Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3570-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
1-3570-932/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61572-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3570-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61572-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus m. sav., nevedęs, nedirbantis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant bendrauti su V. M. ir J. S.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. lapkričio 25 d., apie 06.00 val., Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,87 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

KaltinamasisV. M. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, jog 2017-11-25 naktį važinėjosi ir netoli namų gėrė alkoholį kartu su draugais. Apie 6 val. ryto važiavo pas draugą, kuomet Vilniuje, Narbuto gatvėje jį sustabdė pareigūnai, nes jis pavojingai manevravo. Vietoje jį patikrino alkotesteriu ir nustatė girtumą, po ko buvo nuvežtas į 2 policijos komisariatą ir sulaikytas. Automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu (b. l. 17). Papildomos apklausos metu V. M. parodė vairuotojo pažymėjimo neturintis ir niekada neturėjo. Automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-11-24 pirko iš B. B., tačiau VĮ „Regitra“ sandorio neregistravo. Automobilis nedraustas privalomosios atsakomybės draudimu. 2017-11-24 vakare nusipirko automobilį ir netoli namų su draugais vartojo alkoholį. Gėrė alų, kiek išgėrė neprisimena, apie 8 buteliukus, 0,5 l talpos. Gailisi, kad vairavo neblaivus (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2017-11-25, apie 06.00 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. V., važiuojant T. Narbuto gatve nuo Sėlių gatvės link Laisvės pr., pamatė priešais važiuojantį ir kelyje vingiuojantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojas pateikė tik techninės apžiūros taloną ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, o automobilio draudimas pasibaigęs. Vairuotojui V. M. iš burnos sklido alkoholio kvapas, alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Vairuotoją į PLC kraujo mėginiui paimti nuvežė kitas ekipažas, o jie į saugojimo aikštelę pristatė automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio D. K. 2017-11-25 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-11-27 specialisto išvadoje Nr. Nr. T-A 12125/2017(01) nurodyta, jog V. M. kraujyje nustatyta mažiausiai 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 26).

Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabineto 2017-11-25 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2099 nurodyta, jog V. M. nustatytas vidutinis girtumas, jo judesiai netikslūs, mąstymas nenuoseklus (b. l. 27).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2017-11-25, 06.05 val., V. M. buvo nustatytas 1,69 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Audi 100 TDI“ (kėbulo tipas – sedanas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2460 cm³, variklio galia – 85 kW, gamybos metai - 1992) kaina yra 1 110 eurų (b. l. 6).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso B. B.(b. l. 5).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo D. K. parodymai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. M. vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,87 promilių etilo alkoholio). Kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat teismas negali neatsižvelgti į tai, jog kaltinamasis automobilį vairavo, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę, kai tokios teisės nėra įgijęs. Be to, įvertinami byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį: V. M. praeityje teistas (b. l. 31), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, praeityje net du baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus (2014 ir 2015 metais) (b. l. 32-35), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. M. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka tiek su prokuroro siūloma bausme, tiek su siūlomos bausmės dydžiu (b. l. 38, 39).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka du kartus baustas už vairavimą išgėrus, paskirtų baudų nemoka), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,87 promilių etilo alkoholio. Kaltinamasis pats nurodė, jog alkoholį vartojo per naktį, važiavo dėl apsvaigimo pavojingai manevruodamas, todėl buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau praeityje ne kartą baustas už vairavimą išgėrus. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam V. M., o B. B., nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko taikyti konfiskavimą netikslinga. Nors kaltinamasis nurodė 2017-11-24 minėtą transporto priemonę nusipirkęs iš B. B., tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra šios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, o VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra B. B., todėl laikytina, jog ne kaltinamasis, o būtent B. B. yra šio automobilio savininkas. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 110 eurų (būtent tokia vertė nurodyta transporto priemonės vidutinės kainos nustatymo akte).

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-11-25, 06.00 val., iki 2017-11-25, 16.47 val. (b. l. 11, 12). Laikinojo sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę.

V. M. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 22).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir V. M. (V. M.) paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-25, 06.00 val., iki 2017-11-25, 16.47 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, jog galutinė V. M. (V. M.) paskirta bausmė yra 29 (dvidešimt devynios) paros arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. (V. M.) sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Paskirti V. M. (V. M.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Ieškoti iš V. M. (V. M.) 1 110 (vieno tūkstančio vieno šimto dešimties) eurų sumą, atitinkančią automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

V. M. (V. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. M. (V. M.), kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė