Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo DNSB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau - Atsakovas) yra buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Šiauliai unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) savininkė. Atsakovas, tinkamai ir laiku nevykdė pareigos mokėti už suteiktas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 7 p. (toliau - Įstatymas) Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau - bendrija) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Įstatymo 2 str. 15 d. pažymėta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai - pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti.

Pažymėtina, jog Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. nutartis Nr. 3K-3-530/2012). Tuo pačiu akcentuotina, jog Atsakovas privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, kadangi buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d.). LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d., 4.84 str. 9 d.) ir turi būti vykdoma.

LR civilinio kodekso 4.83 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.76 straipsnį, 4.86 straipsnio 1 dalį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. LR Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. numatyta, kad Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio namo butų savininkų pareiga išlaikyti namo bendrijos nuosavybės objektus, mokėti namui išsaugoti ir išlaikyti būtinas išlaidas ir mokėti su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas kyla ne tik iš bendrijos veiklos teisinių santykių, o ir iš daiktinės teisės normų, kadangi šią pareigą ir jos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.

Atsakovo (-ų) įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui (- ams) yra 570,65 EUR.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Nagrinėtinu atveju, laikytina, jog Skolininkas (-ai) laikomas pažeidusiu prievolę (LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), kadangi prievolės neįvykdė per nustatytą terminą (LR CK 6.260 str. 1 d.).

Vadovaudamiesi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamiesi LR CK 1.138 str., 4.82 str., 4.84 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str. 1 d., LR CPK 5 str., 30 str. 1 d., 130 str., Ieškovas, teismo prašė iš Atsakovės A. J. , gim. (duomenys neskelbtini) priteisti:

1. 570,65 EUR skolą bendrijos naudai;

2. 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Ieškovas nepageidauja pateikti taikos sutarties projekto.

Ieškovas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d., bendrija, kreipdamasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Nurodė, jog pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. l d. daugiabučio namo savininkų bendrija - yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, pagal šio įstatymo 2 str. 5 d. bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė.

Be to pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose savininkų bendrijos įstatų 11 p. Bendrija gali sudaryti sutartis su asmenimis dėl gyvenamojo namo priežiūros ir administravimo.

Taip pat Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų 22.6. punkte nurodyta, jog bendrijos narys privalo atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, tai yra apmokėti Bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje bei atsakyti pagal savo prievoles. Teisės aktu reglamentuojama, jog patalpų savininkai (bendraturčiai) - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Dėl to kylantys ginčai tarp Bendrijos ir jos narių, taip pat kitų patalpų savininkų gali būti sprendžiami teismine tvarka. Sutinkamai su CK 4.82 str. 5 d., mokesčiai skaičiuojami proporcingai skolininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingajam plotui.

Atskirai pažymėjo, jog atsakovė ne tik reguliariai nemokėjo mokesčių, bet ir mokėjimo dokumentuose nenurodydavo kokiam laikotarpiui yra priskiriama sumokėta mokesčių suma. Dėl to laiko, jog gavus pavėluotą atsakovės įmoką, gauta suma buvo priskiriama anksčiau neapmokėtam laikotarpiui. Laiko, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo šalių ginče.

2018 m. lapkričio 3 d. A. J. (toliau - Atsakovas) buvo įteiktas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau - Ieškovas) ieškinys dėl skolos pritesimo bei teismo pranešimas, kuriuo nurodytas 14 dienų, terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti. Šiuo pažymima, kad Atsakovas su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies dėl žemiau nurodytų motyvų:

Remiantis Ieškovo Teismui pateiktais įrodymais - Paskaičiavimais už komunalinius patarnavimus (toliau - Įsiskolinimo lentelė), ieškinio dalyką sudaro įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d (toliau - Įsiskolinimo laikotarpis). Ieškovas įrodymais nepagrindžia, kodėl už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. mokėtina suma už komunalinius patarnavimus yra 81,61 EUR, o Atsakovui sumokėjus 434,43 EUR, Ieškovas už šį laikotarpį nurodo susidariusį įsiskolinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad toks reikalavimas yra ne tik nepagrįstas bei peržengiantis ieškinio ribas, bet ir neatitinka elementarių logikos principų. Atsakovas papildomai informuoja, kad 2009 m. sumokėta 434,43 EUR įmoka buvo skirta ne padengti tariamą įsiskolinimą, bet apmokėti už komunalinius patarnavimus avansu. Pažymėtina, kad bendra atsakovo Įsiskolinimo lentelėje nurodyta mokėtina suma už Įsiskolinimo laikotarpį sudaro 855,56 EUR, tuo tarpu atitinkama Atsakovo sumokėta suma už tą patį laikotarpį - 640,12 EUR.

Laikytina, kad Įsiskolinimo lentelėje nurodytos Atsakovo sumokėtos sumos Ieškovo yra pripažįstamos, t. y. nėra ginčo objektas, todėl Atsakovas neprideda įrodymų, pagrindžiančių šių įmokų tikrumą.

Reikalavimams, kylantiems iki Ieškovo apibrėžto laikotarpio pradžios, t. y. iki 2009 m. sausio 1 d., Atsakovas prašo Teismo taikyti ieškinio senatį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalimi.

Remiantis aukščiau išdėstyta Atsakovas pažymi, kad pripažįsta 215,44 EUR įsiskolinimą ir sutinka jį apmokėti.

Byla per advokatą vedama nebus.

Taikos sutarties Atsakovas pateikti nepageidauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamoji patalpa - butas su rūsiu, esantis Šiaulių m. sav. Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 36,31 kv. m. asmeninės nuosavybės teise nuo 2007-02-20 įregistruotas atsakovės A. J. vardu remiantis 2006-12-27 teismo sprendimu (50, 57 b. l.). Įrašas galioja nuo 2007-02-20 (50 b. l.).

Bylos duomenimis nustatyta, nuo 2009-01-01 iki 2018-08-31 atsakovės įsiskolinimas už suteiktas namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 570,65 Eur pagal pateikta į bylą apskaičiavimą nuo 2003 m. gruodžio iki 2018-09-01 (52-56 b. l.). Name, esančiame Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), įsikūrė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, kurios tikslas racionaliai ir efektyviai eksploatuoti daugiabutį namą, jo inžinierinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą, organizuoti valdymą ir priežiūrą; atstovauti bendrijos interesams (5, 20-27 b. l. Įstatų 7 p.), o pagrindiniai uždaviniai – namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymas, bendrų mokėjimo įpareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisėtų interesų gynimas ir apsauga (Įstatų 4, 8 p.) (20-26 b. l.). LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. bei nurodytos bendrijos Įstatų 1 p. numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymui. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. prie bendrų naudojimo objektų priskirtina: bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys);bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų. šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. DNS bendrija turi teisę samdyti darbuotojus arba sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis (Įstatų 10-11 p).

Be to pagal LR Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 ,,Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarkos“ 7 punktą: Privalomieji darbai - atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Pagal to paties reglamento 9 punktą: Gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) - namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato, pagrindinių konstrukcijų (sienų cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, paruošimas šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymas, bendrojo naudojimo patalpų valymas, namui priskirtos teritorijos tvarkymas. Šio reglamento IV dalyje numatyta, kad privalomųjų reikalavimu visuma sudaro 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus bei 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinka naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad 2.1) patalpų naudojimas atitiktų paskirti, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre: 2.2) būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; 2.3) būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Kaip seka iš 2018-12-20 teismui pateiktų apskaičiavimų už komunalines paslaugas, Ieškovas, atstovaujamas bendrijos valdymo organų, organizavo šiukšlių išvežimą, atliko namo administravimo paslaugas, rinko ir kaupė pinigines lėšas, rūpinosi bendro naudojimo patalpų apšvietimu, darė pervedimus per kredito įstaigas bei atliko kitus darbus. Šių veiksmų išdavoje bendrija veikdama kaip administratorius savo vardu turėjo teisę sudaryti sutartis su eksploatacines paslaugas tiekiančiomis įmonėmis, apskaičiuoti, paskirstyti ir priimti mokesčius iš bendrijas už bendrąsias eksploatacines išlaidas, teikiamas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esančiam objektui bei organizuoti jam priskirto žemės sklypo administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą, o bendrija tuo pačiu prisiimdavo įsipareigojimą atsiskaityti už teikiamas paslaugas per susitarimuose nurodytus arba per mokėjimo dokumentuose nurodytus terminus. Taip pat gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkime yra priimti spendimai dėl apmokėjimo darbą jos vadovui ir buhalterei (28-30 b. l.). Pažymėtina, kad savininkų mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami pagal administravimo paslaugų apimtį ir tarifus (52-56 b. l.). Įstatymas nedraudžia Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai teikti namo savininkams paslaugas ne tik pačiai, bet ir sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, pagal galiojančius paslaugų mokesčius. Be to bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi teisę nustatyti administravimo ir kitų mokesčių dydžius, tvirtinti bendrojo naudojimo objektų sąrašą ir kt. (22 b. l.). Bendrijos nariai ar butų savininkai turi teisę gauti visą informaciją iš ieškovo apie anksčiau paminėtus susitarimus (Įstatų 21.3 p.). Todėl laikytina, jog bendrijos nariams ir butų savininkams buvo žinoma, apie jų gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, tiekiamas paslaugas, jų apimtis ir pan. (21 b. l.).

Pagal Ieškovo įstatų 11 p. bendrija turi teisę sudaryti sandorius, o iš Įstatų 28. p. ir 33 p. seka, kad bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus bendrijos valdybai, taip pat, sutarčių su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarymo sąlygas.

Nors atsakovė nurodo, kad jai neaiškūs, netikslūs ieškovo pateikti mokesčiai, jų dydžiai, tačiau kokie tai mokesčiai ir jų dydžiai ji nesiteikė teismui paaiškinti. Todėl tokie atsakovės atsikirtimai nesudaro teismui teisinio pagrindo netenkinti ieškovo ieškinio. Kaip jau teismas yra nurodęs, Ieškovas 2015-07-28 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr. 6 nusprendė dėl atlyginimo bendrijos pirmininkui ir mokesčio už suteikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas dydžio MB ,,Finmila“ (29 b. l.). Kitos bendrijos nariams ir butų savininkams tiekiamos paslaugos yra susijusios su šiukšlių išvežimu, bendro naudojimo patalpų apšvietimu ir kitomis ūkio bei eksploatacinėmis išlaidomis (52-56 b. l.).

Tokiu būdu byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog namo administravimo ir eksploatavimo paslaugos buvo tiekiamos visiems gyvenamojo namo butų savininkams, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Kaip jau minėta įstatų pagrindu bendrija turėjo teisę sudaryti sutartis ir sudarė bendrijos vardu su eksploatacines paslaugas teikiančiomis įmonėmis bei organizavo kitus su gyvenamojo namo eksploatavimu bei priežiūra susijusius darbus, todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal pateikta apskaičiavimą. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji negavo atskirai jai skirtų apskaičiavimų, neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė nuosavybės teise turi ankščiau nurodytas asmeninės nuosavybės teise jai priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir ten pat esančius bendrojo naudojimo objektus, kuriuos ji privalo išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d.), nes butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Atsakovės pareiga mokėti ieškovui už suteiktas paslaugas kildintina ne iš sutarties, o iš įstatymo ir kitų norminių aktų, todėl atsakovė, kaip patalpų savininkė, kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, pagal daiktines teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Sutinkamai su Lietuvos CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir visiškai tenkintini.

Be to teismas sutinka su ieškovo pateiktais argumentais, kad atsakovei vėluojant laiku sumokėti mokesčius (įmokas), kiekvienam jos pavėluotam mokėjimui buvo taikomas jų paskirstymas. Įstatymas (CK 6.54 str.) numato, kaip reglamentuojamas piniginės prievolės vykdymo atvejis, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepaden­gia visos skolos. Jeigu, be pagrindinės skolos, yra ir kitų, šalutinių sko­lininko prievolių (pvz., pareiga sumokėti netesybas, palūkanas ir t.t.), svarbu nustatyti, prie kurios prievolės įvykdymo priskirti sumokėtą su­mą. Minėto straipsnio 1 dalyje šalims suteikiama teisė susitarti dėl įmokų pa­skirstymo. Tai reiškia, kad šalys gali susitarti dėl kitokio, nei nustato šis straipsnis, įmokų paskirstymo. Taigi šio straipsnio normos dispozityvios, taikomos tik jeigu šalys dėl įmokos paskirstymo nėra susitarusios.

Atsižvelgiant į nurodyto straipsnio 1 - 4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo eilės tvarką matyti, kad pirmiausia yra ginami kreditoriaus interesai, nes suteikia jam ga­limybę pirmiausiai, padengti išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (pašto išlaidas, mokestį bankui už lėšų pervedimą, užmokestį už advokato paslaugas ir pan.), o paskui leidžia gauti palūka­nas ir netesybas.

Jeigu šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, skolininkui minėto straipsnio 1 - 4 dalyse nustatyta eilės tvarka yra privalo­ma ir jis negali vienašališkai jos keisti. Todėl nurodyto straipsnio 5 dalyje kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdy­mą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei nustatyta šio straipsnio 1 - 4 da­lyse, įmokos paskirstymo eilės tvarką.

Atskirai pažymėtina, kad piniginės prievolės atveju skolininkas privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Todėl skolininkas tokiu atveju pirmiausiai, priva­lo sumokėti kreditoriui priklausančias palūkanas, o tik tada - pagrindi­nę skolą. Dėl šios priežasties nurodyto straipsnio 6 dalyje kredi­toriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolė įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo grąžinąs pagrindinę skolą, o ne mokąs palūkanas.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6. 55 straipsnyje reglamentuojamas piniginių prievolių vykdymas, kai skolininkas tam pačiam kreditoriui turi įvykdyti ke­lias vienarūšes prievoles. Tokiu atveju svarbu tik nustatyti, kurią iš jų sko­lininkas vykdo mokėdamas kreditoriui pinigus. Iš minėto straipsnio 1 dalies akivaizdu, kad šiame straipsnyje įtvirtintos dispozityvios teisės normos, nes skolininkui suteikiama teisė pačiam pareikšti, kokią skolą jis grąžina. Todėl šio straipsnio 2 dalyje nustatyta įmokos paskirstymo eilės tvarka taikoma tik kai skolininkas nepasinau­doja savo teise ir nenurodo, kurią skolą jis grąžina. Kita vertus, skolinin­ko pasirinkimo teisė nėra absoliuti. Nurodyta norma nustato, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo negali pareikšti, jog įmoką jis skiria ne skolai, kurios įvykdymo terminas suėjęs, o skolai, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, padengti. Tokia taisyklė nustatyta siekiant užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui, nes priešingu atveju būtų pripažįsta­ma, kad skolininkui leidžiama pažeisti prievolės įvykdymo terminą. CK 6.55 straipsnio 2 dalis taikoma, kai skolininkas mokėdamas nenurodo, kurią skolą grąžina. Todėl atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus atsakovės atsikirtimas, kad ji neprivalėjo kreditoriui (ieškovui) nurodyti už kokį laikotarpį ji sumoka esamą skolą, atmestinas.

Tuo pačiu teismas sutinka ir su ieškovo argumentais dėl ieškinio senaties.

Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, labai svarbu tikslai nustatyti, kada šis terminas prasideda. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Savo ruožtu teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentą, kartu ir ieškinio senaties pradžią įstatymas sieja su subjektyviu kriterijumi - subjektinės teisės turėtojo suvokimu, kad jo teisė yra pažeista. Tačiau įstatymas įvardija ir papildomą objektyvų kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Apie savo teisės pažeidimą asmuo dažniausiai sužino tą pačią dieną, kurią ji yra pa­žeidžiama. Nors galimi atvejai, kai nuo teisės pažeidimo momento iki sužinojimo apie teisės pažeidimą praeina tam tikras laikas. Kai asmuo dėl savo nerūpestingo ar aplaidaus elgesio laiku nesužinojo apie savo tei­sės pažeidimą, teismas turi nustatyti momentą, kada rūpestingas, apdairus žmogus tokiomis pat aplinkybėmis būtų apie jį sužinojęs, t. y. tokiu atveju teismas turėtų taiky­ti bonus pater familias kriterijų. Taigi galima daryti išvadą, kad ieškinio senaties pra­džia nustatoma pagal subjektyvų ir objektyvų kriterijus.

Siekiant palengvinti ieškinio senaties pradžios momento nustatymą, įstatyme kai kuriais atvejais tiesiogiai nurodytas momentas, su kuriuo siejama ieškinio senaties pradžia. Pagal teisės aktų reikalavimus ir nusistovėjusią praktiką komunalinių mokesčių atveju įmokos už suteiktas paslaugas paprastai turi būti sumokomos pasibaigus vieno mėnesio laikotarpiui iki sekančio mėnesio pabaigos (pvz., žr. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-04-12 įsakymu Nr. D1-254 ,,Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ VI skyriaus nuostatas ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 ,,Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkto nuostata ir kt.

Prievolės, kurios įvykdymo terminas yra nustatytas, neįvykdymas per nustatytą termi­ną reiškia kreditoriaus interesų pažeidimą. Vadinasi, suėjus prievolės įvykdymo termi­nui, prasideda ir ieškinio senatis, nes kreditoriui turi būti žinomi prievolės įvykdymo terminai (CK 1.127 str. 2 d.).

Jeigu pažeidimas yra tęstinis, pavyzdžiui, praleistas terminas, ir yra nustatytos sank­cijos už periodinius pažeidimus, pavyzdžiui, delspinigiai už kiekvieną praleistą die­ną, kiekvienai dienai ieškinio senaties eiga pradedama skaičiuoti iš naujo (CK 1. 127 str. 5 d.).

Kai dėl atitinkamų santykių skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atli­kimo, ieškinio senatis prasideda nuo to momento, kai kreditorius sužino apie skolinin­ko atliktą uždraustą veiksmą.

Jeigu prievolė turi būti vykdoma dalimis, pavyzdžiui, kas mėnesį sumokėti už suteiktas paslaugas, kiekvienam tokiam reikalavimui ieškinio senatis skaičiuojama atskirai, t. y. nuo to momento, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti, kad skoli­ninkas neįvykdė prievolės dalies.

Pabrėžtina, kad asmenų pasikeitimas (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėli­mas, skolininko ar kreditoriaus mirtis ir pan.) nedaro įtakos ieškinio senačiai (CK 1. 128 str.). Pavyzdžiui, ieškinio senatis ieškiniui skolininko teisių perėmėjui pareikšti prasideda kreditoriaus teisės į ieškinį ankstesniajam skolininkui atsiradimo dieną. Ana­logiškai ieškinio senatis ieškiniui kreditoriaus teisių perėmėjui pareikšti prasideda tą dieną, kurią teisė į ieškinį atsirado ankstesniam (pradiniam) kreditoriui.

Atsižvelgiant į pateiktus teisinius argumentus atsakovės atsikirtimas, kad ieškovas dalyje savo reikalavimui pateikti yra praleidęs ieškinio senaties terminą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina visą 570,65 Eur skola.

LR CK 6. 210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl tenkintinas ir ieškovo išvestinis reikalavimas ir iš atsakovės kreditoriaus naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 570,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. 2018-09-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įvertinęs ieškovo teiktų procesinių dokumentų turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl šis prašymas irgi tenkintinas. Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, tai yra 300,00 Eur atstovavimo išlaidų, o valstybei 20,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieškovas nuo jo sumokėjimo pagal įstatymą yra atleistas ir 6,64 Eur pašto išlaidų, už procesinių dokumentų įteikimą iš viso: 26,64 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytais teisiniais argumentais ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 279 str.

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atsakovei patenkinti visiškai.

1. Priteisti ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), Šiauliai (į. k. 145514555) iš atsakovės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini), 570,65 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų 65 ct) skolos bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 570,65 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2018-09-18 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 300,00 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,64 Eur (dvidešimt šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.