- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-584-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- M. D.
- Pareiškėjas
- M. D.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pagal ieškovo M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundo dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso esmė
1. Pareiškėjas M. D. 2019 m. sausio 14 d. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas paduotas su trūkumais, todėl 2019 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pareiškėjas įpareigotas patikslinti skundo dėl antstolio veiksmų dalyką (reikalavimą) ir pagrindą, nurodant konkrečius skundžiamus antstolio veiksmus. Pareiškėjas, šalindamas nutartimi nustatytus trūkumus, 2019 m. vasario 4 d. teismui pateikė patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų. Patikslintame skunde pareiškėjas pašalino dalį nutartimi nustatytų trūkumų. Iš to, kaip suformuluotas patikslintas skundas dėl antstolio veiksmų, matyti, kad yra bandoma formuluoti du savarankiškus reikalavimus: 1) pareiškėjas skundžia visus antstolės veiksmus organizuojant varžytynes bei 2) pareiškėjas ginčija 2018 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-3.5-12943.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu. Skundžiama nutartimi teismas nurodė, jog pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde stengėsi išsamiai aprašyti faktines aplinkybes susijusias su pastangomis ginčyti hipotekos sandorį, tačiau 2019-01-24 nutartimi nurodyto esminio skundo dėl antstolio veiksmų trūkumo nepašalino. Pareiškėjui 2019-01-24 nutartimi išaiškinta, kad skundai dėl antstolio veiksmų privalo būti paduodami antstoliui ir tik tuo atveju, kai antstolis įstatymo nustatytu terminu neišnagrinėja skundo, skundas gali būti pateikiamas tiesiogiai teismui. Tokiu tiesiogiai teismui teikiamu skundu gali būti skundžiamas tik antstolio neveikimas išnagrinėti antstoliui pateiktą skundą. Patikslintu skundu pareiškėjas nenurodo, kokį konkretų antstolio veiksmą (neveikimą) skundžia, tačiau akivaizdu ir tai, kad pareiškėjas skundžia ir 2018-12-18 aktą, dėl kurio teisėtumo nebuvo kreipęsis į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų. Procesinis dokumentas, kuriame nėra formuluojamas reikalavimas dėl konkrečių antstolio veiksmų ar neveikimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, o vien tik procesinio dokumento turinyje nurodoma, kad su tam tikrais antstolio veiksmais ar neveikimu pareiškėjas nesutinka, negali būti laikomas tinkamu skundu dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas M. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
3.1. Pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų yra skundžiamas antstolio neveikimas vykdomojoje byloje.
3.2. Pareiškėjas turi teisę reikšti tokius reikalavimus, kurie jo manymu yra teisingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepriėmė skundo dėl antstolio veiksmų.
7. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (2 dalis). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (4 dalis). Taigi Civilinio proceso kodekse numatyta išankstinė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka: visų pirma, asmuo skundą turi pateikti antstoliui. Antstolis, išnagrinėjęs skundą, jį tenkina arba ne. Netenkinus skundo, antstolis skundą su vykdomąja byla privalo persiųsti teismui.
8. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė skundą dėl antstolio neveikimo, nes antstolis neišnagrinėjo jo 2018-12-05 skundo dėl antstolio 2018-11-12 patvarkymo, taip pat nebuvo išnagrinėtas jo 2019-01-21 patikslintas skundas dėl antstolio veiksmų. Šalindamas teismo jam nustatytus trūkumus apeliantas konkrečiai nurodo, jog skundžia tokį antstolio neveikimą. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė, jog nėra aišku kokį antstolio neveikimą skundžia apeliantas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš bylos medžiagos yra pakankamai aišku kokį antstolio neveikimą (skundų neišnagrinėjimą) skundžia apeliantas bei kokiais motyvais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu patikslintu skundu dėl antstolio veiksmų apeliantas aiškiai suformulavo skundo pagrindą ir dalyką nurodydamas konkrečius skundžiamus antstolio neveikimo veiksmus.
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantas ginčija 2018 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-3.5-12943, dėl šio akto nepateikęs skundo dėl antstolio veiksmų tiesiogiai antstoliui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturi teisės spręsti dėl turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumo, nes dėl jo apeliantas nebuvo pateikęs skundo dėl antstolio veiksmų, tačiau tokiu atveju pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų šioje dalyje turėjo teisę atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o ne grąžinti apeliantui, nurodydamas, kad šis, ištaisęs nutartyje nurodytus skundo trūkumus, gali į teismą kreiptis iš naujo (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
10. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodo, jog skundas dėl antstolio neveikimo turi būti motyvuotas, ir kad neužtenka nurodyti, jog nesutinkama su antstolio veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas nebuvo motyvuotas. Pateikdamas teismui patikslintą skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti veiksmus, apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė visas, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, kuriomis grindžia tokį skundą. Teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs byloje visus įrodymus gali pasakyti, jog reikalavimas nėra pagrįstas ar neįrodytas. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas privalo tik nustatyti ar yra aiškus pareiškimo dalykas ir pagrindas, nevertindamas pareiškimo pagrįstumo pakankamumo.
11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, priimta nutartis dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų grąžinimo dalyje dėl antstolio neveikimo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas grąžina pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.