- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-447-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00177-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- MB „Modomex“
- Atsakovas
- UAB „Toranas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo MB „Modomex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Modomex“ ieškinį atsakovui UAB „Toranas“ dėl skolos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 10 890 Eur skolos, 312,18 Eur delspinigių išieškojimo, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Toranas“. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti pinigines lėšas, turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ieškinio sumai, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams ir jomis disponuoti. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja didelė ieškovo reikalavimo neįvykdymo rizika, taip pat atsakovas vengia įvykdyti savo įsipareigojimą ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-02-06 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad iš teismui pateiktų prie ieškinio dokumentų matyti, kad ieškovas ragino atsakovą vykdyti savo įsipareigojimus, sumokėti ieškovui pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Ieškovas pateikė teismui 2018-12-28 raginimą padengti skolą iki 2019-01-28, nurodydamas, kad negavus įmokos bus prašoma taikyti areštą turtui, o jo nesant arba esant nepakankamai areštą sąskaitoms.
3. Teismas vertino tai, kad ieškovas apsiribojo tik formaliu aiškinimu, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjo interesams nebuvo pateikta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalėjo kol kas vertinti, ar tai pareikštas didelės vertės turtinis ginčas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų tiek apie ieškovo, tiek apie atsakovo turtinę padėtį. Nėra pateikta teismui jokių objektyvių duomenų ir apie tai, kad atsakovas bando slėpti ar kitais būdais perleisti turtą tretiesiems asmenims. Šias ir kitas aplinkybes teismas privalės aiškintis bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl nutarė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Ieškovas MB „Modomex“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sprendimo įvykdymui nėra kilusi grėsmė. Be to, nepagrįstai įrodinėjimo naštą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, perkėlė ieškovui.
3. Nors teismas dėl ieškinio pagrįstumo išvis nepasisakė, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad ieškovas ieškinį pagrindė, todėl tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - ieškinio preliminarus pagrįstumas. Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nors byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu pasunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bet būtinybę areštuoti jo turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu atsakovas nuspręstų taip pasielgti.
4. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie atsakovo sunkią materialinę padėtį, tačiau teismas šių įrodymų net nevertino. Atsakovas turi nuolatinių įsiskolinimų valstybiniam socialiniam draudimui, darbuotojų skaičius buvo sumažintas net 40 proc. Reikalavimo suma atsakovui yra didelė, ką neginčytinai patvirtina aplinkybė, jog atsakovo metinės pajamos svyruoja tik nuo 50 000 Eur iki 100 000 Eur, tačiau teismas šių įrodymų net nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas visiškai nevertino, jog teismų praktikoje įtvirtinta prezumpcija, jog didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, galimai būdamas itin sunkioje finansinėje padėtyje, piktybiškai nevykdo savo kreditorinių įsipareigojimų, slapstosi nuo ieškovo.
5. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
9. Šiuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tas, jog į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/ar pasidaryti nebeįmanomas, taip pat jog atsakovas bandys slėpti ar kitais būdais perleisti turtą tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimą. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir neaptarė kiekvieno iš ieškovo argumento, kodėl reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tai nereiškia, jog teismas jų neanalizavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog atsakovas turi nuolatinių įsiskolinimų VSDFV, tačiau iš ieškovo pateiktų įrodymų tokios išvados daryti negalima, kadangi atsakovas neturi įsiskolinimo VSDFV, o buvę įsiskolinimai buvo trumpalaikiai ir nežymūs. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas savaime neįrodo įmonės prastos finansinės padėties. Taip pat pats ieškovas pateikia įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas yra veikiantis ir pajamas gaunantis juridinis asmuo, kurios yra žymiai didesnės nei ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas šioje byloje. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad negali vertinti ar tai yra didelė suma, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo suma – 11 202 Eur – atsakovui, kuris yra veikiantis juridinis asmuo, gauna pajamas, kurio atžvilgiui daugiau nėra iškelta jokių civilinių bylų, negali būti traktuojama didele.
12. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-06 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo MB „Modomex“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.