiekti. Pinigus už šią veiką pasiėmė N. J., kuris yra teistas už sukčiavimą ir bijo „gauti sankciją“. N. J. jam yra sakęs, kad A. A. gaudavo pinigus, tačiau pats to nežino.
2014-08-01 protokolas pareiškimas patvirtina, kad pareiškėjas A. A. A. kreipėsi dėl apgaule nuo jo banko sąskaitos nuimtų jam priklausančių piniginių lėšų ir nurodė, kad 2014 m. liepos 31 d. jam paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam dėl atliekamo tyrimo padiktuoti nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės kodus (I t., b. l. 1 – 2).
2014-07-30 – 2014-08-01 A. A. A. priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė patvirtina, kad 2014-07-31, 16.50 val., 18.14 val., 20.13 val. ir 21.37 val., 2014-08-01, 08.56 val. abonentas (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajam, o 2014-08-01, 09.22 val., 11.12 val., 12.29 val., 12.33 val., 12.36 val., 12.37 val., 12.42 val., 12.53 val., 16.27 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajam (I t., b. l. 17 – 18).
2014-09-02 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialių užduočių valdybos pranešimas Nr. 20-7-IL-6127 patvirtina, kad 2014 m. liepos 31 d., 15.33 val. į A. A. A. priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš telefono, kurio numeris 8-(duomenys neskelbtini), priklausantis „Tele-2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos sistemai (II t., b. l. 24 - 25, 27 – 28).
2014-10-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialių užduočių valdybos pranešimas Nr. 20-7-IL-6931 patvirtina, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinėse nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d., 16.50 val., iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., 08.56 val. telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bazinių stočių, kurių CELL Nr. 332F, 332C, esančių (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir patenka į šių bazinių stočių veikimo zoną (II t., b. l. 44 - 45).
2014-12-22 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, kad atliekant A. D. telefoninių įrašų ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, buvo užfiksuota, buvo nustatyta, kad A. D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susirašinėjo su nuteistuoju, vardu A., atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini), kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 75).
2015-01-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinis pranešimas patvirtina, kad A. D. naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir 2014 m. rugpjūčio 2 d. keletą kartų kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie šalia (duomenys neskelbtini) esančių bazinių stočių (II t., b. l. 86 - 87).
2014-08-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. A. A. pateikė savo AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, iš kurios matyti, kad 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 1 d. į A. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti du pavedimai po 5000 litų (II t., b. l. 120 - 121, 123 - 125).
A. D. banko „DNB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 1 d. iš A. A. A. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. D. sąskaitą du kartus pervedant po 5000 litų viso buvo pervesti 10 000 litų ir šie pinigai buvo išgryninti per kelis kartus (II t., b. l. 153).
2014-10-10 kompaktinio disko apžiūros protokolas patvirtina, kad peržiūrėjus kompaktiniame diske esančią vaizdo medžiagą, pavadinimu „Failas „Kaunas, (duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kaip 2014-08-01, 09.53 val. į banko skyrių įėjo vyriškis, kaip tyrimo metu nustatyta – A. D., kuris priėjo prie klientus aptarnaujančios banko darbuotojos, atsisėdo ant kėdės ir banko darbuotojai pateikė asmens tapatybės kortelę, kurią darbuotoja grąžino ir pateikė pasirašyti dokumentą, o A. D. jį pasirašius, padavė jam nenustatytą kiekį pinigų, pridėta fotolentelė su nuotraukomis (II t., b. l. 161 – 170).
2014-07-31 A. D. mokėjimo kortelės panaudojimo duomenys patvirtina, kad 2014-07-31 laikotarpiu nuo 21:47:43 iki 21:49:10 buvo atliktos bankinės operacijos (tikrintas likutis arba atsiskaitymas), banko padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 180).
2014-08-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. D. pateikė AB „DNB“ banko sąskaitos operacijų ataskaitą laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-08-13 (III t., b. l. 18).
2014-09-08 kompaktinio disko apžiūros protokolas patvirtina, kad peržiūrėjus kompaktiniame diske esančią vaizdo medžiagą, pavadinimu „Failas „Kaunas, (duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kaip 2014-08-01, 09.53 val. į banko skyrių įėjo vyriškis, kaip tyrimo metu nustatyta – A. D., kuris priėjo prie klientus aptarnaujančios banko darbuotojos, atsisėdo ant kėdės ir banko darbuotojai pateikė asmens tapatybės kortelę, kurią darbuotoja grąžino ir pateikė pasirašyti dokumentą, o A. D. jį pasirašius, padavė jam nenustatytą kiekį pinigų, pridėta fotolentelė su nuotraukomis (III t., b. l. 22 – 27).
2014-12-02 AB „DNB“ banko raštas patvirtina, kad A. D. bankui yra nurodęs savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 29).
2014-08-20 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas A. D. mobilaus ryšio telefono aparatas „Samsung GT-19105P“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefono aparatas „Nokia“, kurio Imei (duomenys neskelbtini), informacija, buvusi telefone atspausdinta atskiruose lapuose, iš kurių matyti, kad A. D. mobilaus ryšio telefono atmintyje buvo išsaugoti V. P. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pokalbių išklotinėje nurodytas Skambučių registro pranešimas patvirtina, kad 2014-08-08 į A. D. telefono numerį skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvo susirašinėjama dėl kreditų (III t., b. l. 77 – 114).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.
Nors kaltinamasis A. A. savo kaltės nepripažino, parodė, kad jis nesiekė apgaulės būdu užvaldyti svetimo turto, o tik darė paslaugą kartu su juo laisvės atėmimo bausmę atlikinėjusiam draugui N. J., ir, padėdamas šiam surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, jis pagalbos paprašė savo buvusios sugyventinės sūnaus V. P., tačiau kaltinamieji A. D. ir V. P., kurie savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, išsamiai ir nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. V. P. parodė, kad A. A. buvo papildyta sąskaitą, be to parodė, kad A. A. jam sakė, jog jį patį apgavo, jis pats taip pat negavo pinigų, buvo sumuštas. Nors kaltinamieji A. D. ir V. P. teisiamojo posėdžio metu neigė iš anksto supratę ir įsitraukę į nusikalstamos veikos darymą, tai yra jie neigė apgaulės (sukčiavimo) savo veiksmuose buvimą, apie tai, kad buvo sukčiaujama, teigė supratę tik po kurio laiko perdavus pinigus tretiesiems asmenims ar jaučiant spaudimą iš įkalinimo įstaigoje buvusių asmenų, tačiau jau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad V. P., baigęs pokalbį su A. A. ir atėjęs prie jo pasakė, kad jam reikalinga banko sąskaita, tam, kad draugas galėtų pervesti nelegaliai uždirbtus pinigus, todėl jis pats V. P. pasisiūlė duoti savo banko sąskaitos numerį. Nuvažiavęs paimti pinigų jis nuėmė pinigus ir atidavė kažkokiems vyrams, tokiu būdu matė ir suprato, kad pinigai ne V. P. draugo ar draugės, tačiau tą pačią dieną jis vėl važiavo nuimti pinigų, jos nuėmė, atidavė nepažįstamiems vyriškiams. V. P. prašė A. D. sąskaitos žinodamas, kad prieš pusmetį, A. A. tokiu pačiu būdu naudojosi jo sesers P. P. banko sąskaita. Jis žinojo, kad A. A. daug kartų teistas, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis žinojo, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys tokiu būdu iš apgautų asmenų išvilioja dideles sumas pinigų, perveda į kitų asmenų sąskaitas, o vėliau pinigai būna išgryninami ir perduodami jiems.
Kaltinamųjų kaltę apgaule kitų naudai įgijus svetimą turtą, tai yra pinigines lėšas iš nukentėjusiojo A. A. A. banko sąskaitos, be duomenų, užfiksuotų paties nukentėjusiojo protokole-pareiškime bei ikiteisminio tyrimo metu duotuose nuosekliuose parodymuose, liudytojo S. Š. parodymuose bei kituose byloje surinktuose ir teisiamajame posėdyje ištirtuose įrodymuose, patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymai apie tai, kad jie visi trys bendravo tarpusavyje, siekdami išgryninti iš nukentėjusiojo banko sąskaitos į A. D. banko sąskaitą pervestus pinigus. Abu kaltinamieji A. D. ir V. P. patvirtino, kad be asmens, prisistačiusio N., tai yra N. J., jiems skambindavo ir A. A., kuris nurodydavo, ką jie turi daryti, kada nuimti pinigus, susitikti su jo nurodytais asmenimis. Nors kaltinamasis A. A. neigė dalyvavęs darant šią nusikalstamą veiką ir tvirtino tik padėjęs N. J. bei nurodęs jam V. P. kontaktus dėl „švarios“ banko sąskaitos gavimo, tokius jo parodymus paneigia kiti baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai. 2014-12-22 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, kad atliekant A. D. telefoninių įrašų ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, buvo nustatyta, kad A. D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susirašinėjo su nuteistuoju, vardu A., atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini), kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2015-01-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinis pranešimas patvirtina, kad A. D. naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir 2014 m. rugpjūčio 2 d. keletą kartų kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie šalia (duomenys neskelbtini) esančių bazinių stočių. Tai paneigia kaltinamojo A. A. parodymus ir patvirtina, kad pastarasis įvykių metu sistemingai bendravo su kitais dviem laisvėje buvusiais kaltinamaisiais. Tai, kad A. A. turėjo realią galimybę pataisos namuose bendrauti mobilaus ryšio telefono aparatu, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. L., kuris nurodė, kad A. A. ir N. J. turėjo jiems abiems priklausiusį telefono aparatą „Samsung Galaxy“.
Be to, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. liepos 31 d., 15.33 val. į A. A. A. priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Be to, 2014-07-30 – 2014-08-01 A. A. A. priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė patvirtina, kad 2014-07-31, 16.50 val., 18.14 val., 20.13 val. ir 21.37 val., 2014-08-01, 08.56 val. abonentas (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajam, o 2014-08-01, 09.22 val., 11.12 val., 12.29 val., 12.33 val., 12.36 val., 12.37 val., 12.42 val., 12.53 val., 16.27 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajam (I t., b. l. 17 – 18). Atlikus šio numerio išeinančių skambučių išklotinės analizę nustatyta, kad telefono veikimo zona yra bokštai 332F, 332C, esantys (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuriuose tuo metu buvo ir kaltinamasis A. A., yra (duomenys neskelbtini) ir patenka į šių bazinių stočių veikimo zoną.
Nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis melagingai parodė prieš A. A., paprašytas kartu su juo pataisos namuose bausmę atlikinėjančio N. J., tokie liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys kitai baudžiamojoje byloje surinktai ir ištirtai medžiagai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad laisvėje buvę kaltinamieji A. D. ir V. P. neginčijamai ir sistemingai dėl nusikalstamos veikos padarymo bendravo tiek su A. A. tiek su N. J.. Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas M. L. tvirtino, kad jis duoda teisingus parodymus, pasakė visą tiesą, kurią žinojo, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai atitinka kitus šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, todėl jo parodymų keitimas vertintinas tik kaip siekis padėti A. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamieji A. D. ir V. P. išsamiai ir nuosekliai paaiškino veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad jie jau įsitraukę į nusikalstamą veiką suprato, kad sukčiauja, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė, toliau bendradarbiavo, padėjo išgryninti ir perduoti iš nukentėjusiojo sąskaitos pervestas lėšas ir nepranešė apie vykdomą nusikalstamą veiką policijos pareigūnams. Be to, kaltinamiesiems galėjo ir turėjo būti žinoma, kad įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys asmenys apgaule iš nukentėjusių asmenų gavę jų banko duomenis ir jais pasinaudodami savo ar kitų asmenų naudai pervesdavo pinigus į trečiųjų asmenų banko sąskaitas, iš kurių pinigai būdavo paimami. Nepaisant to, jie savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos darymo, kartu darė nusikaltimą, vykdė jiems duodamus nurodymus, perdavė nuo A. D. banko sąskaitos nuimtus pinigus nurodytiems asmenims ir tokiu būdu tarpininkavo, palengvindami įkalinimo įstaigoje esančio bendrininko nusikalstamų sumanymų įgyvendinimą. Kaltinamųjų parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad jie nežinojo, jog buvo vykdoma nusikalstama veika – sukčiavimas, vertintini kaip jų gynybos versija, nepatvirtinta jokiais kitais byloje esančiais duomenimis.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, nukentėjusiojo suklaidinimu, paskatinusiu nukentėjusįjį nenaudingai disponuoti turtu, bei kaltininko tyčia. Nors kaltinamieji neneigia aplinkybės, kad jie tarpininkavo atliekant finansines operacijas tarp trečiųjų asmenų banko sąskaitų, tačiau jie neigia apgaulės savo veiksmuose buvimą, teigia, kad jie nežinojo, jog buvo daromas nusikaltimas, abu nurodė finansinės naudos už tarpininkavimą negavę, tačiau vis dėl to kaltinamųjų kryptingais tyčiniais veiksmais iš nukentėjusiojo banko sąskaitos pervedus pinigines lėšas tretiesiems asmenims, pinigai nukentėjusiajam nebuvo grąžinti.
Pažymėtina, kad, nors visi trys kaltinamieji neigė kartu dalyvavę darydami nusikalstamus veiksmus, teigė tik padėję vienas kitam, tarpininkavę vykdant pašalinio asmens N. J. prašymą ir nieko nežinoję apie vienas kito nusikalstamus sumanymus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą. Nors bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, nėra būtina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, yra svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Kiekvieno bendrininko veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis V. P. prie nusikalstamos veikos prisijungė, kai kaltinamasis A. A. nurodė jam surasti banko sąskaitą, į kurią jis galėtų pervesti pinigus, o pastarasis sutiko jam padėti, aktyviai dalyvaudamas surandant banko sąskaitą ir perduodant pinigines lėšas. Tuo tarpu kaltinamasis A. D. prie nusikalstamos veikos prisijungė taip pat niekieno neverčiamas, kaip pats nurodė, norėdamas padėti V. P., jis, net ir žinodamas apie vykdomą sukčiavimą, ir toliau sistemingai bendravo su įkalinimo įstaigoje buvusiais asmenimis, ir jiems tarpininkavo. Tokie kaltinamųjų veiksmai traktuotini kaip prisijungimas prie A. A. daromos veikos, jie visi suvokė, kad veikė bendrai, kaltinamieji A. A. padėjo, savo veiksmais palengvino nukentėjusiojo piniginių lėšų pasisavinimo procesą, o A. A. tokių jų veiksmų tikėjosi ir prašė bei tam neprieštaravo, todėl darytina išvada, kad visi trys kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir, apgaule užvaldydami jiems nepriklausantį turtą, padarė nusikalstamą veiką – sukčiavimą.
Ištirtų įrodymų visetu, pačių kaltinamųjų A. D. ir V. P. visišku kaltės prisipažinimu, nukentėjusiojo A. A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir liudytojų M. L. bei S. Š. parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji A. A., A. D. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, o būtent: A. A. paprašius, V. P. davė savo banko sąskaitos numerį, nenustatytam asmeniui paskambinus telefonu, prisistačius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklaidinus nukentėjusįjį apgaule neteisėtai įgijus jo AB „DNB“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės paskyros vartotojo nuolatinį slaptažodį, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisijungus prie internetinės svetainės, neteisėtai pervedė 10 000 litų į V. P. banko sąskaitą, 2014 m. liepos 31 d., apie 21.22 val., nenustatytas asmuo kartu su V. P. PC „(duomenys neskelbtini)“ nuėmė 5000 litų, kuriuos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 09.53 val. PC „Akropolis“ nuėmė 4960 litų, kuriuos perdavė nenustatytiems asmenims, tokiu būdu padarydami A. A. A. 10 000,00 litų (2896,20 eurų) dydžio turtinę žalą.
Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, kaltinamųjų A. D., V. P. ir A. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusysis A. A. Avižienis pareiškė 2896,20 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl apgaulės būdu iš jo sąskaitos pasisavintų piniginių lėšų, priteisimo iš V. P., A. D., A. A. ir N. J..
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas kaltinamųjų V. P., A. D. ir A. A. nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo nurodytą sumą priteisti ir iš N. J., tačiau šis asmuo nėra kaltinamas šioje byloje, jo galimas dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme nebuvo svarstomas ir nagrinėjamas, todėl civilinis ieškinys priteistinas tik iš šioje baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų V. P., A. D. ir A. A..
Proceso išlaidos.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam A. D. išlaidas iki 2016 m. kovo 29 d. sudaro 303,98 eurų dydžio advokato užmokestis (VII t., b. l. 2).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi kaltinamasis V. P. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, jis ir A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir tarp jų ir atliekančio bausmę kaltinamojo A. A., kuris savo kaltės nepripažino, buvo gynybos interesų prieštaravimų, buvo teismo nutartimi buvo pripažintas būtinas visų kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas (BPK 51 str. 1 d. 1 ir 4 p., 2 d.).
Esant teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo A. D. šiuo atveju gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių prašymas pripažinti kaltinamojo gynybos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti nurodytą sumą iš kaltinamojo atmestinas.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamieji A. D., V. P. ir A. A. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo A. D. ir V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas bausmę A. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas (V t., b. l. 12), administracine tvarka baustas tik du kartus už viešosios tvarkos pažeidimus (V t., b. l. 11), psichiatro įskaitoje neužregistruotas (V t., b. l. 8), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (V t., b. l. 10), jis nesimoko ir nedirba, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, jis pirmą kartą teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą ir, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, jis nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, o savo banko sąskaitos duomenis suteikė tik paprašytas V. P. ir teigė supratęs darantis nusikalstamą veiką tik jau į ją įsitraukęs. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis.
Skirdamas bausmę V. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, neteistas (V t., b. l. 59 - 60), administracine tvarka nebaustas (V t., b. l. 58), psichiatro įskaitoje neužregistruotas (V t., b. l. 55) ir VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (V t., b. l. 57), jis nesimoko ir nedirba, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, jis nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnametis ir, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, jis nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, o į nusikalstamą veiką įsitraukė paprašytas savo mamos buvusio sugyventinio A. A. ir norėdamas padėti. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis.
Skirdamas bausmę A. A., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas, teisiamas jau keturioliktą kartą (V t., b. l. 114 - 167), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra baustas administracine tvarka (V t., b. l. 111 - 113), psichiatro ir narkologo įskaitoje neužregistruotas (V t., b. l. 103), jis nedirba ir nesimoko, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, būtent jis skambino savo buvusios sugyventinės sūnui V. P. ir prašė surasti sąskaitos numerį, į kurį būtų galima pervesti nusikalstamu būdu gautus pinigus. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, darytina išvada, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.
Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.
Kaltinamajam A. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos. A. D. išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 12388452, saugoma baudžiamojoje byloje (VI t., b. l. 121), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina A. D..
Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Kaltinamajam A. A. kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 (penkios) kompaktinės plokštelės su mobilaus ryšio telefonų išklotinėmis ir 3 (trys) kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, saugomos prie baudžiamosios bylos teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba mokytis arba būti registruotam darbo biržoje bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsnyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį bei uždraudžiant bendrauti su A. A..
Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalies, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti pagal 2012 m. kovo 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį (kuriuo paskirta galutinė bausmė patikslinta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi) paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 7 (septynis) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. A. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Nukentėjusiojo A. A. Avižienio civilinį ieškinį dėl 2896,20 eurų (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir 20 ct) turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. D., V. P. ir A. A. 2896,20 eurų (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 20 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. A. Avižienio naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 (penkias) kompaktines plokšteles su mobilaus ryšio telefonų išklotinėmis ir 3 (tris) kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti teisinės pagalbos išlaidas atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.