Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-493/2007

2007 m. sausio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam J. V., gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d., ir nuteistas 1 metams ir 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d., prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2001-02-23 nuosprendžiu, dalies iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1d. už tai, kad jis 2006-06-19 apie 10.50 val. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) patalpoje, kurioje buvo atliekama nuteistųjų medicininė apžiūra, aplinkinių akivaizdoje, staiga užpuolė gydytoją A. J. ir specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu – užgaląstu šaukšto kotu vieną kartą dūrė jam į kaklo dešinę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau neteisingai išsprendė kardomajame kalinime išbūto laikotarpio įskaitymo į bausmės laiką klausimą.

Nuteistasis J. V. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme bei suėmime išbūto laiko neįskaitymu į bausmės laiką, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad J. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d.), už kurio padarymą numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas pagrįstai nenustatė kaltinamojo nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Vien tik tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs BK 284 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, dar nereiškia, kad tai lengvina jo atsakomybę. Būtina, kad kaltininkas nuoširdžiai gailėtųsi dėl padaryto nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. nebuvo nuoširdus, iš jo elgesio nebuvo galima spręsti, kad jis iš tikrųjų gailėtųsi padaręs nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi tik siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, t.y. tik siekdamas formalios atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimo. Tačiau kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo neturi būti tik formalus, o savikritiškas savęs vertinimas su pasiryžimu nedaryti neteisėtų veikų. Iš nuteistojo asmenybės labai neigiamos charakteristikos to konstatuoti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat nerodo jo nuoširdumo ir gailesčio dėl padarytos veikos. Nukentėjusiojo atsiprašymas vertintinas tik kaip siekis formaliai palengvinti savo teisinę padėtį. Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo J. V. atsakomybės nelengvina nei viena aplinkybė. Jo polinkį nusikalsti rodo ir tai, kad nuteistasis nusikalto atlikdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą ilgalaikę terminuotą laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, daugiau nei 80 kartų baustas drausmine tvarka, dauguma nuobaudų skirta už grubius pažeidimus, nuobaudos galiojančios (b.l. 43-44, 70). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, bei BK 54 str. 2d. nurodytus kriterijus, pagrįstai J. V. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, didesnę negu sankcijos vidurkis, t.y. 1 metus ir 11 mėnesių laisvės atėmimo. Mažinti šios bausmės dydžio teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat teismas teisingai taikė ir bausmių bendrinimo taisyklę pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Prie ankstesniu Vilniaus apygardos teismo 2001-02-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies teismas pridėjo tik dalį skundžiamu 2006-11-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 5 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Ši galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Nežiūrint to, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl kardomajame kalinime išbūto laiko neįskaitymo į bausmės laiką. Pagal BK 66 str. 1d. į bausmės laiką įskaitomas laikas, išbūtas kardomajame kalinime (suėmime), o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ 4.1.7. punktą į bausmės laiką būtina įskaityti ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Pirmosios instancijos teismas šią taisyklę pažeidė, nes J. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo 3 mėnesius suimtas, tačiau jo suėmimo laikas į bausmės laiką įskaitytas nebuvo (b.l. 76-77). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 19 punktą suėmime išbūto laiko neįskaitymas į bausmės laiką yra pagrindas nuosprendžiui pakeisti pagal BPK 328 str. 4 p. Taigi turi būti pakeista ta pirmosios instancijos teismo 2006-11-27 nuosprendžio dalis, kuria nebuvo įskaitytas J. V. suėmime išbūtas laikas į galutinės subendrintos 5 metų ir 3 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų minėtų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Į J. V. pagal LR BK 284 str. 1d. paskirtos ir BK 64 str. 1d., 3d. pagrindu subendrintos galutinės 5 (penkerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką LR BK 66 str. 1d. pagrindu įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. spalio 1 d. imtinai.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.