- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-240-337/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimto įtariamojo A. J. skundą dėl 2010-02-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. įtariamas tuo, kad jis, 2010 m. sausio 26 d. apie 1.10 val., duodamas E. P. ir E. P. patarimus, nurodymus – pagrobti iš degalinės „L“ akumuliatorių, bei vietą, kur jį paslėpti po vagystės, teikdamas priemones – surasdamas plytas, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytą daiktą – akumuliatorių, atveždamas automobiliu į įvykio vietą bei išveždamas po nusikalstamos veikos padarymo, padėjo E. P. ir E. P. daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., t. y. E. P. veikiant bendrininkų grupėje su E. P., išdaužiant durų stiklą, įsibraunant į patalpą – UAB „L“ degalinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobiant UAB „L“ priklausantį turtą – akumuliatorių „Mamut 74AH“, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.
Skundžiama Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-02-17 nutartimi įtariamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Skundu suimtasis A. J. nesutinka su jam Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-02-17 nutartimi paskirta kardomąja priemone, prašo vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Mano, kad yra per mažai įrodymų, jog būtų sulaikytas dėl trukdymo procesui. Nurodo, kad yra keturis kartus teistas, dalinai atlikęs laisvės atėmimo bausmę bei lygtinai paleistas už gerą elgesį bei visuomenei naudingus darbus. Teigia, kad jam nustatyti apribojimai, kurių jis laikosi. Jo atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuris, jo manymu, bus nutrauktas, nes dėl veikos padarymo prisipažino kitas asmuo. Suimtasis teigia, kad prokurorė remiasi tik įtariamųjų parodymais, kurie jo atžvilgiu yra klastojami, nes abiejų įtariamųjų parodymai iš esmės visiškai sutampa ir jie veikia išvien bendru susitarimu. Nurodo, kad visada atvyksta į paskirtas apklausas bei teismo posėdžius, netrukdo ikiteisminiam tyrimui, neįtakoja įtariamųjų ar liudytojų. Mano, kad nebuvo į tai atsižvelgta jam skiriant suėmimą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-02-17 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas A. J. paskirta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytam pagrindui bei sąlygoms. Byloje surinkti duomenys: įtariamųjų parodymai, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys ir kita bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. J. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. A. J. įtariamas padaręs nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Įtariamasis nesimoko, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra vedęs, teistas ir teistumas jam neišnykęs, inkriminuojama veika padaryta įtariamojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Atsižvelgiant į tai bei į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būdamas laisvėje A. J. gali daryti BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Šis suėmimo pagrindas yra patvirtintas šiai dienai byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriais abejoti nėra pagrindo. Tokiu būdu Panevėžio m. apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik A. J. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta.
Skunde nurodomos aplinkybės, jog įtariamasis vykdo jam paskirtus įpareigojimus ir netrukdo procesui išvados dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrįstumo nekeičia bei BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodyto suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia. O skundo teiginiai apie nepagrįstą teismo manymą dėl jo trukdymo procesui atmetami, nes skundžiamoje nutartyje BPK 122 str. 1 d. 2 p numatytu pagrindu suėmimas A. J. nėra skirtas.
Suimtojo teiginiai apie švelnesnių kardomųjų priemonių galimą paskyrimą taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo taipogi nepaneigia. Kartu pažymėtina, kad kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo švelnesne kardomąja priemone iniciatyvą ir teisę bylai esant ikiteisminiame tyrime turi tik prokuroras (BPK 139 str.).
Įtariamasis skunde teigia apie kitų įtariamųjų parodymų kritišką vertinimą. Tačiau nagrinėjant nutarties dėl suėmimo skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas skirti jam suėmimą. Todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl suimtojo teiginių apie jo kaltę bei įrodymų vertinimą.
Tokiu būdu darytina išvada, kad suėmimas A. J. paskirtas pagrįstai, jo taikymas neprieštarauja nei nacionalinės teisės, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms, todėl naikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-02-17 nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str. 1 d., 2 d.,
nutaria:
Suimtojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-02-17 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.