Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

veikdama Telšių apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims R. R. V., VĮ „Turto bankas“, Telšių rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo R. R. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

6. Pareiškimas tenkinamas.

7. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos Z. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti po motinos mirties atsiradusi palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėja Z. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo du vaikus – dukrą D. M. (pareiškėja) ir sūnų R. V., kuris į bylą įtrauktas suinteresuotuoju asmeniu (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja Z. Ž. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi oficialųjį testamentą. Šiuo testamentu palikėja jai priklausiusį turtą, iš ko jis besusidėtų, po savo mirties paliko abiems savo vaikams: sūnui R. R. V. ir dukrai D. M. Po palikėjos mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą palikėja nesikreipė, palikimo pagal sudarytą testamentą nepriėmė, nes tuo metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, po motinos mirties, ji palikimą priėmė faktiniu valdymu, t. y. pasiėmė mamos asmeninius daiktus, juvelyrinius dirbinius. Pati pareiškėja rūpinosi motinos laidotuvėmis, mamos kremavimu, byloje pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Byloje pateiktas medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad palikėja Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad Z. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini).

10. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

11. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja D. M., po savo motinos Z. Ž. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, byloje nėra. Todėl minėti ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad D. M. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo motinos Z. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.

12. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios Z. Ž. palikimo sudėties.

13. Iš pareiškėjos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos D. M. pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.