Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai M. B., suinteresuotiems asmenims T. M., B. R., J. L. ir M. P., suinteresuoto asmens A. G. atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. G., T. M., B. R., J. L., M. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys T. M., B. R., J. L., M. P., suinteresuoto asmens A. G. atstovė advokatė L. Leonavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvai M. B. ir D. B. susituokė 1940 m. birželio 30 d. (b.l. 23). M. B. mirė (duomenys neskelbtini), D. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Mirusiosios D. B. vaikai A. G., B. R., M. B., T. M., J. L. (b.l. 6-11, 34), taip pat 1987 metais mirusios dukters B. B. P. sūnus M. P. per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė (b.l. 13).

D. B., dar būdama gyva, 1993 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo 13,39 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,199 ha valdos žemės sklypą, esantį M. S. k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r. (b.l. 12, 43-45). Tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta (b.l. 56). 1996 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartimi, registro Nr. 1-4684, D. B. A. J. (G.) padovanojo gyvenamąjį namą su priestatu, medinį ūkio pastatą ir kiemo įrenginius, esančius M. S. k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių raj. (b.l. 18). 2004-09-01 šie pastatai iš Nekilnojamojo turto registro duomenų buvo išregistruoti, nes gaisro metu sudegė (b.l. 16, 19-20).

Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus, negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų.

Pareiškėja M. B. nurodė, kad mirusios motinos D. B. palikimą po jos mirties ji priėmė faktiškai tą turtą valdydama - šienaudama žolę likusiame po motinos mirties žemės sklype, jį prižiūrėdama ir tvarkydama, tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos nurodytas žemės sklypas, esantis M. S. k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r. sav., palikėjos mirties momentu priklausė D. B. nuosavybės teise. Turto, kuris priklausė palikėjai jos mirties momentu ir kurį pareiškėja valdė kaip savo, M. B. nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu nenurodė. Todėl įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė aplinkybės, jog ji priėmė po motinos D. B. mirties likusį palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti žemės sklypą, esantį M. S. k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r. sav., nes šis žemės sklypas, kurį pareiškėja prižiūrėjo ir tvarkė, jos motinai nepriklausė.

Pareiškėja paaiškinimo metu nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir žemės sklypo, esančio M. S. k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r. sav., likusio po motinos D. B. mirties, nuosavybės dokumentui gauti. Tačiau teismas pažymi, kad D. B., nors 1993 m. rugsėjo 29 d. buvo sumokėjusi vienkartinėmis išmokomis už 0,199 ha namų valdos žemės sklypą, esantį M. S. k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r. sav., jos mirties (2002-11-18) momentu teisės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties dėl šio žemės sklypo įsigijimo neturėjo, nes 1996 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartimi šiame žemės sklype buvusius statinius padovanojo A. J. (G.). Tokią išvadą teismas padarė vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2002-10-19 iki 2003-12-28) nuostatomis (2.2 p.), pagal kurias asmenys turėjo teisę įsigyti nuosavybėn neatlygintinai naudojamus privačių namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų pastatų, taip pat šiuo nutarimu patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatomis (2.5 p.), pagal kurias asmenys turėjo teisę įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų pardavimo metu buvusią tiesioginę paskirtį. Aplinkybę, kad D. B. jos mirties momentu neturėjo teisės įsigyti valstybinio žemės sklypo, nes šiame žemės sklype buvusius pastatus buvo perleidusi A. G., teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3. punkte įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai gyvenamojo namo savininkui buvo leista pirkti žemės sklypą ir jis už jį yra užmokėjęs, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina testamentiniams arba šaukiamiems paveldėti pagal įstatymą įpėdiniams. Šiuo atveju jiems įskaitoma suma, mirusiojo savininko sumokėta už perkamą žemės sklypą. Šio nutarimo 2.4 punktas nustato, kad tais atvejais, kai namų valda įsigyjama iš asmens, kuris yra sumokėjęs už tos namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta namų valdą įsigijusiam asmeniui, jeigu buvusios namų valdos savininkas duoda notariškai patvirtintą sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Sisteminė nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ normų ir bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad teisę įsigyti pareiškėjos nurodytą žemės sklypą D. B. mirties momentu turėjo pastatų savininkė A. G., bet ne palikėja. Todėl pareiškėja šios teisės paveldėti po motinos mirties negalėjo.

Kadangi faktiniais bylos duomenimis pareiškėjos pareiškimas nebuvo įrodytas, jis atmestinas.

Kiti argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos M. B. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.