- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-334-425/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-547-3-00068-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-165-477/2015 pagal pareiškėjo antstolio S. O. Grašio pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriame suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis Osvaldas Grašys pareiškimu kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą, kuriame nurodė, kad vykdymui pateiktas Utenos apskrities VPK Visagino PK 2012-04-06 nutarimas Nr. 49N-1561140-12 dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. Š. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Skolininkas I. Š. 2012-08-02 mirė. Antstolio 2013-03-13 patvarkymu Nr. SV-261 vykdomoji byla nutraukta CPK 629 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Vykdomojoje byloje apskaičiuotos vykdymo išlaidos 43,65 Eur, kurios iš mirusio skolininko nebuvo išieškotos. Po I. Š. mirties jo turėtą nekilnojamąjį turtą - 3 ha žemės sklypą paveldėjo Valstybė. Antstolis, vadovaudamasis CK 5.62 str. ir CPK 596 str. 1 d. prašė vykdymo procese pakeisti skolininką I. Š. naująja skolininke – Valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi antstolio Osvaldo Grašio pareiškimą patenkino, nutarė pakeisti skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01161 iš skolininko I. Š. į skolininką valstybę (Lietuvos Respublika), atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos. Teismas konstatavo, kad iš 2015-01-21 palikimo perėjimo Valstybei liudijimo matyti, kad I. Š. turtas, tame tarpe ir žemės sklypas, unikalus Nr. 4112-0900-0067, esantis Pilviškių k., Butvydžių sen., Vilniaus r., paveldėjimo teise perėjo Valstybei. Vykdymo išlaidos šioje vykdomojoje byloje sudarė 43,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas I. Š. 2012-08-02 mirė, o, nesant nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, skolininko turtas paveldėjimo teise perėjo Valstybei, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolio prašymas tenkintinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį – pakeisti skolininką I. Š. nauju skolininku Valstybe (Lietuvos Respublika), atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnyba sutinka, jog vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01161 miręs skolininkas I. Š. būtų pakeistas nauju skolininku – Valstybe. Bešeimininkio, konfiskuoto, Valstybės paveldėto, į Valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, 45 p. nustatyta, kad, jeigu Valstybė paveldėjo žemės sklypą (jo dalį), mokesčių inspekcija, gavusi atitinkamus paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, per 10 dienų nuo šių dokumentų gavimo juos turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. VMI prie Finansų ministerijos 2015-01-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui išsiuntė I. Š. palikimo (žemės sklypo) perėjimo Valstybei liudijimą ir prašė įregistruoti nuosavybę Valstybės vardu žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi I. Š. paveldimą turtą sudaro tik žemės sklypas, kuris jau perduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Valstybei šioje byloje turi atstovauti nurodyta institucija, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Atsiliepimas
Antstolis teismui pateikė atsiliepimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas I. Š. teisėtai ir pagrįstai pakeistas į skolininkę Valstybę (Lietuvos Respubliką). Valstybinė mokesčių inspekcija, paveldint turtą Valstybei, veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, Valstybės paveldėto, į Valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles. Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją Valstybei paveldint žemę, be nurodytų taisyklių nustato ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7.6 p. Tiek vienos, tiek kitos institucijos kompetencija atstovauti Valstybei, šiai paveldint žemę, kyla iš teisės aktų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje nustatyta, kad antstolis Sigitas Osvaldas Grašys priėmė Utenos apskrities VPK PK 2012-04-06 nutarimą Nr. 49N-1561140-12 dėl 50 Lt baudos išieškojimo iš skolininko I. Š. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. I. Š. mirus 2012-08-02, antstolis prašė pakeisti skolininką I. Š. į naują skolininką – valstybę (Lietuvos Respubliką). Po I. Š. mirties, jam nuosavybės teisėmis priklausęs 3. 000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo Valstybei (b. l. 16-18). Proceso dalyviai sutinka, kad skolininko I. Š. pakeitimas į skolininkę Valstybę yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau kilo ginčas dėl šiuo atveju vykdymo procese Valstybei atstovaujančios institucijos. Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą patenkino ir skolininką I. Š. pakeitė į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė Valstybei atstovaujančią instituciją. Su tokia apeliantės pozicija sutiktina. Lietuvos A. T. kasacinėje praktikoje aiškindamas CK penktosios knygos, LR žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p. ir Bešeimininkio, konfiskuoto, Valstybės paveldėto, į Valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, 45 p. nuostatas, jų tarpusavio santykį, išaiškino, kad tuo atveju, kai Valstybė paveldi žemę, palikimo priėmimo procedūrą atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri, atsižvelgiant į tai, jog Valstybė atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu (CK 5.62 str. 3 d.), turi pareigą kreiptis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) ir gauti paveldėjimą patvirtinančius dokumentus (CK 5.66 str. 2 d.). Tik tada, kai palikimas nustatyta tvarka yra priimtas (išduotas paveldėjimo teisės liudijimas), mokesčių inspekcija perduoda palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio teritorijoje yra paveldėta žemė tolimesniems su paveldėtu turtu susijusiems veiksmams atlikti (įregistruoti paveldėtą turtą Valstybės vardu, esant būtinybei, organizuoti pardavimo procedūras ir kt.). Taigi, Valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija kaip Valstybės atstovė dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir paveldėjimu patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau visi kiti su paveldėtu turtu (žeme) susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Į tai būtina atsižvelgti, sprendžiant procesinio teisių perėmimo, Valstybei paveldėjus žemę ir iš turto vykdant išieškojimą, klausimus. Jeigu civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas procesinio teisių perėmimo, Valstybei paveldėjus žemę, nekyla ginčo dėl Valstybės kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinės teisių perėmėjos, t. y. palikimas Valstybės vardu yra priimtas ir neginčijamas jo priėmimo teisėtumas ir (ar) pagrįstumas, tai, sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkto ir Taisyklių 45 punkto nuostatas, darytina išvada, kad tinkama Valstybės atstovė tokioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2014).
Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinių teisių perėmimo, netinkamai aiškino ir taikė Valstybės institucijų, dalyvaujančių Valstybei paveldint žemę, teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl nepagrįstai sprendė, jog šioje byloje tinkama Valstybės, kaip skolininko teisių perėmėjos, atstovė yra Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne Nacionalinė žemės tarnyba, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Aptartas pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, kad byloje negali būti nusprendžiama dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl nusprendus, jog byloje turi būti svarstomas Nacionalinės žemės tarnybos teisių ir pareigų klausimas, tarnyba turėtų būti įtraukiama į bylą suinteresuotu asmeniu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir procesinių teisių perėmimo vykdymo procese klausimą pagal pareiškėjo antstolio Sigito Osvaldo Grašio pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.